2011-02-26

Sveika, Marija, Motina Dievo



Sveika, Marija, Motina Dievo, dangaus mums duota naujoji Ieva!
Atmint mus teikis savo širdyje, melsk už mus Dievą, Sveika, Marija!

Sveika, Mergele nesuteptoji,
kančioj mus guodi, ligoj globoji;
o kvepiančioji dangaus lelija,
duok sveiką orą, - Sveika, Marija!

Tu žemei Dievą gimdei, penėjai,
dangaus Valdovą, mūs Atpirkėją;
tegul mūs šaliai palaima lyja,
gink mus nuo bado, - Sveika, Marija!

Tu mirtį savo Sūnaus regėjai,
ašaras graudžias po kryžium liejai;
per savo kančią lyg Kalvariją
duok mums kantrybės, -Sveika, Marija!

Šventa Mergele, pilna malonės,
vienybę platink, sutaikink žmones,
naikink rūstybę visų širdyje,
suteik ramybę, -Sveika, Marija!

Motina šventa, visų tyriausia,
duok nekaltybės dorą brangiausią,
naikink širdyje pikto vergiją,
duok Dievo meilę, - Sveika, Marija!

O Karaliene visų šventųjų,
išgirsk meldimą žmonių kaltųjų,
neleisk mums žūti baisioj ugnyje,
nuvesk į dangų, - Sveika, Marija!



2011-02-24

Veni, Creator Spiritus


1. Ateik, tvėrėja Dvasia, * sielas Tavųjų aplankyk, * pripildyk aukštybių malone * Tavo sutvertas krūtines.




VENI, Creator Spiritus,
mentes tuorum visita,
imple superna gratia
quae tu creasti pectora.

2. Tu vadiniesi Guodėja, * aukščiausiojo Dievo dovana, * gyvuoju šaltiniu, ugnimi, meile * ir dvasiniu patepimu.



Qui diceris Paraclitus,
altissimi donum Dei,
fons vivus, ignis, caritas,
et spiritalis unctio.


3. Tu septyneriopa dovana, * Tėvo dešinės piršte, * Tu Tėvo nustatytas pažade, * kalbomis pripildantis gerkles.


Tu, septiformis munere,
digitus paternae dexterae,
Tu rite promissum Patris,
sermone ditans guttura.

4. Uždek šviesą juslėms, * įliek meilės į širdis, * mūsų kūnų silpnumą * sutvirtink amžina jėga.

Accende lumen sensibus,
infunde amorem cordibus,
infirma nostri corporis,
virtute firmans perpeti.




5. Priešą nugink tolyn, * suteik nuolatinę ramybę, * kad taip Tau einant priešaky, * išvengtume visokių nuodėmių.



Hostem repellas longius,
pacemque dones protinus:
ductore sic te praevio
vitemus omne noxium.


6. Duok, kad per Tave pažintume Tėvą, * žinotume taip pat ir Sūnų, * ir Tave kaip Dvasią iš abiejų * tikėtume visą laiką.

Per te sciamus da Patrem,
noscamus atque Filium;
Teque utriusque Spiritum
credamus omni tempore.




7. Dievui Tėvui teesie garbė * ir Sūnui, kuris iš numirusių * prisikėlė, bei Guodėjai, * per amžių amžius. Amen.



Deo Patri sit gloria,
et Filio, qui a mortuis
surrexit, ac Paraclito,
in saeculorum saecula.
Amen.



V. Emítte Spíritum tuum et creabúntur, (T. P. allelúia). R. Et renovábis fáciem terræ, (T. P. allelúia).

Oremus. Deus, qui corda fidélium Sancti Spíritus illustratióne docuísti: † da nobis in eódem Spíritu recta sápere; * et de eius semper consolatióne gaudére. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.



V. Siųsk savo Dvasią, ir visa bus sukurta, (Velykų l. aleliuja). R. Ir atnaujinsi žemės veidą (Velykų l. aleliuja).

Melskimės. Dieve, Tu pamokei tikinčiųjų širdis Šventosios Dvasios šviesa; † leisk mums tos Dvasios dėka visa, kas gera, mylėti * ir jos paguoda visada džiaugtis. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.










2011-02-18

Malda Švč. Megelei Marijai


Marija, apgaubta tylos Moterie,
savuoju Taip pagimdžiusi Žodį,
teikianti gyvybę visai kūrinijai,

Padėk mums ištarti Taip -
būti Gerosios Naujienos skelbėjais
jos trokštančiam pasauliui.

Marija, Šventosios Dvasios kupina Mergele ir Motina,
padėk atsiverti gyvybę teikiančiai Dvasiai,
padėk mums ištarti Taip

Marija, Bažnyčios Motina, Jėzaus mums dovonota,
globok pasaulį ir mūsų gyvenimą.
Melsk už mus savo Sūnų,
kad būtume atnaujinti!
ir galėtume padėti atnaujinti žemės veidą,

Marija, padėk mums ištarti Taip.
Amen.

