2009-12-14

Šv. Kryžiaus Jonas, kunigas, Bažnyčios daktaras






Kryžiaus Jonas (1542–1591) – kunigas, Bažnyčios daktaras, „doctor mysticus“ (mistinis rašytojas), karmelitų ordino reformatorius.
Jis vadinamas Kryžiaus Jonu, nes savo celėje turėjo tik kryžių ir kiauras naktis melsdavosi iškėlęs kryžiumi rankas.
Jonas gimė netoli Avilos, jaunystėje patyrė skurdą. Mokėsi neturtingųjų mokykloje, vėliau tapo ligoninės direktoriaus tarnu.
Tuo metu jis studijavo ir jėzuitų kolegijoje. Nors būdamas jaunas, daug atgailavo.
Jis suprato, kaip vertinga aukoti savo maldas dėl Jėzaus meilės. Būdamas 21-erių, Jonas pajuto pašaukimą tapti karmelitu.
1563 m. įstojo į karmelitų ordiną, 1564-1567 m. studijavo Salamakoje, 1567 m. susipažino su šv. Terese Aviliete.
Dievas pašaukė jį ir šv. Teresę Avilietę atnaujinti karmelitus, kurių požiūris į regulą tais laikais buvo atsainus.
Jonas su dviem draugais įkūrė pirmąjį reformuotą (arba „basųjų“) karmelitų vienuolyną Duruelo.
1570 – 1572 m. buvo Manceros vienuolyno naujokų mokytoju, nuo 1572 m. – Avilos vienuolyno, kuriame gyveno šv. Teresė, nuodėmklausiu ir dvasios vadovu.
Kryžiaus Jono gyvenimas buvo pilnas išbandymų. Nors jam pavyko įsteigti naujų vienuolynų, kur buvo sekama jo pavyzdžiu, tačiau jis pats buvo kritikuojamas. Tarp reformuotų ir nereformuotų karmelitų kilus ginčui dėl jurisdikcijos, Jonas 1577 m. gruodžio 3 d. naktį nereformuotųjų karmelitų buvo suimtas ir uždarytas į Toledo vienuolyną, iš kur 1578 m. pabėgo. Nelaisvėje jis subrendo kaip didis mistikas.
Vėliau buvo keleto vienuolynų viršininkas, nuo 1585 m. – Andalūzijos generalinis vikaras.
Vienuolyno viršininko pareigas ėjo neilgai. Jis taip ir liko nesuprastas ir iš visur atleistas - 1591 m. kapitula atleido iš visų pareigų ir perkėlė į Penuela vienuolyną.
Kryžiaus Jonas mirė Ubedoje. Jo kultas paplito tuoj pat.
1726 m. Benediktas XIII paskelbė jį šventuoju. Pijus XI paskelbė jį Bažnyčios daktaru 1926 m.
Šv. Kryžiaus Jonas padarė didelę įtaką savo laikams, dvasios broliams, pas jį išpažinties einantiems žmonėms skirdavo daug laiko. Svarbiausi jo veikalai, parašyti poetine forma, rodo jį buvus didelį mistiką ir askezės mokytoją, siekusį sielos vienovės su Kristumi.
Vienu metu jis patyrė didžiulių tikėjimo išbandymų. Jam atrodė, lyg Dievas jį būtų apleidęs; Jonas labai dėl to kentėjo. Tamsą, kurioje bendraudama su dieviškąja išmintimi ir siela susijungia su Dievu, jis vadino „Tamsiąja naktimi“ (garso įrašai).
Šv. Kryžiaus Jonas prašė Dievo, kad jis leistų jam kasdien kentėti dėl Jėzaus. Kai šios neramumų dienos praėjo, Viešpats apdovanojo savo ištikimą tarną, atsiųsdamas į jo širdį gilią ramybę ir džiaugsmą.
Šventasis yra pagarsėjęs savo dvasinėmis knygomis, kurios moko mus augti Viešpaties artumoje. Svarbiausiais savo veikalais – „Solida al Monte Carmelo“, „Noche obscura del alma“, parašytais poetine forma, Jonas davė naują kryptį katalikų asketikai ir mistikai.
Ikonografijoje Jonas vaizduojamas su karmelitų apdaru, jo veidas rimtas, pagarbus ir gražus, jis dažniausiai laiko kryžių su įrašu „Pati et contemni“ („Kentėti ir būti paniekintam“).
Vartai, kurie leidžia įeiti į Jo išminties lobyną, yra kryžius; šie vartai siauri, ir, nors dauguma ieško džiaugsmo, kurio galėtų pasiekti per jį, jie yra atidaromi nedaugeliui – tiems, kurie trokšta pro juos praeiti.
Bernardinai.lt

2009-12-01

Ubi cáritas


Ubi cáritas et amor, Deus ibi est.
Congregávit nos in unum Christi amor.
Exultémus, et in ipso iucundémur.
Timeámus, et amémus Deum vivum.
Et ex corde diligámus nos sincéro.

Ubi cáritas et amor, Deus ibi est.
Simul ergo cum in unum congregámur:
Ne nos mente dividámur, caveámus.
Cessent iúrgia malígna, cessent lites.
Et in médio nostri sit Christus Deus.

Ubi cáritas et amor, Deus ibi est.
Simul quoque cum beátis videámus,
Gloriánter vultum tuum, Christe Deus:
Gáudium quod est imménsum, atque probum,
Saécula per infiníta saeculórum.
Amen.

Ave verum Corpus natum
De María Vírgine:
Vere passum,
immolátum
In cruce pro hómine:
Cuius latus perforátum
Fluxit aqua et sánguine:
Esto nobis praegustátum
Mortis in exámine.

O Iesu dulcis!
O Iesu pie!
O Iesu Fili Maríae. Amen.

Ave María, gratia plena,
Dóminus tecum:
benedícta tu in muliéribus,
et benedíctus fructus ventris tui,
Iesus.Sancta María, Mater Dei,
ora pro nobis peccatóribus,
nunc et in hora mortis nostrae.
Amen.
Kur gailestingumas ir meilė, Dievas ten yra.
Surinko mus į viena Kristaus meilė.
Džiūgaukim, ir jame jaukiai būkime.
Bijokime ir mylėkime gyvąjį Dievą.
Ir iš širdies mylėkim vieni kitus nuoširdžiai.
Kur gailestingumas ir meilė, Dievas ten yra.
Kaip kad taigi esame į viena surinkti:
Kad mintimis nesusiskaldytume, saugokimės.
Tegul liaujasi blogio rykštės, tesiliauja ginčai.
Ir mūsų tarpe tebūnie Kristus Dievas.
Kur gailestingumas ir meilė, Dievas ten yra.
Kad kartu su palaimintaisiais matytume.
Šlovingiausią veidą tavo, Kristau Dieve:
Džiaugsmas kuris yra neišmatuojamas ir patikrintas,
Amžiais per begalinius amžius. Amen.



2009-11-10

Dieve parodyk man kelią


Aš noriu su Tavimi pasikalbėti, išgirsk mane!
Aš ieškau Tavęs, nes Tu sakei man:
kai būsi bejėgis ir reikės pagalbos ateik pas mane!
Aš ieškau Tavęs, nes esu nuliūdęs.
Tu negali manimi patenkintas būti,
tačiau nuo manęs nenusigręžk, į tuštumą kristi neleisk.
Taip dažnai man padėjai, tad šiandien manęs nepalik,
mano gyvenimą į savo rankas paimk ir rodyk man kelią.

2009-11-09

Jūs žemės druska

Jūs žemės druska. Jei druska nustotų sūrumo, kuo gi ją reiktų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti. Jūs pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. Ir niekas nevožia ryku degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems kas yra namuose. Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų Jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje (Mt 5, 13-16)

2009-10-20

Marijai

Žvaigdėmis vainikuota

Graži Tu, Marija, žvaigždėm vainikuota!
Tu Motina Dievo ir mūsų esi...
Štai – visa į Tavo rankas atiduota, -
Ir mes Tau priklausom šiandieną visi!

Kaip kūdikiai – Tavo kelius apkabinę,
Mes laukiam, ką Motina mums įsakys...
Ar skausmas, ar džiausgsmas pripildo krūtinę –
Tikėdami žvelgiam į Tavo akis…

Kaip motina kūdikį veda už rankos –
Taip veski, Marija, per žemę ir mus.
Nors šėlsta čia audros ir debesys renkas,Kas myli Mariją, keliauja ramus.

2009-09-26

Metanoia-Atsivertimas





Atėjo įvykdymo metas ir galutinai prisiartino Dievo karalystė

Atsiverskite ir tikėkite Evangelija (Mk 1,15)

"Atsisakęs nuodėmės, žmogus yra įjungiamas į Dievo meilės paslaptį, ir tas Dievas šaukia jį asmeniniam bendravimui su Savimi Kristuje.


...atsivertęs žmogus, Dievo malonės padedamas, leidžiasi į dvasinį kelią, kuriuo tikėjimu jau dalyvaudamas mirties ir prisikėlimo slėpinyje, jis pereina iš senojo į naująjį žmogų, atbaigtą Kristuje.

Kadangi Viešpats, kuriuo tikima, yra prieštaravimo ženklas (plg. Lk 2,34; Mt 10,34-39), atsivertęs žmogus neretai išgyvena lūžį bei atsiskyrimą, bet kartu patiria ir džiaugsmų, kurių bei saiko duoda Dievas (plg. 1Tes 1,6)

Laikantis labai seno Bažnyčios papročio, atsivertimo motyvai tebūnie tiriami ir, jei reikia gryninami" (Ad Gentes 13)

Skaitiniai

Straipsnis apie Sekmines parengtas Tomo Vilucko

Intercessors of the Lamb

"Iš visų Šventosios Dvasios malonių ir dovanų, kurias Kristus teikia savo artimui, didžiausia yra įveikti save ir noriai ištverti kančias, įskaudinimus, pažeminimus, vargus. Mat kitomis Dievo dovanomis mes negalime būti pašlovinti, nes jos yra ne mūsų, bet Dievo, kaip sako apaštalas: „Ir ką gi tu turi, ko nebūtum gavęs iš Dievo?" Bet mes galime būti pašlovinti kančių ir skausmo Kryžiumi, nes jis yra mūsų. Todėl apaštalas sako: „Aš niekuo nesigirsiu, nebent mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kryžiumi!" Jam garbė ir šlovė per amžių amžius" Amen.

2009-09-22

Vienatiniam Trejybėje


Garbė Tau

Garbė Tau, Viešpatie, už amžinąjį taką.
Nuo žemės dulkių lig dangaus žvaigždžių,
Garbė už saulę, kur kas rytą teka,
Ir už didybę mūs mažų širdžių.

Garbė už kalnus, kur žmogus nesiekia,
Garbė už marių paslėptas gelmes,
Garbė Tau, Viešpatie, kad esam niekas Prieš Tavo veidą,
o prieš nieką - viskas mes.

Garbė Tau, Viešpatie, už vardą kur nešioju,
Ir už sodybas mūs tėvų tėvų,
Už žemę, kur mano tauta sustojo,
Už sielą gyvą tik alsavimu Tavu.

Garbė už lopšį kūdikio nekalto,
Garbė už kapą laisvės milžinų,
Už praeitį, sunkių skausmingų sugeltų,
Už ateitį - be nuodemių senų.

Garbė Tau, Viešpatie, nuo amžių iki amžių,
Garbė nuo mirštančios iki nuo gyvos tautos,
Garbė - vardu Jehovos, Dzeuso ir Praamžiaus,
Te minios meilės maldose kartos.

Garbė už išmintį plačiuos takuos žvaigždynų
Ir už menkiausią rūbą rudenio gėlės;
Už žemės viešpačių vėjelio nešamų likimą,


Už tvirtą šaknį mažo daigo pakelės.
Garbė Tau, Viešpatie, šviesi garbė tebūnie,
Galingas Dieve, didis,nemarus,
Garbė už giedrą tyliąją, garbė Tau už perkūną,
Už mirtį mirštančią ir už gyvenimą dalinančius karus.

Garbė patrankų dundesy baisiajam,
Garbė taikos palaimintam šauksme,
Garbė už griūvančios vergų tautos prarajas,
Garbė laisvų padangių aukštume.

