Andrew: Sveiki, Tėve Robinson, kaip sekasi?
T. Robinson: Gerai, Andrew. Esu Denverio prioras, šiek tiek keliauju, bet džiaugiuosi galėdamas kalbėti apie Adventą – labai turtingą liturginį laikotarpį, iš kurio galime daug pasisemti.
Andrew: Adventas ne toks intensyvus kaip Gavėnia, bet vis tiek suteikia galimybę pasiruošti. Gavome klausimų iš tikinčiųjų – ar galite patarti, kaip paruošti vaikus per Adventą?
T. Robinson: Angelus Press išleido knygą, kurią parašė vienas Prancūzijos kunigas, apie meditacijas nuo Advento iki Trijų Karalių šventės. Tėvai gali ją skaityti patys ir su vaikais aptarti Advento prasmę. Taip pat Dom Prosper Louis Pascal Guéranger “Liturgical Year” – puikus šaltinis, padedantis suprasti, kaip liturgija formuoja dvasią. Adventas yra turtingas liturgijos požiūriu: šventosios Mišios ir Dievo tarnystė (Divine Office) labai kruopščiai paruoštos, todėl jų studijavimas leidžia pasisemti dvasinės naudos.
Andrew: Kokia būtų pagrindinė Advento tema?
T. Robinson: Laukimas ir džiaugsminga viltis. Adventas reiškia „ateinantį“ – laukiam mūsų Viešpaties atėjimo. Tai laikotarpis, kai suvokiame savo nuodėmes, bet tikime Dievo pažadu ir prašome, kad Jis ateitų greitai. Liturgija mus moko jausti Jėzaus nebuvimą ir ruoštis Jo atėjimui, o Šv. Jonas Krikštytojas primena atgailos ir pasiruošimo svarbą.
Andrew: Ar Adventas atkartoja laukimą per 4000 metų prieš Kristaus gimimą?
T. Robinson: Taip, liturginiai metai reprezentuoja pasaulio istoriją. Adventas paruošia mus Kristaus atėjimui, o keturios savaitės simbolizuoja šį laukimą. Priklausomai nuo metų, Adventas gali būti nuo trijų iki keturių savaičių, bet tikslas tas pats – pasiruošti.
Andrew: Ar yra liturginių priemonių, kurios padeda giliau pajusti Adventą?
T. Robinson: Taip, pavyzdžiui, specialios antifonos prieš Vesperas nuo gruodžio 17 iki 23 d. Kiekvieną dieną kreipiamasi į Viešpatį su specialiu titulu (Emanuel, Karalius, Saulė, Adonai ir pan.), o pirmosios raidės sudaro lotynišką akrostichą „Aroc Cross“ – „Būsiu čia rytoj“. Tai vizualus ir dvasinis būdas sustiprinti laukimo dvasią. Tokie metodai – kaip advento vainikas ar kalendorius – padeda vaikams įsijausti.
Andrew: Ar galima dekoruoti namus prieš Kalėdas?
T. Robinson: Paruošimas ≠ šventimas. Adventas – pasiruošimo laikas, todėl galima statyti eglutę ar vainikus, bet nešvęsti. Šv. Kūčių vakarą ar Kalėdų rytą galima pilnai papuošti. Vaikai turi suprasti, kad pagrindinė Kalėdų dovana – mūsų Viešpats, o dovanos simbolizuoja Dievo dosnumą.
Andrew: Kodėl Adventas prasideda po šv. Andriejaus, o ne po šv. Martyno?
T. Robinson: Anksčiau kai kuriose vietovėse (pvz., Prancūzijoje) Adventas prasidėdavo po šv. Martyno, vadintas „Martyno gavėnia“ – 40 dienų pasninkas. Dabar Adventas prasideda po šv. Andriejaus, nes Bažnyčia nenorėjo, kad Adventas būtų toks intensyvus kaip Gavėnia. Adventas skirta pasiruošimui, o Gavėnia – nuodėmių atpirkimui.
Andrew: Kuo skiriasi atgaila per Adventą ir Gavėnią?
T. Robinson: Adventas – lyg ilgasis budėjimas, pasiruošimas didžiajam šventimui. Gavėnia – intensyvesnė atgaila, susijusi su nuodėmių atpirkimu, vienijimu su Kristaus kančia. Tai skirtingi dvasingumo aspektai.
Andrew: Ar turite šeimos Kalėdų tradicijų?
T. Robinson: Mėgstu Kalėdų giesmes ir jas dainuoti su šeima. Jos pasakoja apie Viešpaties atėjimą ir padeda perduoti tikėjimo grožį naujoms kartoms.
Andrew: Ačiū, Tėve Robinson, už šią įžvalgą ir patarimus. Linkime jums palaiminto Advento ir tikimės pasikalbėti dar prieš Kalėdas.
No comments:
Post a Comment