2011-02-04

Apie Šv. Mišių auką

1 Skyrius [Švenčiausios Mišių Auko Įsteigimas]

Kadangi prieš tai buvusio Testamento metu (kaip apaštalas Paulius liudija) nebuvo tobulumo dėl Levitiškos kunigystės silpnumo, būvo būtina (Dievas gailestingumo Tėvas taip nustatė), kad pakiltų kitas kunigas pagal Melchizedeko rangą [Pr 14,18; Ps 109,4; Žyd 7,11], mūsų Viešpats Jėzus Kristus, kuris galėtų ištobulinti [Žyd 10,14] visus, kurie būtų pašventinti, ir vestų juos į tobulumą. Jis tad, mūsų Dievas ir Viešpats, nors ruošėsi vienąkart paaukoti Save Dievui Tėvui ant Kryžiaus altoriaus tarpininkaujant mirčiai, taip kad Jis galėtų atlikti amžiną išpirkimą už juos [red. illic, ten], vis dėlto, tam kad Jo kunigiškoji tarnyba nesibaigtų su Jo mirtimi [Žyd 7,24-27] Paskutinės Vakarienės metu, tą naktį kurią buvo išduotas, kad savo mylimai sužadėtinei Bažnyčiai galėtų palikti regimą auką [kan 1] (kaip to reikalauja žmogaus prigimtis), kad tuo būdu ta kruvina auka, kuri turėjo būti vienąkart atlikta ant Kryžiaus, galėtų būti atvaizduota [atnaujinta], ir jos atminimas išliktų net iki pasaulio pabaigos [1 Kor 11,23] ir jos gelbstinti malonė būtų pritaikoma atleidimui tų nuodėmių, kurias mes kasdien atliekame, Save pavadindamas paskirtu "kunigu amžiams pagal Melchizedeko rangą" [Ps 109,4], paaukojo Dievui Tėvui Savo paties kūną ir kraują po duonos ir vyno pavidalais, ir po tų pačių daiktų simboliais davė apaštalams (kuriuos jis paskyrė Naujojo Testamento kunigais), taip kad jie galėtų priimti [valgyti], ir Jis jiems ir jų įpėdiniams kunigystėje įsakė atlikti atnašavimą šiais žodžiais: "tai darykite mano atminimui" (Lk 22,19; 1 Kor 11,24), kaip kad Katalikų Bažnyčia visada suprato ir mokė [kan 2]. Nes, po to kai jis atšventė senovinę Velykų [Išėjimo, Perėjimo, Paschos] šventę, kurią daugybė Izraelio vaikų aukojo [Iš 12,1 ir t.] išėjimo iš Egipto atminimui, Jis įsteigė naują Perėjimą [Velykas], kad Pats būtų aukojamas Bažnyčios po regimais ženklais per kunigus, Jo paties perėjimui iš šio pasaulio pas Tėvą paminėjimui, kai išliedamas Savo kraują Jis atpirko mus ir "išlaisvino iš tamsybių valdžios ir perkėlė mus į Savo karalystę" [Kol 1,13].

Ir tai, iš tikrųjų, yra "švari auka", kuri negali būti suteršta dėl tų, kurie ją aukoja, nevertumo arba blogumo; kurią, Viešpats iš anksto paskelbė per Malachiją, kuri turi būti aukojama kiekvienoje vietoje kaip "švari atnaša" [Mal 1,11] Jo vardui, kuri tuėsianti būti didi tarp [pagonių] tautų, ką ir apaštalas Paulius rašydamas korintiečiams aiškiai nurodė, sakydamas, kad tie, kurie yra susiteršę dėl dalyvavimo prie "velnių stalo" negali tapti Viešpaties stalo dalyviais [1 kor 10,21], abejais atvejais suprasdamas stalą esant altorių. Galiausiai tai yra ta [auka], kuri buvo vaizduojama įvairiais aukų tipais [provaizdžiais], prigimties ir įstatymo periodu [Pr 4,4; 8,20; 12,8; 22; Iš visur], kadangi joje yra visi geri dalykai, kuriuos anos žymėjo, kaip jų visų išsipildymas ir tobulybė.

2 Skyrius [Auka yra regimas permaldavimas už gyvus ir mirusius]

Ir kadangi šioje dieviškoje aukoje, kuri švenčiama Mišiose, tas pats Kristus yra esamas ir aukojamas nekruvinu būdu, kuris ant Kryžiaus altoriaus "vienąkart paaukojo Save" kruvinu būdu [Žyd 9,27], šventasis Sinodas moko, kad tai yra iš tikrųjų permaldavimas [kan 3], ir turi kaip pasekmę, kad, jei nusižeminę ir gailėdamiesi nuoširdžia širdimi ir teisingu tikėjimu, su baime ir pagarba, artinamės prie Dievo, "gauname gailestingumą ir randame malonę tinkamu metu" [Žyd 4,16]. Nes, nuramintas šia atnaša, Viešpats, suteikdamas malonę ir gailesčio dovaną, atleidžia nusikaltimus ir netgi dideles nuodėmes. Nes, tai yra viena ir ta pati auka, ta pati dabar atnašaujama per kunigų tarnystę kaip Jis, kuris tada aukojo Save ant Kryžiaus, tik aukojimo būdas skiriasi. Tos aukos (t.y. kruvinos) vaisiai yra priimami pilnučiausiai per šią nekruviną; taip tolima yra Jam, kad pastaroji kaip nors Jį žeminanti [kan 4]. Todėl, ji yra aukojama teisingai pagal apaštalų tradiciją [kan 3], ne tik už gyvų tikinčiųjų nuodėmes, bausmes ir kitus reikalus, bet taip pat už mirusius Kristuje, kurie ne pilnai nuskaistinti.