Garbė Tau, Viešpatie, tegieda chorai chorai
Archangelų, šventųjų angelų.
Garbė ant aukso papuošto altoriaus,
Garbė prastoj pastogėj vabalų...
(B. Brazdžionis)

Eilės naudojamos kaip malda, tai religinė poezija, rinkau iš 1991 m. maldyno, kurį parengė kun. R. Mikutavičius.



2009-09-17

Sveikinam Motina Marija

Šventoji Mergele, saulės apsiausta.
Žvaigždėm vainikuota, mėnulis Tau po kojom,
Per Tave duota Išganymo Aušra.
Motina Tu Mergele, nuolankioji Tarnaite
Pagimdei Tu mums Jėzų pasauliui Jis Šviesa.
Sveika, Sandoros Skrynia, paauksuotoji Dvasios

2009-09-14

Lenkimės Kryžiui

„Mes garbiname kryžių, nes jis yra tikėjimo sergėtojas, vilties stiprintojas bei meilės sostas. Tai gailestingumo ženklas, atleidimo įrodymas, malonės įrankis bei taikos vėliava. Mes garbiname kryžių, nes jis sunaikino mūsų puikybę, nušlavė pavydą, atpirko nuodėmes ir išgelbėjo mus nuo pasmerkimo.
Kristaus kryžius yra durys į dangų, raktas į rojų, mirtinas smūgis velniui, žmonijos išaukštinimas, mūsų paguoda bei laisvės dovana. Jis įtikina tironus, nuverčia galinguosius, išaukština mažuosius bei varginguosius, išblaško tamsybes, skleidžia šviesą, išveja mirtį. Jis yra gyvenimo laivas bei išgelbėjimo karalystė.
Kai ką nors padarome dėl Dievo, kai mums sekasi ar esame kupini vilties – tai vis kryžiaus garbinimo vaisiai. Per kryžių Kristus mus traukia prie savęs, Jis yra kelias į Tėvo karalystę, Jo Sūnaus skeptras bei Šventosios Dvasios – visos Trejybės liudytojas – antspaudas."


benediktinų abatas Rupertas XII a.



Straipsniai:

* Alvydas Medalinskas „Lietuvos žinios“ 2010-01-22 Kryžiaus žygis prieš kryžių?
* Juozas Dapšauskas "Lietuvos rytas" 2010-01-24 Politikieriai krikščionių vardu taikys į atsilaisvinusią nišą?
* Rasa Navickaitė, „Atgimimas“ 2010-01-28 Lietuva neša savo „kryželį“ į Europą

2009-09-04

Apie atsargumą

Patarlės
1.Atsargiau reikia su nepažįstamu kalbėti, o su priešu – geriau tylėti.
2.Atsargumas gudriems nepakenkia, kvailo nepamoko.
3.Atsargų žmogų ir Dievas saugo.
Sentencijos
1.Atsargumas dažnai eikvojamas tuščiai, vis dėlto verta ryžtis tai daryti. – H. V. Šo.
2.Atsargumas paprastas, o atgaila labai sudėtinga. – J. V. Gėtė.
3.Atsargumo niekada nebūna per daug. – Horacijus.
4.Pagarbumas be pareigos suvokimo pavirsta savęs kankinimu. Atsargumas be pareigos suvokimo virsta bailumu. Drąsa be pareigos suvokimo virsta beprotybe. Nuoširdumas be pareigos suvokimo virsta atžarumu... – Konfucijus.
5.Protingas atsargumas reiškiasi ne tik tuo, kad žmogus niekados nedaro klaidų, kiek tuo, kad jis neleidžia joms pasikartoti. – K. N. Bouvis.
6.Renkantis priešus atsargumo niekada nebus per daug. – O. Vaildas.

2009-09-01

Kristaus kūno ugdymas

Naujasis gyvenimas Dvasioje taip pat yra Kristaus kūno ugdymas.
Kai žmogus priima išgelbėjimo žinią ir yra įsodinamas į Kristaus kūną, jis tmapa atsakingas už to kūno, kurio narys yra, stiprinimą ir auginimą.

Pasak Pauliaus, žmonės kūne veikia pagal Šventosios Dvasios duotas dovanas ir tarnystes.
Paulius išvardijo (1 Kor 12) dvasines dovanas, padedančias kūno nariams jį ugdyti ir tobulinti.
Tai yra:
* išmintis,
* pažinimas,
* gydymas,
* stebuklų darymas,
* pranašavimas,
* dvasių atpažinimas,
*kalbos ir kalbų aiškinimas (1 Kor 12, 8-11)
Šios dovanos pirmučiausia yra skirtos "bendram labui" (1 Kor 12, 7), nors jos sustiprina ir tą, kuris jas dosniai naudoja kitų labui.
Svarbu tinkamai naudoti šias dovanas, kad visas kūnas ugdytųsi ir bręstų.

2009-08-21

Švč. Merg. Marijos Paslaptingosios Rožės apsireiškimai



 VIRGEN ROSA MÍSTICA


Viešpaties pagarbinimas (per Švč. M. Mariją - Paslaptingąją Rožę)

Šlovė Tau, Amžinasis Valdove, Gyvasis Dieve, visada Esantis. Rūstusis ir Teisingasis Teisėjau, Gerasis ir Gailestingasis Tėve ! Būk amžinai garbinamas ir šlovinamas bei didingas per spinduliuojančią Savo Dukrą, Paslaptingąją Rožę, mūsų stebuklingąją Motiną !
Šlovė Tau, paaukotas Dieve-Žmogau, praliejęs Savo Kraują. Avinėli, Taikos ir Ramybės Karaliau, Gyvybės Medi;  Tu - mūsų Galva, Vartai į Tėvo Širdį, amžiams gimęs iš Gyvojo Dievo, Tu viešpatauji su Tėvu ir Šventąją Dvasia per amžius ! Tebūnie amžinai Tavo valdžia, karaliavimas, didybė, garbė ir atpirkimas per Tavo Nepalytėtąją Gimdytoją, Paslaptingąją Rožę, mūsų stebuklingąją Motiną !
Šlovė Tau, Amžinoji Dvasia, nuolat skleidžianti šventumą ir nuo amžių pradžios veikianti Dievuje ! Tu - ugninis Srautas iš Tėvo į Sūnų; Tu - siautėjanti Audra, kuri įlieja jėgos, šviesos ir karščio į visas Amžinojo Kūno dalis; Tu - amžinoji Meilės Ugnis, įkvėpianti Dievo Dvasią gyviesiems; Tu - nuostabus liepsnos Tiltas iš Amžinai Esančiojo į mirtinguosius ! Tebūnie amžina Tavo galybė, didybė ir grožis per Tavo žvaigždėmis vainikuotąją Sužadėtinę, Paslaptingąją Rožę, mūsų stebuklingąją Motiną ! Amen.


Marijos Paslaptingosios Rožės apsireiškimai (2)
“Melstis… (valandėlę ji stabtelėjo) atgailauti… Tai reiškia, kad kiekvieną dieną visus mažus kryželius ir darbus reikia aukoti atgailos dvasia”.



Mano Dieviškasis Sūnus yra meilė… Pasaulis ritasi į pražūtį: nes aš dar išmeldžiau pasigailėjimą ir todėl Jis dar kartą atsiuntė mane į Montichiarį paskleisti Jo meilės malonių. Žmonijai išgelbėti reikia maldos, aukos, atgailos!


Mano Jėzau, pasigailėk! Atleisk mums mūsų nuodėmes.


2009-08-17

Reda Jonušauskytė




2009-07-07

Viena žinau....
Viena žinau trokštu Tavęs labiau nei gyvenimo.
Tu man tyras vandens gurkšnis,
Tu man gyvenimo versmė,
Tu mano laisvės paukštis.
Noriu tik tau, Dieve, priklausyti
Kad ir kas nutiktų...
Aš tavo numylėtinė duktė,
Tavo meilės vaisius.
Tik dabar supratau, kaip su meile mane kūrei.
Galvojai apie kiekvieną mano savybę,
Tu norėjai praturtinti pasaulį manimi.
O aš visada nemylėjau savęs,
Smerkiau save dėl netobulumų, ydų,
Menkinau Tavo kuriančią galią.
Atleisk, Tėve, atleisk...
Dabar galiu sakyti: Ačiū, Tėve,
Esu nuostabiai sukurtas.
Tu kiekvieną mano silpnybę, mano trūkumą
Nori paverst privalumu.
Dangaus karalystės plėtimui.
Nors ir kaip sunku ištarsiu:
Myliu save, nes tu myli mane.
Ir bandysiu mylėt save
Taip kaip tu myli mane....

2009-07-08
Dieve, tu pats fantastiškiausias Dievas.
Tu nesi tolimas nuo žmonių,
Tu laikai juos savo glėbyje.
Tu parodai, kad Tu vienintelis tikras Dievas,
Dievas, kuris pasiruošęs rizikuoti Sūnaus gyvybe,
Kad išgelbėtų savo mylimą vaiką.
Dievas, kuris išgirsta žmogų naktį,
Kai nėra vilties, tik kančia.
Dievas, kuris prakalbina širdį,
Išdžiūvusiems kaulams įkvepia gyvybę.
Dievas, kuris pateisina žmogų,
Jo nepasmerkia...
O laukia atviromis rankomis,
Norėdamas apkabinti pražuvusią avį.
Tu tikras Dievas...
Vienintelis, gyvas Dievas
Nepaliekantis savo vaiko per amžius.

2009-07-08
Aš jaučiu, kad tarsi Dvasia mane pripildė
Džiaugsmo, gyvybės....
Tavo gyriaus...
Esu gyvas žmogus,
Degantis Tavo meile.
Noriu tiek daug visko nuveikti:
Nukeliauti nuo žemės iki Mėnulio
Dėl Tavo švento vardo...
Reik, išnaudoti šį meilės įkvėpimą,
Nes būna dienų, kai Dievas pasislėpęs,
Kad dar labiau pakviestų link savęs.
Bet po nakties nušvinta šviesa-
Tokia šviesi, kad gali apakt.
Tai tavo meilės šviesa...
Šventumo šviesa...
Tu veiki manyje, šventas Dieve...
Atgaivinęs mano sudžiūvusius kaulus,
Įkvepi gyvybės, vilties...
Ačiū Tau už tai....


2009-07-08
Tėve, Tu mano gyvenimo versmė,
Sraunus upelis, nuplaunantis mano sielą...
Aš žinau, kad visa, ką aš darau
Turi prasmę...
Mano laikas prasmingas...
Noriu savo mažyčiais darbais
Garbint Tave...
Tu žinai, kad pamirštu viską Tau paskirti,
Bet žinai, mano širdies troškimus...
Tu žinai, kad Tau gyventi noriu...
Tad priimk, kiekvieną mano gyvenimo sekundę...
Meldžiu, tegul tai būna gėlės
Prie Tavo sosto,
Nesuteptos gėlės,
šlovinančios Tave.
Tikrai, tikėti Tavimi
Tai didžiausia dovana-
Po Gyvenimo...
Tikras gyvenimas –
Pasikliaut Tėvu...
Jis išrinko mano dienas man,
Mano įvykius, susitikimus,
Kiekvieną žmogų atneša kaip dovaną.
Man tereikia dėkot ir šlovint...
Bet aš per mažai dėkoju...
Ačiū Tau už viską, mano Tėve...
Ačiū, kad pamilai mane
Dar net negimus...
Pasirinkai mane dėl savo gerumo
Tegul gyvensiu Tau,
kaip Tu ir esi vertas, Tėve...

