2010-12-22

Magnificat




Magníficat ánima mea Dóminum,

et exsultávit spíritus meus in Deo salvatóre meo,

quia respéxit humilitátem ancíllæ suæ

Ecce enim ex hoc beátamme dicent omnes generatiónes,

quia fecit mihi magna, qui potens est,

et sanctum nomen eius,

et misericórdia eius in progénieset progénies timéntibus eum.

Fecit poténtiam in bráchio suo,dispérsit supérbos mente cordis sui;

depósuit poténtes de sedeet exaltávit húmiles.

Esuriéntes implévit boniset dívites dimísit inánes.

Suscépit Ísrael púerum suum,recordátus misericórdiæ,

sicut locútus est ad patres nostros,

Ábraham et sémini eius in sæcula.


Glória Patri et Fílio et Spirítui Sancto. Sicut erat in princípio,et nunc et semper,et in sæcula sæculórum.
Amen.



MANO SIELA ŠLOVINA VIEŠPATĮ, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Viešpats, ir šventas yra jo vardas! Jis maloningas iš kartos į kartątiems, kurie jo klauso. Jis parodo savo rankos galybę ir išsklaido išdidžios širdies žmones. Jis numeta galiūnus nuo sostųir išaukština mažuosius. Alkstančius gėrybėmis apdovanoja, turtuolius tuščiomis paleidžia. Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui, kad minėtų jo gailestingumą,kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams –Abraomui ir jo palikuonims per amžius.
IMPRIMATUR. + Vysk. Eugenijus Bartulis.Plg. Kario maldos vadovas. Vilnius: Lietuvos kariuomenės ordinariatas, 2003. P. 26.

2010-12-10

Vaclovas Aliulis MIC. Prasidėjusioji nesutepta

Mūsų Bažnyčia puošiasi Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo vardu. Ką jis reiškia? Pastebėta, kad daugelis Marijos nekaltąjį/nesuteptąjį prasidėjimą painioja su jos nepaliesta mergyste, tampant Atpirkėjo motina, bet tai yra visiškai atskiri ir skirtingi dalykai.

Nepaliesta Marijos mergystė reiškia tai, kad ji p r a d ė j o J ė z a u s g y v y b ę Šventosios Dvasios veikimu, be vyro dalyvavimo. Tą įvykį švenčiame kovo 25 d., devyni mėnesiai prieš Jėzaus gimimą (prieš gruodžio 25), ir litanijoje prisimename, vadindami ją Motina nepalytėtąja.

Marijos nekaltasis prasidėjimas reiškia tai, kad j o s p a č i o s g y v y b ė s p r a s i d ė j i m o momentu jos siela buvo nesutepta gimtosios nuodėmės, kurią visi žmonės paveldi iš pirmųjų tėvų. Marijos siela nuo pat jos gyvybės užsimezgimo motinos įsčiose buvo kupina pašvenčiamosios malonės ir laisva nuo visokio polinkio į nuodėmę. Šį įvykį iškilmingai švenčiame gruodžio 8 d., devyni mėnesiai prieš jos gimimą, kurį pagerbsime rugsėjo 8 d. Litanijoje nekaltojo prasidėjimo tiesą paminime kreipiniu Karaliene be gimtosios nuodėmės pradėtoji.

Teologas ir kalbininkas Antanas Liesis, MIC, Psalmyno vertėjas (jo vertimą kasdien girdime šv. Mišių Žodžio liturgijoje) atkreipė dėmesį, kad šis Marijos garbės vardas yra tiksliai išreikštas lotyniškai – immaculata ir lenkiškai niepokalana = n e s u t e p t o j i, bet neapdairiai išverstas lietuviškai. Lotynų ir lenkų kalbos neturi sangrąžinės dalyvio formos prasidėjusioji, o tik neveikiamąją: concepta, poczęta, taip ir lietuviškai buvo neapdairiai išversta „nekaltai pradėtoji“. Turėtume sakyti ir rašyti:

Marija n e s u t e p t a p r a s i d ė j u s i o j i,

Karaliene b e g i m t o s i o s n u o d ė m ė s p r a s i d ė j u s i o j i,

Švč. Marijos n e s u t e p t a s i s p r a s i d ė j i m a s.

Gaila, kad Liturginė komisija nepasinaudojo savo talkininko kun. Liesio pasiūlymu ir praleido tinkamą progą terminui patikslinti – Romos mišiolo išleidimą. Gal bus tai padaryta rengiant antrąjį Mišiolo leidimą? Niekas netrukdo jau šiandien mums kiekvienam pasitikslinti savo suvokimą.

Palaimintasis Jurgis Matulaitis savo dienoraštyje 1911 m. sausio 13 d. parašė:

„Ačiū Tau, Viešpatie, už tai, ką suteikei man ypatingus meilės jausmus prie Švč. Panelės Nekalto Prasidėjimo. Seniau sunkiai man ta malda ėjosi. Dabar gi taip saldu prie Jos kojų pripuolus melstis ir maldoje skendėti. Siela tarsi alpsta saldžių saldžiausių jausmų pagauta, o kūną stebėtini, nepermainomi, neišreiškiami šiurpuliai perėmę laiko. Tą pat beveik patyriau, kaip ir Tavo šv. kryžių prie širdies ir krūtinės glausdamas.“

Kartkartėmis turime prisiminti, kad viskas Marijoje – iš Kristaus ir dėl Kristaus.

Aukštas Marijos sielos šventumas nuo pirmos egzistavimo akimirkos ir per visą gyvenimą – ne dėl jos pačios nuopelnų, o dėl Atpirkėjo Kristaus nuopelnų. Taip pat šios privilegijos paskirtis yra ne jos asmeninei garbei ir grožiui, o tam, kad Atpirkėjo Kristaus pergalė prieš nuodėmę bent jo Motinos asmenyje būtų tobula bei visiška.

Šią tikėjimo tiesą (dogmą) paskelbė 1854 m. popiežius Pijus IX, atsiklausęs viso pasaulio vyskupų ir iš jų patyręs, kad visur pasaulyje katalikai tiki, jog Marija buvo nepaliesta gimtosios nuodėmės. Tokio tikėjimo pagrindas yra Šv. Rašte užrašyti arkangelo Gabrieliaus pasveikinimo žodžiai: „Sveika, Marija, malonėmis apdovanotoji, malonės pilnoji!“ ir nuo senųjų amžių įsigyvenęs Bažnyčios įsitikinimas ypatingu Marijos sielos šventumu. Pavyzdžiui, Rytų Bažnyčios mokytojas šv. Efremas gieda:

„Tik Tu, Viešpatie Kristau, ir Tavo Motina esate tikrai visapusiškai gražūs. Tavyje, Viešpatie, nėra jokios sutepties ir Tavo Motinoje – jokios dėmės“.

Mes meldžiamės ir melsimės:

Marija, be gimtosios nuodėmės prasidėjusioji,

Marija, nesutepta ir šventa prasidėjusioji,

Melski už mus!


Su Kristumi ir Marija Nr. 7, 2006 m. gruodis
Bernardinai.lt