2009-07-08
Mano, Dieve, tu pažvelgei į mane,
Kai pati į save pažvelgt nebegalėjau...
Per daug skausmo, klaidų, nusivylimo...
Aš netikėjau savimi...
Bet net juodžiausiomis dienomis
Troškau stebuklo: būt Tavo artumoje...
Tu išpildei šį vaiko norą...
Dabar galiu žvelgt į Tave...
Svarbiausia, nebebijau pažvelgt į save..
Žinau, tu pakėlei mane...
Ir matai ne mano trūkumus,
O mano privalumus...
Visa tai, ką gero įdėjai į mano širdį...
Į vaiko širdį, ieškančio Tėvo...
Pagaliau, Tėvas surado savo dukrą...
Dukra apkabino Tėvą ir daugiau nebepaleis..
Nenoriu, paleist Tavo rankos, Tėve...
Bijau vėl suklyst ir paklyst...
Laikyk stipriai mano ranką,
Kad net pakliuvus į audrą
Jausčiau švelnią Tavo ranką...
Laikyk atviras savo ausis
Mano maldai...
O mano širdį atvirą,
Tavo žodžiams ir įkvėpimams...
Turiu tik Tave, Dieve...
Mano, Tėve, myliu Tave.
Ir dėkoju, kad esi mylintis Tėvas,
Kuris niekada nepaliks savo vaiko,
Net kai vaikas save pasmerks,
Nepatikės, kad gali pasikeisti...
Tu visada rasi išeitį man, savo vaikui...
Kiekvienoje problemoje ir naktyje
Atsiųsi šviesų vilties spindulį,
Kad Danguje galėtum priglaust prie savo Širdies...

2009-07-09
Tu vedi, Viešpatie, mane paslaptingais keliais...
Tu sudėliojai mano gyvenimą ypatingu būdu...
Tu žinai, kada turi kas atsitikti..
Tu žinai, viskam savo laiką...
Viena, meldžiu, kad mano gyvenimas
Šlovintų Tėvą...
Kad jis patiktų Tėvui...
Aš per menka nesuklysti...
Bet tikiuos pagaut ištiestą Tavo ranką,
Kuri pakels mane, Tėve...
Tegul mano atsikėlimai
Tave šlovina,
Liudija Tavo pergalę..
Štai aš čia, kad garbinčiau Tave,
Kad šlovinčiau Tave,
Ir visą gyvenimą eičiau į Tave...
Tai gyvenimo prasmė...
Mano misija...
Mylėt Tave, kaip tu vertas, Tėve...

2009-07-24

Malda Kristui Karaliui



Tau dėkoju, o mano Viešpatie Dieve, nes manęs, nusidėjėlio, neatstūmei, bet padarei vertą dalyvauti Tavo šventuosiuose slėpiniuose.
Tau dėkoju, nes norėjai, kad aš, nevertasis, dalyvaučiau Tavo tyriausiose dangiškosiose dovanose.
Tu, žmonių Valdove-Bičiuli, kuris už mus numirei ir prisikėlei, ir padovanojai šiuos sukrečiančius ir gaivinančius slėpinius dėl sielų bei kūnų gėrio ir pašventinimo, padaryk, kad jie ir man būtų sielos ir kūno išgelbėjimas, pergalė prieš bet kurį priešą, mano širdies akių šviesa, mano dvasios galių ramybė, tikėjimas be gėdos, nuoširdi meilė, išminties pilnatvė, Tavo įsakymų įvykdymas, Tavo malonės augimas ir dalyvavimas Tavojoje karalystėje. Padaryk, kad aš, jų saugojamas Tavajame šventume, visuomet prisiminčiau Tavo malonę ir nebegyvenčiau sau, bet Tau, mūsų Valdove ir Geradari.
Ir taip pradėdamas šiuo gyvenimu su amžinojo viltimi galėčiau pasiekti nesibaigiantį poilsį, kur nesibaigia Tave švenčiančių giesmė ir gėrėjimasis reginčių neprilygstamą Tavo veido grožybę.
Tu esi, o Kristau Dieve, Tave mylinčiųjų tikrasis troškimas ir neišreiškiamas džiaugsmas, ir visa kūrinija Tau teikia garbę per amžius.
Amen

2009-07-23

Šv. Pranciškus Asyžietis







Šv. Pranciškaus Asyžiečio sesers saulės giesmėAukščiausias, visagali, geras Viešpatie, Tavo yr giesmės, garbė ir didybė ir kiekvienas palaiminimas.
Viskas iš Tavęs prasideda, ir žmonės nėr verti Tavęs minėti.
Tegarbina Tave, O Viešpatie, visi tavieji sutvėrimai, ypač puikioji sesė saulė, kuria dienas ir mus tu apšvieti; Jinai graži ir, spindėdama didžiu spindėjimu, mums atneša, Aukščiausias, Tavo vaizdą.
Tegarbina Tave, o Viešpatie, brolis mėnuo ir žvaigždynai; Danguj Tu jiems teiki puošnumą, grožį ir šviesumą.
Tegarbina Tave, o Viešpatie, brolis vėjas, erdvės, debesys, giedra ir oro atmainos, per kurias tu savo kūriniams teiki gyvastingumą.
Tegarbina Tave, o Viešpatie, broliai vandens, kurie labai naudingi, ramūs, ir gaiviną, ir skaistūs.
Tegarbina Tave, o Viešpatie, sesė ugnis, Ja Tu švieti naktis tamsybę, jinai graži, džiaugsminga, ir stipri, galinga.
Tegarbina Tave, o Viešpatie, sesė žemė motina, kuri mus valdo ir maitina ir augina visokį vaisių, ir žiedus spalvinguosius, ir žolę.
Tegarbina Tave, o Viešpatie, kurs Tavosios meilės padedamas atleidžia ir ištveria sunkius mėginimus ir kančią. Palaiminti, kurie išlaiko taiką, jie bus Tavo, o Aukščiausiasis, vainikuoti.
Tegarbina Tave, o Viešpatie, sesuo mirtis mūs kūniškoji, nuo kurios nė viens gyvenantis žmogus negal pabėgt. Vargas tiems, kurie numirs nusidėjimuose mirtinguose.
Palaiminti, kurie nebeiškrypsta iš Švenčiausių Tavo norų kelio, ir jiems mirtis antroji blogo negalės atnešti.
Pagarbinkit ir šlovinkite Viešpatį, ir būkite Jam dėkingi, ir tarnaukite Jam su didžiu nusižeminimu.
vertė Stasys Santvaras ( iš knygos 1981, T. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M. Šv. Pranciškaus dvasios spinduliavimas)
ŠVENTOJO PRANCIŠKAUS ASYŽIEČIO LITANIJA
Kyrie eleison, Christe eleison,
Kyrie eleison Kristau išgirsk mus,
Kristau išklausyk mus Tėve, dangaus Dieve, – pasigailėk mūsų
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve, – pasigailėk mūsų
Šventoji Dvasia, Dieve, – pasigailėk mūsų
Šventoji Trejybe, vienas Dieve, – pasigailėk mūsų
Motina Dievo, – melskis už mus
Pranciškau, mažesniųjų brolių
Tėve Pranciškau, angeliškasis Tėve
Pranciškau, sumanusis Tėve
Pranciškau, Dievo meile liepsnojantis žmogau
Pranciškau, uolusis Kristaus sekėjau
Pranciškau, Kristaus broli
Pranciškau, ištikimasis Bažnyčios rėmėjau
Pranciškau, skaistusis šaltini
Pranciškau, mažutėlių mylėtojau
Pranciškau, ligonių lankytojau ir guodėjau
Pranciškau, neturtėlių broli
Pranciškau, užmirštųjų drauge
Pranciškau, jautrusis atgailautojau
Pranciškau, Dievo žodžio brangintojau
Pranciškau, nuostabusis giesmininke
Pranciškau, Aukščiausiojo, Visagalio ir gerojo Viešpaties garbintojau
Pranciškau, Viešpaties kūrinijos globėjau
Pranciškau, šventasis misionieriau
Pranciškau, besivaidijančių sutaikytojau
Pranciškau, paklydusiųjų vadove
Pranciškau, Jėzaus skausmo žaizdomis paženklintasis
Pranciškau, sesę mirtį su džiaugsmu pasitikęs
Pranciškau, Dievo karalystės regėtojau
Pranciškau, angelų drauge
Pranciškau, Dievo paukšteli Šventasis
Pranciškau Asyžieti, – melskis už mus
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, atleisk mums Viešpatie
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, išklausyk mus Viešpatie
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų
Melski už mus, šventasis Pranciškau, kad taptume verti Kristaus žadėjimų.
Melskimės. Viešpatie Dieve. Sūnau Jėzau Kristau. Dvasia Šventoji. Vienas Dieve! Kartu su šventuoju Pranciškumi meldžiame Tavęs ugninga meilės jėga persmelkti ir apvalyti mūsų širdis nuo žemiškostuštybės ir savanaudiškumo, kad praregėtume ir eitume pas tuos, kas laukia jautrumo, globos irsuraminimo. Suteik mums, Viešpatie Dieve, šventojo neturtėlio drąsos kasdieną gyventi ne savo, bet Tavo gyvenimą. Amen
ŠV. PRANCIŠKAUS ASYŽIEČIO MALDA, kurią jis kalbėdavo prie Nukryžiuotojo San Damiano bažnyčioje Summe, glorióse Deus, illúmina ténebras cordis mei, et da mihi fidem rectam, spem certam et caritátem perféctam, sensum et cognitiónem, Dómine, ut fáciam tuum sanctum et verax mandátum. Amen. Aukščiausiasis, šlovingasis Dieve, apšviesk mano širdies tamsumas ir duok man teisingą tikėjimą, tvirtą viltį ir tobulą meilę, supratimą ir pažinimą, Viešpatie, kad vykdyčiau Tavo šventus ir teisius įsakymus. Amen.
MALDA IŠ ŠV. PRANCIŠKAUS ASYŽIEČIO TESTAMENTO Adorámus te, sanctíssime Dómine Iesu Christe, hic et ad omnes Ecclésias tuas, quæ sunt in toto mundo, et benedícimus tibi; quia per sanctam Crucem tuam redemísti mundum. Amen Garbiname Tave, švenčiausiasis Viešpatie Jėzau Kristau, čia ir visose Tavo bažnyčiose, esančiose visame pasaulyje, ir šloviname Tave, kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį. Amen.
Maldos Taikos malda (iš knygos 1981, T. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M. Šv. Pranciškaus dvasios spinduliavimas) Viešpatie, padaryk mane savo taikos įrankiu. Ten, kur neapykanta viešpatauja, leisk man skelbti meilę, kur skriauda - teisingumą, kur abejonė - tikėjimą, kur nusiminimas - viltį, kur tamsa - šviesą, kur liūdesys - džiaugsmą. O Dieviškasis mokytojau, suteik, kad aš ne tiek sau ieškočiau suraminimo, kiek kitus raminčiau, ne kad būčiau paprastas, bet kad kitus suprasčiau, ne kad būčiau mylimas, bet kad visus mylėčiau, nes tik duodami gauname, dovanojant mums atleidžiama, per mirtį gimstame amžinajam gyvenimui.
Galime melsti šv. Pranciškaus užtarimo: Šventas Pranciškau, išmelsk mums nusižeminimo ir meilės Dievui ir broliams. Amen.
***
Mažesniųjų brolių (pranciškonų) ordino įkūrėjas. (lot. Franciscus de Assisi oder Franciscus Assisiensis) 1181-1226 (minimas spalio 4 d.).
Pranciškus Asyžietis – vienuolis, katalikų šventasis, įkūręs pranciškonų, šv.Klaros seserų bei Pranciškonų pasauliečių (tretininkų) ordinus; Italijos, gyvūnų, katalikybės plėtros, gamtosaugos ir prekybininkų globėjas.

Vaikystė ir jaunystėŠv.Pranciškus gimė Asyžiuje, turtingo audinių pirklio Pietro Bernardonės šeimoje, kilusioje iš Provanso. Kristaus Gimimo garbei motina gimdė pirmame namų aukšte įrengtame tvartelyje, vėliau tapusiame kulto vieta. Vienas maldininkas, pamatęs kūdikį, išpranašavo, kad šis tapsiąs šventuoju. Kadangi tėvo nebuvo namie, motina šv.Jono Krikštytojo garbei pakrikštijo berniuką Jonu. Grįžęs namo tėvas pavadino sūnų dar ir Pranciškumi (ital. – mažasis prancūziukas), mat dažnai keliaudavo su reikalais į Prancūziją. Jaunystėje Pranciškus, kaip ir tėvas, buvo išsilavinęs ir sumanus pirklys. Jis mėgo linksmą gyvenimą, kėlė puotas, dalyvavo karo žygiuose. Per kovas su Perudžos miestu pateko į nelaisvę ir išbuvo įkalintas visus metus. Grįžęs ilgai sirgo. Pasveikęs ėmė svajoti apie riterio šlovę ir stojo savanoriu į kariuomenę, bet sapne buvo pakviestas „sekti paskui valdovą, o ne paskui tarną“. Tada grįžo į Asyžių, nutraukė ryšius su senais puotų bendrais, atsidėjo maldai, šelpė vargšus ir nukeliavo į Romą prie Šv.Petro kapo.
Atsivertimas1205 m. meldžiantis šv.Damijono bažnytėlėje, į jį tris kartus prabilo nukryžiuotasis Kristus: „Pranciškau, eik ir atnaujink mano Bažnyčią, juk matai, kad ji – vieni griuvėsiai“. Jaunikaitis apsigyveno prie šios bažnytėlės ir ją atstatė už tėvo pinigus. Savaime suprantama, tėvas buvo nepatenkintas.
1206 m. Asyžiaus vyskupo Gvido II (1204-1228) akivaizdoje Pranciškus viešai nusimetė drabužius, atsisakė tėvo turtų ir paskyrė save Dievui: „iki šiol Petrą Bernardonę vadinau tėvu, o nuo dabar turėsiu tik vieną tėvą, į kurį galėsiu kreiptis: Tėve mūsų, kuris esi danguje“.
Jis gyveno vienas, savo rankomis ir surinktomis aukomis atnaujino San Pietro alla Spina bažnyčią (dabar jos nebėra) ir vadinamąją Porciunkulę.
1208 m. vasario 24 d., klausydamasis Evangelijos žodžių, kur Jėzus siunčia į pasaulį apaštalus, suprato, kad jo pašaukimas – visko atsisakyti, nuolankiai atsiduoti Dievui, keliauti per pasaulį ir pamokslauti. Jis nusivilko atsiskyrėlio apdarą, nusijuosė odinį diržą, nusiavė sandalus ir padėjo į šalį lazdą. Pasisiuvęs šiurkštų kryžiaus pavidalo drabužį su gobtuvu, kokius nešiojo Umbrijos kaimiečiai, susijuosė virve ir ėmė nuoširdžiai, paprastais ir suprantamais žodžiais pamokslauti. Radosi ir sekėjų. Pranciškus, pabrėždamas nusižeminimą ir tarnavimą visiems žmonėms, pavadino juos Mažesniaisiais broliais. Po metų, brolių skaičiui išaugus iki dvylikos, popiežius Inocentas III patvirtino pirmąją Mažesniųjų brolių regulą. Netrukus Pranciškus buvo įšventintas diakonu, bet iš nusižeminimo kunigauti nenorėjo. Nuo tol jis visiškai atsidėjo savo veiklai ir visur susilaukė daug sekėjų.
Mažesnysis brolis ir apaštalas
1216 m. Pranciškus paties Kristaus prašė suteikti visuotinius atlaidus žmonėms, rugpjūčio 2 d. aplankysiantiems švč.Mergelei skirtą Porciunkulės bažnytėlę (vėliau virš jos buvo pastatyta Santa Maria degli Angeli bazilika). Atlaidus patvirtino popiežius Honorijus III, tuo metu buvęs Perudžoje.
Įkūręs su Klara seserų klariečių vienuoliją, Pranciškus iškeliavo į Šventąją Žemę ieškoti kankinystės. Jis buvo pirmasis Ordino įkūrėjas, įtraukęs į savo Įstatus misijas į kitus kraštus. 1219 m. sakė pamokslą sultonui Al Malikui al Kamiliui. Grįžęs sudarė savo ordino struktūrą: dvylika provincijų iki pat Palestinos ir Maroko, kur 1220 m. buvo nukankinti pirmieji pranciškonai; atgabentus į Koimbrą jų kūnus matė būsimasis šventasis Antanas.
1223 m. popiežiaus Honorijaus III patvirtintos pranciškonų Regulos esmė yra „elgtis pagal mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Šv.Evangeliją, klausyti vyresniųjų, neturėti jokio turto, gyventi skaistybėje“. Pranciškus suprato, kad reikia atnaujinti pernelyg sustabarėjusią Bažnyčią ir siekė to visomis išgalėmis. Pranciškus mylėjo Bažnyčią ir jai buvo visiškai ištikimas; jis niekada nepretendavo jos teisti, kaltinti ir pradėti ją reformuo­ti, nepaisant, kad joje vyravo krizės ir nuosmukiai. Per savo tikėjimo pavyzdį ir visišką laisvę privedė prie tobulo neturto; jis pats buvo gyva Bažnyčios reforma, Evangelijos pamoka.
1223 m. Pranciškus per Kalėdas suorganizavo pirmąjį pasaulyje Jėzaus Gimimo paminėjimą, pasirodydamas esąs ir praeities saugotojas, ir sykiu novatorius. Nors ir rizikuodamas, jis ryžosi atidaryti teologijos mokyklą Bolonijoje (1223-1224). Pirmasis jos lektorius buvo šv.Antanas, kurį Pranciškus pagarbiai vadino „mano vyskupas“.
Stigmos ir mirtisNuo 1224 m. Pranciškus gyveno atsiskyręs. Kartą Vernos kalne, medituojant ir pasninkaujant prieš šv.Mykolo Arkangelo šventę, jam pasirodė Nukryžiuotasis sparnuoto serafimo pavidalu ir paženklino jį stigmomis. Tai atsitiko Kryžiaus Išaukštinimo dieną – 1224 m. rugsėjo 14. Tai buvo pirmas krikščionybės istorijoje stebuklas, kai žmogus pažymimas Kristaus žaizdomis.
1225 m. pradžioje Pranciškus sukūrė „Saulės giesmę“. Po metų padiktavo vienuoliams testamentą. Išsekintas kepenų, kasos ir akių ligų, beveik aklas, jis paprašė nunešti jį į Porciunkulės bažnyčią ir padėti ant plikų grindų. Pranciškus mirė giedant psalmę „Voce mea“ (Ps.141) 1226 m. spalio 3 d.
Pranciškaus kultas paplitęs visose krikščioniškose šalyse. Dėl neturto pamėgimo žmonės meiliai praminė jį Asyžiaus elgetėle“.
1939 m. birželio 18 d. popiežius Pijus XII paskelbė Pranciškų Italijos globėju. Jis globoja Umbriją, daug miestų ir jo vardu pasivadinusį Sanfranciską JAV. 1952 m. popiežius Pijus XII šv.Pranciškų Asyžietį paskyrė italų pirklių globėju. Kaip audinių pirklio sūnus, globoja kilimų audėjus ir pirklius, drabužių puošmenų: juostelių, spurgų dirbėjus, audėjus. Jo prašoma apsaugoti nuo skurdo, galvos skausmo ir maro.
Pranciškaus atvaizdai mene
Jį mylėjo net nekrikščionys ir netikintieji; jis buvo įkvėpimo šaltinis poetams, kaip Dantei, ir menininkams, kaip Cimabue ir Giotto. Jis buvo charakterizuotas kaip „tikras krikščionis po Kristaus, beturtis žmogus, kuris praturtino pasaulį“.
Šventieji - tai Kristaus ikonos, atvaizdai. Šventasis Pranciškus (vardas užrašytas lotyniškomis raidėmis) turi tuos pačius bruožus, kaip ir Kristaus atvaizdas.
Jo rankose ir šone ypatingos Kristaus žymės - stigmos (dažnai su trykštančiais spinduliais), kuriomis buvo paženklintas La Vernos kalne.
Ikonografijoje vaizduojami kai kurie jo gyvenimo epizodai – pamokslas paukščiams, vilko sutramdymas, stigmų gavimas.
Atvaizduose jis dėvi kryžiaus formos, rusvai pilką (žemės, nusižeminimo spalva) ašutinę, sujuostą virve su trimis mazgais, primenančiais neturto, skaistybės ir paklusnumo įžadus. Rankoje laiko Evangelijų knygą - šventojo gyvenimo regulą.Kiti atributai – Nukryžiuotasis, kuriam iš žaizdų trykšta spinduliai, prijaukintas vilkas, paukščiai.
šv.Pranciškaus gyvenimas ir veikla
Šią šv.Pranciškaus gyvenimo chronologiją parengė Omer Englebert ir Raphael Brown leidinyje „Saint Francis of Assisi: A Biography“, 2-as angliškas leidimas (Chicago, 1965, p. 347-458).
1181 vasara ar ruduo (?) – gimė Asyžiuje. Krikštytas Giovanni di Pietro di Bernardone, tėvo pavadintas Pranciškumi.
1198 sausio 8 – Inocentas III išrenkamas Popiežiumi. Pavasaris – kuni­gaikščio Konrado Urslingeno tvirtovė Roka apsupta, paimta ir sugriauta Asyžiaus žmonių, kadangi jis atidavė Spoleto kunigaikštystę Inocentui III.
1199-1200 – pilietinis karas Asyžiuje, griaunamos kilmingų feodalų pilys, šeimos, kuriose užaugs šv.Klara ir brolis Leonardas, iš­sikelia į Perudžą.
1202 lapkritis – karas tarp Perudžos ir Asyžiaus. Pastarojo kariuomenė sumušama Kolestrados mūšyje. Pranciškus praleidžia metus Pe­rudžos kalėjime, kol tėvo išlaisvinamas kaip ligonis.
1204 – ilgai trunkanti liga.
1204 pabaiga ar 1205 pavasaris (?) – Pranciškus išvyksta kariauti į Apuliją, bet kitą dieną, po Spolete patirto regėjimo ir apreikš­tos žinios, grįžta. Palaipsniui prasideda atsivertimas.
1205 birželis – Gautier de Brienne miršta pietų Italijoje. Ruduo ir metų pabaiga – Nukryžiuotojo apreikšta žinia San Damiane. Konfliktas su tėvu.
1206 sausis ar vasaris – Vyskupo teismas. Vasara, galbūt, liepa – grįžta į Asyžių, apsivelka atsiskyrėlio abitą ir imasi at­statyti San Damianą: atsivertimas įvyksta iki galo. Nuo čia pra­sideda atsivertimo metų chronologija pagal Tomą iš Celano.
1206 vasara – 1208 sausis ar vasaris – atstato San Damianą, San Pjetrą ir Porciunkulę.
1208 vasario 24 – Pranciškus per šv.Mišias išgirsta Evangeliją pagal šv.Matą. Iš atsiskyrėlio eremito tampa basuoju pamokslininku; ima skelbti Dievo Žodį. Balandžio 16 – broliai Bernardas ir Petras Katani prisideda prie Pranciškaus. Balandžio 23 – Porciunkulėje priimamas draugėn brolis Egidijus. Pavasaris – pirmoji misija: Pranciškus ir Egidijus iškeliauja į Ankonos Marką. Vasara – dar trys, tarp jų ir Pilypas, prisideda prie jų. Ruduo ir žiema – antroji misija: visi septyni keliauja į Poggio Bustone Rieti slėnyje. Padrąsintas nuodėmių atleidimo ir būsimos Ordino plėtotės, Pranciškus siunčia šešis savo pasekėjus ir ką tik priimtą septin­tąjį po du į trečią misiją. Bernardas ir Egidijus iškeliauja į Florenciją.
1209 pradžia – grįžta į Porciunkulę aštuoniese. Prie jų prisideda dar keturi. Pavasaris – Pranciškus parašo trumpus įstatus ir kartu su vienuolika bendražygių iškeliauja į Romą. Čia gauna popiežiaus Inocento III pritarimą. Grįždami atgal, jie trumpam sustoja Orte, paskui – Rivo Torto. Rugsėjis – Vokietijos imperatorius Otto IV vyksta pro Rivo Tor­to.
1209 ar 1210 – broliai iškeliauja į Porciunkulę.
1209-1210 (?) – gali būti, kad šiais metais susikuria Trečiasis ordinas. Vasara (?) – Pranciškus iškeliauja į Dalmatiją ir sugrįžta. Kovo 18/19 – Verbų sekmadienio naktis. Porciunkulėje priimama šv.Klara. Gegužė (?) – kelias dienas pabuvusi šv.Pauliaus ir Panzo benediktinų vienuolynuose, Klara išvyksta į San Damianą.
1213 gegužės 8 – San Leo vietovėje, netoli San Marino, grafas Orlandas pasiūlo Pranciškui Alvernos kalną atsiskyrėlio būstui.
1213-1214 ar 1214-1215 (?) Pranciškus keliauja į Ispaniją ir atgal.
1215 lapkritis – Ketvirtasis Visuotinis Laterano susirinkimas. Pranciškus Romoje.
1216 liepos 16 – Perudžoje miršta popiežius Inocentas III. Liepos 18 – išrenkamas Honorijus III. Prancūzijos arkivyskupas Jacques de Vitry Perudžoje. Vasara – Pranciškus Perudžoje gauna iš popiežiaus Honorijaus III Porciunkulės atlaidus.
1217 gegužės 5 – Porciunkulėje įvyksta Didysis Sekminių susirinkimas. Pirmosios misijos anapus Alpių ir užjūrin. Egidijus išvyksta į Tu­nisą, Elijas – į Siriją, Pranciškus – į Prancūziją, bet kardinolas Hugolinas susitinka jį Florencijoje ir įkalba pasilikti Italijoje.
1219 gegužės 26 – Susirinkimas. Į Maroką išvyksta pirmieji būsimieji kankiniai. Birželio 24 – Pranciškus išplaukia iš Ankonos į Akrą ir Damietą. Ruduo – Pranciškus aplanko sultoną. Lapkričio 5 – Damietą užima kryžiuočiai.
1220 sausis – Pirmieji kankiniai nužudomi Maroke.
1220 pradžia – Pranciškus vyksta į Akrą ir Šventąją žemę. Pavasaris ar vasara (?) – Pranciškus grįžta į Italiją, apsistoja Venecijoje. Kardinolas Hugolinas paskiriamas Ordino globėju.
1220 ar 1217, 1218 (?) – Pranciškus atsisako pareigų. Petras Katani tampa vikaru.
1221kovas – Petras Katani miršta. Gegužės 30 – Susirinkimas. Pirmieji Įstatai. Elijas tampa vikaru.
1221 – Popiežius Honorijus aprobuoja Trečiojo ordino įstatus.
1221 ar 1222 (?) – Pranciškus keliauja pamokslaudamas po pietų Italiją.
1222 rugpjūčio 15 – Pranciškus skelbia Dievo Žodį Bolonijoje.
1223 pradžia – Fonte Kolombe Pranciškus sudaro antruosius įstatus. Birželio 11 – Susirinkimas aptaria juos. Ruduo – tolesnis svar­stymas Romoje. Lapkričio 29 – Popiežius Honorijus III aprobuoja antruosius Įstatus. Gruodžio 24/25 – Šv.Mišios vidunakty prie Kalėdų prakartėlės Grečio vietovėje.
1224 birželio 2 – Susirinkimas siunčia misionierius į Angliją. Liepos pab.-rugpjūčio pr. (?) – būdamas Folinjo, Elijas sužino per re­gėjimą, kad Pranciškui liko gyventi tiktai dveji metai.
1224 rugpjūčio 15 – rugsėjo 29 (nuo Dangun ėmimo iki šv.Mykolo dienos) – Pranciškus pasninkauja Alvernoje, maždaug rugsėjo 14 gauna stigmas. Spalis-lapkričio pr. – Pranciškus grįžta į Por­ciunkulę per Borgo San Sepolkrą, Monte Kazalę ir Kastelos miestą.
1224 ar 1225 gruodis-vasaris (?) – raitas ant asilo keliauja po Umbriją ir Marką, skelbdamas Dievo Žodį.
1225 kovas (?) – lankantis pas šv.Klarą San Damiane, staiga labai pablogėja regėjimas, sustiprėja akių liga. Beveik aklas, jis turi apsistoti ten celėje ar kapeliono namuose. Reikalaujant broliui Elijui, galų gale sutinka priimti medicinos pagalbą, bet oras yra pernelyg šaltas, tad gydymas atidedamas. Balandis-gegužė (?) – San Damiane iškenčia gydymą, bet sveikata nepagerėja. Gauna dievišką amžinojo gyvenimo pažadą ir sukuria „Giesmę apie seserį Saulę“. Birželis (?) – tęsia „Giesmę“ ir sutaiko besivaidijančius Asyžiaus vyskupą ir Asyžiaus miesto burmistrą. Kardinolo Hugolino iškviestas laišku, palieka San Damianą ir vyksta į Rieti slėnį. Liepos pr. (?) – jį priima kardinolas Hugolinas ir vyskupo rūmai Rieti (čia prabūna nuo birželio 23 iki vasario 6). Vyksta į Fonte Kolombą gydytis akių, kaip siūlo Hugolinas, bet visa tai atidedama, nes nėra brolio Elijo. Liepa-rugpjūtis (?) – Fonte Kolombo gydytojas pridegina šventajam smilkinius, bet liga nepraeina. Rugsėjis – Pranciškus vyksta į San Fabianą, netoli Rieti, gydytis pas kitus daktarus, kurie perveria jam akis. Atgaivina sutryptą vargšo kunigo vynuogyną.
1225 ar 1226 spalis-kovas (?) – tai Rieti, tai Fonte Kolombe.
1226 balandis – Pranciškus Sienos mieste gydosi toliau. Gegužė ar birželis (?) – grįžta į Porciunkulę per Kortoną. Liepa-rugpjūtis – per vasaros karščius paimamas į Banjaros kalnus prie Nočeros. Rugpjūčio pab.-rugsėjo pr. – jo būklė blogėja. Notijano keliu vežamas į Asyžiaus vyskupo rūmus. Vyskupas Gvidas iš­vykęs maldingon kelionėn į Monte Garganą. Rugsėjis – žino­damas, jog mirtis neišvengiama, Pranciškus reikalauja, kad jį nuneštų į Porciunkulę. Spalio 3 – čia jis miršta. Sekmadienį, spalio 4, palaidojamas šv.Jurgio bažnyčioje.
1227 kovo 19 – jo draugas Hugolinas tampa popiežiumi Grigaliumi IX.
1228 liepos 16 – Asyžiuje Grigalius IX kanonizuoja šv.Pranciškų.
1230 gegužės 25 – šventojo palaikai pernešami į naują Šv.Pranciškaus baziliką.

Šaltiniai:
Lanzi Fernando ir Giola. Šventieji globėjai ir jų simboliai – Alma Littera, 2005
Ramanauskas B. O.F.M. Aš savo dalį atlikau. – Brooklyn: Pranciškonų spaustuvė, 1893.
Šventojo Pranciškaus žiedeliai (1993). – Vilnius: Taura




2009-07-22

Šv. Marija Magdalietė

Tai atgailautoja par excellence. Popiežius Grigalius Didysis tapatino tris moteris, apie kurias kalbama Šventajame Rašte: Lozoriaus seserį, t. y. tą moterį, kuri, Lozoriui prisikėlus iš mirusių, įėjo į menę, kur buvo vakarieniaujama, ir ištepė brangiu aliejumi Jėzui kojas (Jn 12, 1-8; Mt 26, 6-12; Mk 14, 3-9) ir susilaukė Judo Iskarijoto priekaištų; išvaduotą iš septynių demonų atgailaujančią nusidėjėlę (Lk 8, 2; Mk 16, 9), kuri atsivertusi sekė paskui Jėzų kartu su jo Motina iki pat kryžiaus (Mt 27,55-56; Mk 15,40-41; Lk 23,49; Jn 19, 25), su kitomis moterimis ėjo prie jo kapo ir rado tuščią, o vėliau pirmoji pamatė jį ir atpažino tarp mokinių (Jn 20,1-28); neįvardytą nusidėjėlę, kuri per vakarienę Betanijoje brangiu aliejumi sutepė Jėzui kojas (Lk 7, 36-50) ir nušluostė jas savo plaukais. Dabar istorikai linkę manyti buvus tris skirtingas moteris.
Ar buvo Lozoriaus ir Mortos sesuo ar nebuvo, ji yra garbinama kartu su jais; tai, kad ji stovėjo prie kryžiaus, ją susiejo su Kristaus krauju, kurį ji supylusi į taurę, legendose apie karalių Artūrą vadinamą Šventuoju Graliu. Bažnyčios minima kaip išlaisvintoji iš septynių demonų, ji ėjo paskui Kristų iki nukryžiavimo vietos, o Velykų rytą pirmoji pamatė Išganytoją ir pranešė mokiniams, kad jis prisikėlė. Ši labai turtinga ir malonumams pasidavusi moteris atsivertė ir tarnavo Kristui. Su kitomis moterimis pamačiusi tuščią kapą ir du angelus jame, nubėgo pranešti apaštalams; paskui Jėzus jai pasirodė, ir ji palaikė jį sodininku. Kai atpažinusi ištiesė į jį rankas, jis ištarė garsiuosius žodžius Noli me tangere (Jn20,16).
Evangelijose daugiau žinių apie ją nėra, o gyvenimo aprašymų yra keletas variantų. Jos kultas labiausiai paplitęs Prancūzijoje. Po Prisikėlimo Petras patikėjo Magdalietę palaimintajam Maksiminui. Su juo, Lozoriumi, Morta ir daugeliu kitų ji buvo krikščionių persekiotojų įsodinta į laivą be vairininko, kad visi žūtų. Apvaizdos vedamas laivas atplaukė į Marselį, čia visi rado prieglobstį po šventyklos portiku, ir iškart, norėdama atversti stabus garbinančius žmones, Magdalietė pradėjo savo apaštališką veiklą; ji atvertė šio krašto kunigaikštį, ir Lozorius tapo Marselio vyskupu. Tada ir atvyko į Eks an Provansą, ir čia Maksiminas buvo pašventintas vyskupu. Paskui Magdalietė pasitraukė į nuošalią vietą, kur be maisto ir drabužių išgyveno trisdešimt metų. Pajutusi besiartinančią mirtį, siuntė žinią vyskupui Maksiminui, ir šis nunešė jai Eucharistiją: šventoji laiminga apsiverkė ir užmigo Viešpatyje.
Marijos Magdalietės kūnas buvo pagrobtas iš Eks an Provanso ir nugabentas į Vezlė. Iš čia nuo XII amžiaus jos kultas paplito po visą Prancūziją. Vezlė tebestovi didelė Marijos Magdalietės bazilika. Ją lanko maldininkai, nuo jos prasideda jų kelionės į Santjago de Kompostelą.
Pagal kitą tradiciją, Magdalietė, vos atplaukusi į Provansą, iškart ėmė atgailauti ir apsigyveno kaip atsiskyrėlė angelų jai įrengtoje grotoje ant Sent Bomo kalno.
Dėl to, kad tepė Jėzų kvapiaisiais aliejais, Magdalietė tapo kvepalų ir pirštinių gamintojų globėja (viduramžiais pirštinės būdavo iškvėpinamos - tai galantiškumo požymis); kadangi jos aliejaus indelis priminė ąsotį arba kvepalų buteliuką, ji globoja vandens pardavėjus ir vaistininkus, o kad plaukais šluostė Jėzui kojas, tapo moterų kirpėjų, šukų pardavėjų ir pedikiūrininkų globėja. Ji palaikė Jėzų sodininku, tad globoja sodininkus. Prancūzijoje ji - vilnų karšėjų globėja (žodžių žaismas: Madeleine I amas de laine (Magdalena / „vilnų krūva").
Kadangi pati buvo išvaduota iš demonų ir nuodėmės, Magdalietė kalinių globėja, ir šie, atgavę laisvę, aukodavo jai kaip votus savo grandines. Žmogus, kuriam ilgai nepraeina karščiavimas, turi apsilankyti šv. Viktoro abatijoje Marselyje ir padėti galvą ant akmens, atstojusio jai pagalvę grotoje. Bet dažniausiai ji laikoma atgailaujančių merginų ir moterų globėja.
Paveiksluose vaizduojami įvairūs Magdalietės gyvenimo epizodai: ją matome prieš atsivertimą ir atsivertimo metu prabangiai apsirengusią ir susijaudinusią; matome palaidais plaukais šluostančią Jėzui kojas; matome po kryžiumi, palaikančią Švč. Mergelę Mariją arba su kitomis apraudančią Jėzų; matome su pamaldžiomis moterimis nešančią kvapiuosius tepalus į kapą ir tiesiančią ranką į Jėzų, dažnai apsirengusį kaip sodininkas, nes tokiu pavidalu jis pasirodė jai Velykų rytą; matome atgailaujančią, išsekusią, bet vis tiek gražią, ant nuogų pečių pasklidusiais plaukais, arba, rečiau, paskutinį kartą priimančią Svč. Sakramentą. Dažnai šiuose jos gyvenimo epizoduose ir visada, kai ji vaizduojama viena, pagrindinis jos atributas yra tepalo indelis - taurė arba medinis puodelis su dangteliu - tai užuomina apie kvapųjį aliejų nardą, išpiltą Jėzui ant kojų, apie mirą, skirtą jo kūnui įtrinti kape, ir apie Jėzaus kraują, kurį ji surinko po kryžiumi ir išsaugojo. Kitas atributas - siužetas Noli me tangere.
„Šventieji globėjai ir jų simboliai“. Fernando ir Gioia Lanzi. Alma littera.


M a r i j a Magdalena-Magdaliete (VII-22) - NT-e mislingiausia moteris: - Kilusi is Magdalos kaimo (Genezareto ežero vakaruose)- NT-o moterų sąraše – ji pirmoji (tuo panaši Petrui)- Būdama apsukri, pažangi inteligenti moteris, susidomėjo žydu tautoje naujuoju veikėju - Jėzumi- Jėzus ją išlaisvino iš septynių piktu dvasiu įtakos (Mk 16,9: plg.Mt 12,45)- Su kitomis moterimis lydėjo keliaujanti Jėzu ir finansavo jo veikla (Lk 8,1-3)- Prie kryžiaus ~ lyg dalyvauja Jėzaus mirime (Mk 14,40 s)- Ir ji laidojo Jėzų (Mk 15,47)- Budėjo (lyg šermenyse) prie kapo angos (Mk 16,1)- Pirmoji patyrė prisikėlusi Jėzų (Jn 20,1-18)- - Kai kurie vėlesni evangelijų komentuotojai (ne evangelistai) ja (klysdami) tapatino su didžiąja nusidėjele ir, atgailotoja (Lk 7.36-50), ar gretino su Betanijos Marija (Mortos ir Lozoriaus seserimi; Jn 12,1-8)’- Gnostikai (pirmojo simtmecio krikscioniu atskala) ja laike Jezaus talkininke ir intymia drauge- Graiku teologai laike ja lygiaverte apaštalams (šiais laikas tai daro krikščiones ‘feministes’)- Senuju graikų žiniomis, ji palaidota Efeze, vėliau perkelta į Konstantinopoli- Kalendoriuje švente – liepos 22- Pagal viduramziu legenda, ji atkeliavo Prancuzijon (su Marta ir Lozoriumi) – atgailoti ir Jezaus karsto ieskoti- - Kataliku pamaldume ji laikoma: atgailojanciu globeja, kaliniu vaduotoja, suvedziotu merginu ir tokiu vaiku gelbetoja, besimokantiems patareja, net kvepalu, pudru ir vyno gamintoju sventaja.- Zemdirbiu patirtis: “Kai per Magdelena lyja, liesis ir po jos”.

2009-07-20

Kartu su pal. Jurgiu Matulaičiu

šiandien kartu su palaimintuoju Jurgiu meldžiame: „Uždek, Viešpatie, mūsų širdis savo meilės ugnimi, suteik mums savo Šventąją Dvasią, kad mes visa ko išsižadėję, visiškai pasišvęstume Tavo garbei ir Tavo Bažnyčiai.“

Turime vienyti geros valios žmones, mylinčius Dievą ir Bažnyčią, ir juos organizuoti, turime juos žadinti prie darbo dėl Dievo, Bažnyčios ir sielų, vesti į kovą prieš nedorybes ir netikėjimo dvasią, skelbti Kristų ne tik jiems, bet drauge su jais ir per juos. Reikia saugotis, kad sudarius tokias gerų dievotų žmonių, tikrų katalikų kuopeles ir draugijas, kad susivijus tokius dievotumo lizdelius, sukūrus tokius intensyviško katalikiško gyvenimo židinius, tuomi neapribotume savo veiklumo. Niekad neturi mums nustoti rūpėję tie, kurie nedorybėse skendėja, tie, kurie tikėjimą prastoję arba jo nepažinę tamsybėse klaidžioja toli nuo Kristaus ir Bažnyčios. Niekad jų nevalia mums pamiršti: viską darykime, kad ir juos prie Kristaus atvestume. Tiesa, malonu darbuotis tarp dievotų žmonių ir dėl dievotų, o nelengva prieiti prie tų, kurie pilni prietarų prieš Bažnyčią ir jos nemyli, neapkenčia, o net prieš ją kovoja. Bet mums reikia ir į jų tarpą Kristaus mokslą įnešti ir jų sielas išganyti. Geras Kristaus vynyno darbininkas neturi palikti nė mažai mūsų dirvos neįžiūrėjęs, savo prakaitu neaplaistęs, o jei reikia, ir krauju, kad tik Kristaus karalija augtų, tarptų.

2009-07-18

Iš pal. arkivyskupo Jurgio Matulaičio užrašų

„Dievas ir Jo garbė tebūna viduriu mano gyvenimo, ašimi, apie kurią suktųsi visos mano mintys, jausmai, norai ir darbai.“1910 10 14
„...visur Kristų įnešti, viską Kristuje atnaujinti, viską dėl Kristaus apimti, viską prie Kristaus patraukti.“1910 10 15
„Duok man, Viešpatie, [...] nuolat Tavo mieliausią Sūnų, o mūsų Išganytoją Jėzų Kristų, [...] širdy jausti, su Juo tenai savo širdies ir dvasios viduje, kaip kokioje koplytėlėj, būti ir gyventi, ir džiaugtis, ir dirbti, ir kentėti.“1911 01 23
„Myliu Tave, Jėzau, ir mylėti trokštu, suteik man tą malonę, kad kaskart labiau Tave mylėčiau.“1911 01 13
„Ką gi aš, vargšas, Tau, Dieve, atiduosiu už tai, ką esi man padaręs ir davęs. Imsiu Tavo Sūnaus kryžių, kurį teikeis maloningai ant manęs uždėti, ir nešiu jį.“1911 08 17
„Daug, Viešpatie, leidai kryželių ir daug per tą laiką suteikei ypatingų malonių. Tūkstančius kartų būk už tai pagarbintas!“1914 02 23
„Duok, kad sudegčiau kaip ta žvakė ant altoriaus nuo darbo kaitros ir meilės ugnies dėl Tavęs ir Tavo Bažnyčios.“1913 04 05
„Uždek tik, Viešpatie, mūsų širdis Tavo meilės ugnimi! Duok tik mums Tavo Šventąją Dvasią, kad mes tikrai visko išsižadėję Tavo garbei ir Tavo Bažnyčiai visiškai, pilnai atsiduotume.“1910 10 25
„Čia mane plak, čia mane bausk, tik nestumk nuo savęs, tik atleisk man mano jaunų dienų kvailybes ir mano pereito gyvenimo kaltybes.“1914 02 23
„Duok, Viešpatie, mums apaštališkos dvasios, visas sielas apimančio tikro uolumo.“1911 01 25
„Mūsų pavyzdys tebūna Jėzus Kristus, ne tik ramiai dirbantis Nazareto namely, ne tik Kristus save varginantis, badaujanti per 40 dienų dykvietėj, ne tik Kristus, praleidžiantis naktį besimelsdamas, bet ir Kristus dirbantis, verkiantis, kenčiantis, Kristus tarp minių, Kristus, aplankantis sodžius ir miestus, aplankantis nusidėjėlius, prasčiokėlius, lygiai kaip ir mokytus, teisingus ir turtuolius, Kristus, mokantis ir atremiantis fariziejų priekaištus, Kristus, ieškantis paklydusios avelės, Kristus kenčiantis, persekiojamas, kuriam prisieina slapstytis, kad išvengus priešų neapykantos.“1911 03 07
„Evangelijos skelbėjas nebus pasaulio šviesa, nebus dvasiška jėga patraukiančia prie Kristaus, vedančia į kovą dėl Bažnyčios, stumiančia žmones į darbą, jei jo širdyje nedegs uolumo ugnis, neklestės dorybės, nebus šventumo.“1911 02 05
„Malda, darbas dėl Dievo ir vargai su kentėjimais dėl Bažnyčios išvien susipynę visą mano gyvenimą tesudaro. Tebūna man pavyzdžiu pats Kristus.“1911 01 13
„Stebėtinu keliu patinka Tau, Viešpatie, mane vesti. Bet kas Tavo kelius ir sumanymus atspės.“1911 01 13
„Štai aš, Tavo tarnas: siųsk mane, kur nori. Kaip kūdikis puolu Tavo prieglobstin: nešk mane.“1911 01 13
„Tie trumpi prie Dievo atsidūsėjimai, tie akimirksniai dvasios pakilimai dangun, tie Dievo ir artimo meilės jausmai, tas pažvelgimas į viską tikėjimo akimis [...].“1910 11 24
„Palaimintas žmogus, kuris išmoksta, kiek atitrūkdamas nuo darbų ir rūpesčių, prie Dievo kilti ir Dievuje ilsėtis [..], Dievuje skendėti ir su Dievu vienybėje gyventi.“1910 11 24

Malda Aušros Vartų Marijai

O mano Motina, Švenčiausioji Mergele Marija, aš visiškai atsiduodu Tavo malonei ir neapsakomam gailestingumui šiandien ir visados, o labiausiai mirties valandoje. Tau pavedu savo sielą ir kūną, visą viltį ir džiaugsmą, visas savo kančias ir nelaimes! Gyvenimą ir jo pabaigą į šventąsias Tavo rankas atiduodu, kad per Tavo nuopelnus visi mano darbai ir veiksmai būtų sutvarkyti ir sutaikyti pagal Tavo šventą norą ir mieliausiojo Tavo Sūnaus valią! Amen.

Malda už tėvynę

Palaimintasis arkivyskupe Jurgi, didis Nekaltosios Mergelės Marijos mylėtojau, ištikimas Bažnyčios sūnau, mūsų Tėve ir Vade!
Nušviesk kelius ateitin mūsų Tėvynės vaikams. Suburk vienybėn Tautos sūnus ir dukteris, mokyk gyventi ir dirbti Kristui ir Bažnyčiai.
Įkvėpk mums ryžto sergėti ir ugdyti sielos tyrumą, puoselėti taurius senolių papročius, gyventi tiesa ir meile.
Daug ligų ir visokių vargų žemėje iškentęs, užtark, guosk ir gydyk kūno bei dvasios ligonius, išmelsk kenčiantiems kantrumo; mokyk vargą ir kančią aukoti Dievui už pasaulio išganymą.
Prikelk Lietuvą šventam gyvenimui, įkvėpk kiekvieną iš mūsų kūrti šventovę savo sieloje ir pasaulyje. Amen.

2009-07-07

Mother Teresa

Pictures link: http://news.bbc.co.uk/2/hi/in_depth/photo_gallery/3178720.stm



Jei kartais nežinote, Motina Teresė garsi kaip Mažų Darbų Šventoji, tai reiškia, kad ji tikėjo tuo, jog reikia daryti gyvenime mažus darbelius, bet su didele meile..

Šventosios Teresės Malda

Lai Šiandien Jumyse būna ramybė.

Tikėkite Dievu, kad Jus esate būtent ten, kur turite būti.

Niekados nepamirškite begalinių galimybių, kurios gimsta iš tikėjimo.

Naudokitės gautom dovanom ir gautą meilę siųskite toliau.

Tvirtai žinokite, kad esate Dievo vaikas.

Tegu sita tikrovė įsismelkia i Jūsų kaulus ir suteikia Jūsų sielai laisvę dainuoti, šokti, garbinti ir mylėti.

2009-06-19

Išgydymo maldelė


« Господь, Иисус Христос, я прихожу к Тебе сейчас со всеми моими
грехами, за которые ты уже понес наказание. Прости меня за непрощение,
за распутный образ жизни, за измены мужу\жене, за пьянство и
наркоманию, за аборт, за эгоизм … ( скажите о том, что особо тяготит
вашу совесть). Иисус, пожалуйста, смой с меня всякую нечистоту. Я
приглашаю Тебя в мою жизнь. Помоги мне, я устал жить в грехе. Даруй
мне, пожалуйста, Твой покой, я в нем сейчас очень нуждаюсь. Будь моим
Господом и Спасителем, Иисус!
Так же я прошу Тебя, исцели меня от … ( скажите Ему о вашей болезни).
Я благодарю тебя за прощение моих грехов, за дар вечной жизни и за
Твою безусловную любовь ко мне.»

vertimas:

Viešpatie, Jėzau Kristau, ateinu pas tave dabar su visomis savo
kaltėmis , už kurias Tu jau atidavei gyvybę. Atleisk man už mano
neatleidimus, už palaidą gyvenimą, už neištikimybę vyrui/žmonai, už
girtuokliavimą ir narkomaniją , už abortą, už egoizmą , nedėkingumą ,
nusivilimą, baimę...( pasakykite tai, kas kamuoja slegia jūsų sąžinę).
Jėzau, prašau, nuplauk mane nuo visokio nešvarumo, blogio . Aš kviečiu
Tave į savo gyvenimą. Padėk man, aš pavargau gyventi nuodėmėje.
Dovanok man, prašau, Savo ramybę, man dabar jos labai reikia . Būk
mano Viešpačiu ir Gelbėtoju, Jėzau !
Taip pat prašau išgydyk mane nuo ( iš)...( pasakykite Jam savo ligą).
Aš dėkoju tau už mano nuodėmių atleidimą, už amžinojo gyvenimo dovaną
ir už Tavo besąlygišką meilę man !

Amen


kita (truputį reikia patobulinti, nes nespėjau užsirašyti)

Jėzau, visas savo žaizdas įdedu į Tavo rankas.
Jėzau, nuplauk visas žaizdas
savo Švenčiausiuoju Krauju ir Kūnu atpirkai,
išgydyk Šventosios Meilės galia.
Būk mums gailestingas.

http://www.youtube.com/watch?v=6OJk8SJ_FNQ&NR=1
Tu parodysi man taką, kuris veda į gyvenimą.
Tavo Artume yra džiaugsmo pilnatvė,tavo dešinėje rankoje amžina linksmybė Ps16

2009-06-15

Psalmus 42

S. Introíbo ad altáre Dei.

M. Ad Deum, qui lætíficat iuventútem meam.

S. Iúdica me, Deus, et discérne causam meam de gente non sancta: ab hómine iníquo et dolóso érue me.

M. Quia tu es, Deus, fortitúdo mea: quare me reppulísti, et quare tristis incédo, dum afflígit me inimícus?

S. Emítte lucem tuam et veritátem tuam: ipsa me deduxérunt, et adduxérunt in montem sanctum tuum et in tabernácula tua.

M. Et introibo ad altare Dei: ad Deum, qui lætíficat iuventútem meam.

S. Confitébor tibi in cíthara, Deus, Deus meus: quare tristis es, ánima mea, et quare contúrbas me?

M. Spera in Deo, quóniam adhuc confitébor illi: salutáre vultus mei, et Deus meus.

S. Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto.

M. Sicut erat in princípio, et nunc, et semper: et in sǽcula sæculórum. Amen.

S. Introíbo ad altáre Dei.

M. Ad Deum, qui lætíficat iuventútem meam.

2009-06-13

Tomas Sodeika. Thomas Merton: tikrovės palaima

Tomas Sodeika pristato amerikiečių vienuolį trapistą ir žymų 20 a. dvasinį rašytoją Thomą Mertoną.

I dalis


II dalis

2009-05-28

Sekminės Kalvarijose

Vyskypas Sapiega rašė: Jeigu, kaip liudija tautų mokytojas šv. Paulius, niekas negali ištarti Viešpaties Jėzaus vardo nebūdamas Šventojoje Dvasioje, tuo labiau negalės širdis to Nukryžiuotojo mylėti kitaip, kaip tik Dvasioje ir su Šv. Dvasia, nes be jos žmoguje nėra dieviškumo. […] Prisipildykime visi Šventosios Dvasios, kad Jai atėjus pas mus ir mes pasiektume tą, iš kurio Ji išėjo, tai yra mūsų Viešpatį Jėzų Kristų“.

Giesmės į Šventąją dvasią

Kalvarijos vėl tapo Sekminių šventimo arkivyskupijoje centrine vieta. Kaip ir seniau, atlaidai vyksta, Kryžiaus kelias apvaikštomas tris dienas. Penktadienį juo eina kunigai ir vienuoliai, šeštadienį – vaikai ir jaunimas, kuris pievoje prie bažnyčios įprato rengti koncertus, vakaroti. Sekmadienį šv. Mišios aukojamos lauke, nes kur kitur sutalpinsi tūkstančius maldininkų.

SEKMINIŲ VIGILIJA GEGUŽĖS 30 d. KALVARIJOSE

Kitas plakatas

2009-05-24

Devyndienis į Šventąją dvasią

Mes turėtume nuolat melstis ir šauktis Šventosios Dvasios, nes visiems mums labai reikia Jos globos ir pagalbos. Juo labiau kam trūksta išminties, juo silpnesnis kas yra, juo labiau pažeistos prigimties, juo labiau linkęs nusidėti, juo labiau turi šauktis Jos, to neišsakomo šviesos, jėgos, paguodos ir šventumo šaltinio.
Pop. Leonas XIII

DEVYNDIENIS Į Šventąją Dvasią

Amžinoji Dievo Dvasia, pripažįstu Tavo neapsakomą viršenybę ir šventumą, aukoju Tau visą save su viskuo, ką turiu, ir nuolankiai prašau: globok mane ir vesk silpną ir sužeistą, padėk man išlikti Tavo malonėje vardan Jėzaus aukos, Jo žaizdų, Kraujo ir
pervertos širdies. Šventoji Dvasia, Šventoji Tėvo ir Sūnaus Dvasia, duok man malonę, kad visada ir visur galėčiau tau sakyti: Kalbėk, Viešpatie, nes tavo tarnas (–aitė) klauso.

Šventoji Dvasia, mano sielos siela, aš Tave garbinu. Apšviesk mane, vadovauk man, stiprink ir guosk mane. Pasakyk man, ką turiu daryti, ir įsakyk daryti tai. Aš pasižadu paklusti Tau ir priimti visa, ką tik leisi su manim įvykti, padėk man pažinti Tavo valią.

Viešpatie Jėzau, prašau Tavęs, siusk man Šventąją Dvasią, kad būčiau Jos pripildytas ir gyvenčiau Jos dovanomis. Padaryk, kad mano gyvenimas būtų nesibaigiančios Sekminės. Paženklink mane, Viešpatie, tikro (–os) savo mokinio (–ės) ženklu ir gaivink mane savo Dvasia kiekviename mano gyvenimo žingsnyje. Amen.

Trijų vakarų rekolekcijos

2009-05-09

apie šakeles

Jn 15, 1–8 „Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių“. Jėzus kalbėjo savo mokiniams: "Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus, jis išpjauna, o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių. Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau. Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje. Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti. Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs. Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta. Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai".
Jėzau, tu esi mano vynmedis, kuris mane palaiko, mane maitina, manim rūpinasi. Aš pasilieku tavyje, nurimstu tavyje, laukiu tavęs, aš tarnauju tau. Aš atsiveriu tavo meilei ir malonei.

2009-05-07

Tu mano skydas tu mano tvirtovė

Jėzau, Tu - mano uola
Tavim aš remiuos
Jėzau, Tu mano viltis
Tavim gyvenu

Tu man tvirtovė, Jėzau,
Mano skydas aš pasitikiu Tavim
Tau atiduodu, Jėzau,
Savo širdį viešpatauk many

Jėzau, Tu mano jėga
Tavim aš stiprus
Jėzau, Tu mano giesmė
Tavim aš džiaugiuos

Jėzau, esi šviesa (Jesus le Christ).Taize,Vilnius,2009-04-30
http://www.youtube.com/watch?v=VpreiC4k7DY




„Myliu tave, VIEŠPATIE, mano stiprybe!
VIEŠPATS ­ mano Uola,
mano tvirtovė, mano gelbėtojas!
Mano Dievas ­ mano Uola, kur randu pastogę,
mano skydas ir mano išganymo jėga, mano pilis!
Su ištikimu tu elgiesi ištikimai,
su doru žmogumi ­ dorai.
Su nuoširdžiu tu elgiesi nuoširdžiai,
bet su sukčiumi ­ gudriai.
Juk tu išgelbsti nuolankiuosius,
o išdidžiuosius pažemini.
Juk mano žibintą, VIEŠPATIE, tu uždegei.
VIEŠPATS, mano Dievas, apšviečia mano tamsybes.“ Ps 18, 2-3, 26-29

2009-05-04

Kaip elnė ilgisi

Kaip elnė ilgisi tekančio vandens, taip aš ilgiuosi tavęs Dieve.
Visa gyvastimi trokštu Dievo, gyvojo Dievo; kada nueisiu ir pamatysiu dievo veidą?

2009-05-03

Būk stiprus

Būk linksmesnis, nėra ko liūdėti.
Stiprybės.

2009-04-27

Garbė Dievui Tėvui ir sūnui ir Šventajai Dvasiai

Jėzau Kristau,

Atsimenu sakiau greitai grįšiu. Tu mane pažįsti kaip nuluptą.
Man sakau lengva širdyje. Rašau nes turiu tau tai pasakyti.
Vedi mane takais, ašarų kloniais.
Prašau pasigailėk anų ir kitų.
Juk taip lengva nuklysti nuo kelio.
Paskui šaukti nėra taip ...

Bėgu nuo kažko.
Bėgu nuo savęs.
Man šiandien sunku.

2009-04-22

Melsti už palaimintąjį Jurgį

Švenčiausioji ir nedalomoji Trejybe, kuri Tau ištikimai tarnaujančiųjų širdyse buveinę pasirenki ir po mirties už jų nuopelnus tinkamai atlygini, meldžiame, kad palaimintasis Jurgis, kuris Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos globojamas su apaštališku uolumu ištikimai tarnavo Bažnyčiai, altorių garbės kuo greičiau susilauktų. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

2009-04-21

Malda į Šv. Jurgį, II-ąjį Lietuvos globėją

Šventasis Jurgi, didysis Bažnyčios kankiny, kareivių, ūkininkų ir visų prislėgtųjų galingas Globėjau, kuris nepaprasta krikščioniška drąsa, ištverme ir teisingumu, savo dvasios stiprybe ir gailestingumu sužavėjai tautas, užtark mus, nuolankiai tave prašome, pas visagalį Dievą, išmelsk mums malonę, kad drąsiai nugalėdami visus mūsų išganymo priešus, skaisčia ir tyra širdimi įtiktume galybių Viešpačiui ir apsisaugotume nuo visų nelaimių.

Dieve, kuris mus džiugini šventojo Jurgio, savo kankinio, nuopelnais ir užtarimu, maloningai suteik, kad mes, kurie per jį prašome Tavo gėrybių, jas gautume kaip Tavo malonės dovaną.
Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Amen.

2009-04-20

Pakilk ir šviesk

Žemę padengia migla ir tautas tamsybės,
Bet Viešpats suspindės virš tavęs
Ir Jo šlovė tave pripildys!
Pakilk ir šviesk, Dievo Bažnyčia, -
Šviesa ateina į tave
Ir Viešpaties šlovė tave pripildo -
Pakilk ir šviesk - stipri, šventa!
Prie tavo šlovės tauta ateis,
Nusilenks karaliai
Ir Viešpats tau saulę pakeis -
Nuotaka Jo esi tu žemėj.

2009-04-18

Paulius rašė Timotiejui

Paulius rašė Timotiejui: Kovok gerąją tikėjimo kovą, pagauk amžinąjį gyvenimą, kuriam esi pašauktas.

Baigiamieji pamokymai ir prašymai

11 O tu, Dievo žmogau, bėk šalin nuo tų dalykų! Tu verčiau vykis teisumą, maldingumą, tikėjimą, meilę, ištvermę, romumą. 12 Kovok šauniąją tikėjimo kovą, pagauk amžinąjį gyvenimą, kuriam esi pašauktas ir kurį puikiai išpažinai daugelio liudytojų akyse. 13 Aš tau įsakau dėl Dievo, kuris visiems duoda gyvybę, ir dėl Kristaus Jėzaus, kuris prie Poncijaus Piloto pateikė gerą išpažinimą, 14 kad išlaikytum įsakymą be dėmės ir be priekaišto iki pasirodant mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui. 15 Jį skirtu laiku apreikšpalaimintasis, vienintelis Valdovas, karalių Karalius ir viešpačių Viešpats, 16 vienatinis Nemirtingasis, kuris gyvena neprieinamoje šviesoje, kurio joks žmogus neregėjo ir negali regėti.
Jam šlovė ir amžinoji valdžia! Amen.

2009-04-15

Pati didžiausia nuodėmė – baimė.
Pati geriausia diena – šiandien.
Pats geriausias maistas – tas, kuris jums teikia sveikatą.
Pats geriausias darbas – tas, kurį mėgstate.
Pats geriausias poilsis – darbas.
Pati didžiausia kliūtis – pasipūtimas.
Pati didžiausia klaida – beviltiškumas.
Pati didžiausia silpnybė – neapykanta.
Pats didžiausias ramybės drumstėjas – plepys.
Pats beprasmiškiausias charakterio bruožas – nepagrįstas išdidumas.
Pats pavojingiausias žmogus – melagis.
Pats didžiausias poreikis yra bendrauti.
Pati didžiausia išmintis – Dievas.
Pats didžiausias turtas – sveikata.
Pati didžiausia dovana, kurią gali duoti arba gauti – meilė.
Pats didžiausias žmogaus draugas ir bičiulis – gera knyga.

2009-04-04

Trumpa malda


Volo quid vis, volo quia vis ... Noriu to, ko ir tu nori. Noriu vien todėl, kad tu to nori. Noriu taip kaip tu nori, ir noriu tol, kol tu nori
Romos Mišiolas, Padėka po Mišių, visuotinė Klemenso XI malda

2009-03-06

O Gloriosa Domina

O GLORIOSA domina
excelsa super sidera,
qui te creavit provide,
lactas sacrato ubere.

Quod Eva tristis abstulit,
tu reddis almo germine;
intrent ut astra flebiles,
sternis benigna semitam.


Tu regis alti ianua
et porta lucis fulgida;
vitam datam per Virginem,
gentes redemptae, plaudite.

Patri sit Paraclito
tuoque Nato gloria,
qui veste te mirabili
circumdederunt gratiae.

Amen.

2009-02-08

Pranciškonai

Pranciškonai tretininkai (nuoroda į Wiki enciklopediją)

Lietuvos Pranciškoniškasis jaunimas (oficialios svetainės adresas)

Lietuvos Pranciškonų pasauliečių ordinas (oficialios svetainės adresas)

Pranciškonai Lietuvoje

Šv. Pranciškaus dvasingumu paremti trys pranciškoniškosios šeimos ordinai:

I-asis: Mažesniųjų brolių ordinas (OFM), Mažesniųjų brolių konventualų ordinas (OFM Conv) ir Mažesniųjų brolių kapucinų ordinas (OFM Cap)
II-asis: Šv. Klaros Neturtėlių seserų ordinas
III-asis: Pasauliečių pranciškonų ordinas (OFS) ir Trečiasis reguliarusis ordinas (TOR). Pranciškoniškasis jaunimas (Jaupra, Youfra) yra Pasauliečių pranciškonų ordino dalis.

PASAULIEČIŲ PRANCIŠKONŲ ORDINAS (OFS) VILNIAUS REGIONE
Ordino Vilniuje regioninės brolijos tarybos tinklapis http://ofsvilnius.vdnet.lt/

Ordo Fratrum Minorum (Mažesniųjų brolių ordinas) įkurtas
Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Francesco di Bernardone, 1181-1226) Italijoje.

OFM siekiai, misija ir pašaukimas:
Būdami jautrūs nuolatiniams pasaulio pokyčiams, skelbia Evangeliją visai kūrinijai, savo laikmečio žmonėms padėdami ieškoti Dievo, kad visi kelyje sutiktieji, pažinę taiką, gerumą ir amžinąjį gyvenimą, kuriuos mūsų Kūrėjas dovanoja Kristuje Jėzuje, drauge viltingai jungtųsi į harmoningo pasaulio kūrimą.

Pranciškoniškosios šventės
Šv. Antanas Paduvietis Birželio 13 d.
Šv. Bonaventūra Liepos 15 d.
Angelų Marijos šventė, Porciunkulės atlaidai Rugpjūčio 2 d.
Šv. Klaros šventė Rugpjūčio 11 d.
Šv. Pranciškaus stigmų šventė Rugsėjo 17 d.
Transitus – šv. Pranciškaus mirties minėjimas Spalio 3 d.
Šv. Pranciškaus šventė Spalio 4 d.
Šv. Elžbieta Vengrė Lapkričio 17 d.
Visi serafiškojo ordino šventieji Lapkričio 29 d.
Šv. Pranciškaus Asyžiečio sesers saulės giesmė

Aukščiausias, visagali, geras Viešpatie, Tavo yr giesmės, garbė ir didybė ir kiekvienas palaiminimas.
Viskas iš Tavęs prasideda, ir žmonės nėr verti Tavęs minėti.
Tegarbina Tave, O Viešpatie, visi tavieji sutvėrimai, ypač puikioji sesė saulė, kuria dienas ir mus tu apšvieti; Jinai graži ir, spindėdama didžiu spindėjimu, mums atneša, Aukščiausias, Tavo vaizdą.
Tegarbina Tave, o Viešpatie, brolis mėnuo ir žvaigždynai; Danguj Tu jiems teiki puošnumą, grožį ir šviesumą.
Tegarbina Tave, o Viešpatie, brolis vėjas, erdvės, debesys, giedra ir oro atmainos, per kurias tu savo kūriniams teiki gyvastingumą.
Tegarbina Tave, o Viešpatie, broliai vandens, kurie labai naudingi, ramūs, ir gaiviną, ir skaistūs.
Tegarbina Tave, o Viešpatie, sesė ugnis, Ja Tu švieti naktis tamsybę, jinai graži, džiaugsminga, ir stipri, galinga.
Tegarbina Tave, o Viešpatie, sesė žemė motina, kuri mus valdo ir maitina ir augina visokį vaisių, ir žiedus spalvinguosius, ir žolę.
Tegarbina Tave, o Viešpatie, kurs Tavosios meilės padedamas atleidžia ir ištveria sunkius mėginimus ir kančią. Palaiminti, kurie išlaiko taiką, jie bus Tavo, o Aukščiausiasis, vainikuoti.
Tegarbina Tave, o Viešpatie, sesuo mirtis mūs kūniškoji, nuo kurios nė viens gyvenantis žmogus negal pabėgt. Vargas tiems, kurie numirs nusidėjimuose mirtinguose.
Palaiminti, kurie nebeiškrypsta iš Švenčiausių Tavo norų kelio, ir jiems mirtis antroji blogo negalės atnešti.
Pagarbinkit ir šlovinkite Viešpatį, ir būkite Jam dėkingi, ir tarnaukite Jam su didžiu nusižeminimu.
vertė Stasys Santvaras ( iš knygos 1981, T. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M. Šv. Pranciškaus dvasios spinduliavimas)

ŠVENTOJO PRANCIŠKAUS ASYŽIEČIO LITANIJA
Kyrie eleison, Christe eleison, Kyrie eleison
Kristau išgirsk mus, Kristau išklausyk mus Tėve,
dangaus Dieve, – pasigailėk mūsųSūnau,
pasaulio Atpirkėjau, Dieve, – pasigailėk mūsų
Šventoji Dvasia, Dieve, – pasigailėk mūsų
Šventoji Trejybe, vienas Dieve, – pasigailėk mūsų
Motina Dievo, – melskis už mus
Pranciškau, mažesniųjų brolių Tėve
Pranciškau, angeliškasis Tėve
Pranciškau, sumanusis Tėve
Pranciškau, Dievo meile liepsnojantis žmogau
Pranciškau, uolusis Kristaus sekėjau
Pranciškau, Kristaus broli
Pranciškau, ištikimasis Bažnyčios rėmėjau
Pranciškau, skaistusis šaltini
Pranciškau, mažutėlių mylėtojau
Pranciškau, ligonių lankytojau ir guodėjau
Pranciškau, neturtėlių broli
Pranciškau, užmirštųjų drauge
Pranciškau, jautrusis atgailautojau
Pranciškau, Dievo žodžio brangintojau
Pranciškau, nuostabusis giesmininke
Pranciškau, Aukščiausiojo, Visagalio ir gerojo Viešpaties garbintojau
Pranciškau, Viešpaties kūrinijos globėjau
Pranciškau, šventasis misionieriau
Pranciškau, besivaidijančių sutaikytojau
Pranciškau, paklydusiųjų vadove
Pranciškau, Jėzaus skausmo žaizdomis paženklintasis
Pranciškau, sesę mirtį su džiaugsmu pasitikęs
Pranciškau, Dievo karalystės regėtojau
Pranciškau, angelų draugePranciškau, Dievo paukšteli
Šventasis Pranciškau Asyžieti, – melskis už mus
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, atleisk mums Viešpatie
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, išklausyk mus Viešpatie
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų
Melski už mus, šventasis Pranciškau, kad taptume verti Kristaus žadėjimų.
Melskimės. Viešpatie Dieve. Sūnau Jėzau Kristau. Dvasia Šventoji. Vienas Dieve! Kartu su šventuojuPranciškumi meldžiame Tavęs ugninga meilės jėga persmelkti ir apvalyti mūsų širdis nuo žemiškostuštybės ir savanaudiškumo, kad praregėtume ir eitume pas tuos, kas laukia jautrumo, globos irsuraminimo. Suteik mums, Viešpatie Dieve, šventojo neturtėlio drąsos kasdieną gyventi ne savo, bet
Tavo gyvenimą. Amen


ŠV. PRANCIŠKAUS ASYŽIEČIO MALDA, kurią jis kalbėdavo prie Nukryžiuotojo San Damiano bažnyčioje
Summe, glorióse Deus, illúmina ténebras cordis mei, et da mihi fidem rectam, spem certam et caritátem perféctam, sensum et cognitiónem, Dómine, ut fáciam tuum sanctum et verax mandátum. Amen.
Aukščiausiasis, šlovingasis Dieve, apšviesk mano širdies tamsumas ir duok man teisingą tikėjimą, tvirtą viltį ir tobulą meilę, supratimą ir pažinimą, Viešpatie, kad vykdyčiau Tavo šventus ir teisius įsakymus. Amen.

MALDA IŠ ŠV. PRANCIŠKAUS ASYŽIEČIO TESTAMENTO
Adorámus te, sanctíssime Dómine Iesu Christe, hic et ad omnes Ecclésias tuas, quæ sunt in toto mundo, et benedícimus tibi; quia per sanctam Crucem tuam redemísti mundum. Amen
Garbiname Tave, švenčiausiasis Viešpatie Jėzau Kristau, čia ir visose Tavo bažnyčiose, esančiose visame pasaulyje, ir šloviname Tave, kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį. Amen.


Maldos

Taikos malda (iš knygos 1981, T. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M. Šv. Pranciškaus dvasios spinduliavimas)

Viešpatie, padaryk mane savo taikos įrankiu. Ten, kur neapykanta viešpatauja, leisk man skelbti meilę, kur skriauda - teisingumą, kur abejonė - tikėjimą, kur nusiminimas - viltį, kur tamsa - šviesą, kur liūdesys - džiaugsmą. O Dieviškasis mokytojau, suteik, kad aš ne tiek sau ieškočiau suraminimo, kiek kitus raminčiau, ne kad būčiau paprastas, bet kad kitus suprasčiau, ne kad būčiau mylimas, bet kad visus mylėčiau, nes tik duodami gauname, dovanojant mums atleidžiama, per mirtį gimstame amžinajam gyvenimui.