Kun. dr. Jonas Gutauskas (1906)

kun. dr. Jonas Gutauskas (1906)
Gimė	1906 m. sausio 16 d., Katlėriškiai, Utenos apskr.
Mirė	1986 m. lapkričio 6 d., Misisoga, Ontarijas, Kanada
Palaidotas	Šv. Jono lietuvių kapinėse, Misisogoje
Tėvai	Vincentas Gutauskas ir Veronika Rozalija Pavilonytė
Veikla	Kunigas, teologas, pedagogas, poetas

Jonas Gutauskas

gimė 1906 m. sausio 16 d. Katlėriškiuose, Anykščių r. sav.- mirė 1986 m. lapkričio 6 d. Misisogoje, Ontarijo provincijoje, Kanadoje. Tai – Katalikų Bažnyčios kunigas, teologas, pedagogas ir poetas. Nuo 1949 m. iki gyvenimo pabaigos tarnavo kunigu Kanadoje. Įkūrė Šv. Kazimiero lietuvių parapiją Ontarijuje, buvo aktyvus lietuvių bendruomenės veikėjas, parašė religinių knygų ir poezijos rinkinių.

Jaunystė

Gimė 1906 m. sausio 16 d. Vincento Gutausko ir Veronikos Rozalijos Pavilonytės šeimoje. Po šešių dienų  Debeikių bažnyčioje pakrikštijo klebonas Povilas Šimkevičius. Krikštatėviai – Jonas ir Teklė Titeniai. Nuo 1915 m. gyveno Surdegio k., Anykščių r. sav., 1925 m. baigė šešias klases Utenos „Saulės“ gimnazijoje.

Studijos

Pabaigęs gimnaziją, 1925–1928 m. Gutauskas studijavo Kauno kunigų seminarijoje, o 1928–1932 m. tęsė Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, kur baigė teologijos magistro studijas.

Kunigystė

1932 m. gegužės 21 d. suteikti kunigo šventimai. Dvejus metus, 1932–1934 m., J. Gutauskas tarnavo vikaru, Pandėlyje (Rokiškio r. sav.) ir Rozalime (Pakruojo r. sav.). Būdamas vienerius metus kunigu, 1933 m., apgynė disertaciją „Vladimiro Solovjovo mokslas apie Romos popiežiaus primatą“ ir gavo teologijos licenciatą iš Kauno VDU.

1934–1938 m. Kupiškio progimnazijoje, buvo kapelionas, lotynų ir vokiečių kalbų mokytojas ir prisijungė prie Kupiškio gimnazijos įkūrimo. 1938–1940 m. - Biržų gimnazijos kapelionas ir lotynų kalbos mokytojas. 1940 m. gavo teologijos mokslo daktaro laipsnį VDU.

1940–1941 m., Panevėžio katedros vikaras, mokė tikybos ir pradinių klasių mokinius. 1941–1944 m. Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos ir Kauno VDU profesorius (dėstė patristiką, orientinę teologiją, homiletiką, filosofijos istoriją). Gutauskas pirmininkavo 1942 m. jo įsteigtam orientalistiniam būreliui „Institutum Russicum“[3]. Būrėlis tyrė Rytų Bažnyčios: ortodoksų (stačiatikių (gr. Ὀρθοδοξía, liet. stačiatikybė) bei Rytų apeigų katalikų (unitų) doktriną ir padėtį, ypač Sovietų Sąjungoje.

Išeivijoje

1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gyveno Austrijoje, Vokietijoje, vėliau dėstė Kolumbijoje, nuo 1949 m. apsigyveno Kanadoje. Gresiant antrajai sovietinei okupacijai, kun. J. Gutauskas traukėsi į Vakarus. 1944 m. gyveno Austrijoje ir Vokietijoje, kur aptarnavo Meteno (vok. Metten) ir Kirchheim-Teck (vok. Kirchheim unter Teck) lietuvius katalikus. Pasibaigus Antrajam pasauliniu karui, kun. J. Gutauskas 1946–1948 m. buvo (III) Popiežiaus misijos tautinės delegatūros lietuviams narys, jaunimo auklėjimo ir mokyklų patarėjas. 1948 m. išvyko į Pietų Ameriką, kur 1948–1949 m. Medeljino Kolumbijos kunigų seminarijoje dėstė patrologiją. Kanadoje

1949 m. Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas, Toronte, Kanadoje. 1949–1952 m. Ateitininkų federacijos Toronto skyriaus dvasios tėvas. 1949–1952 m. Kanados lietuvių katalikų kunigų vienybės organizacijos iždininkas, valdybos pirmininkas, vienas iš Kanados lietuvių savaitraščio „Tėviškės žiburiai“ steigėjų, lietuvių katalikų leidyklos „Krikščionis gyvenime“ pradininkas ir pirmasis pirmininkas. 1949 m. buvo Kanados lietuvių bendruomenės (KLB) steigimo iniciatorius, o 1952–1954 m., 1954–1955 m. ir 1955–1957 m. – KLB krašto valdybos narys.

1953 m. pedagogikos mokslų daktaro laipsnis, Lavalio universitetas.

1959 m. Šv. Kazimiero lietuvių katalikų parapijos Delyje (Delhi, Ontarijo provincija, Kanada), buvusiose Šv. Jono Brebėfo ir kompanjonų bažnyčios patalpose įkūrėjas. Nuo 1960 m. lapkričio 19 d. organizavo maldos namų įrengimą ir jų pašventinimą atgaivino ir globojo vietos lietuvišką mokyklą, buvo jos mokytojas ir dvasios tėvas. 1961 m. birželio 17 d. organizavo Kanados lietuvių katalikų vaikų kongresą Delyje.

1986 m. Palaidotas Šv. Jono lietuvių kapinėse, esančios Misisogoje, Kanadoje.

       Šeima

        Jono Gutausko broliai ir seserys:

1. Anelė Gutauskaitė-Judickienė (1902–1984) – ūkininkė,
2. Klemensas Gutauskas (1903–?),
3. Juozapas Gutauskas (1908–?) – mirė jaunystėje,
4. Kazys Gutauskas (1909–1995) – dainininkas,
5. Vladislovas Gutauskas (1913–?) – vairuotojas,
6. Monika Gutauskaitė-Rudienė (1916–2007) – emigrantė JAV,
7. Vytautas Gutauskas (1918–1919) – mirė kūdikystėje,
8. Vanda Gutauskaitė-? (1920–1993) – medikė.

Kūriniai

1. Dangaus tarnyboj: primicijų dovanėlė, 1932 m.
2. Vladimiro Solovjovo mokslas apie Romos popiežiaus primatą (teologinis traktatas), 1940 m.
3. Didysis svečias (tikybos vadovėlis), 1948 m.
4. Vaiko dievas ir religija, religinis vaiko auklėjimas ryšium su jo dvasine raida (disertacijos pranc. „L’education religieuse de l’enfant en relation avec son developpement mental“ vertimas), 1953 m. 
5. Dievo vaikas: maldaknygė vaikams, 1962 m.
6. Šv. Kazimiero lietuvių Romos katalikų parapija : 1-ojo dešimtmečio istorija, 1959–1969 (jubiliejinis leidinys), 1969 m.
7. Krikščionybė Lietuvoje: iš mūsų religinės praeities ir dabarties (lituanistinių mokyklų 8-ojo skyriaus tikybos vadovėlis, kitas leidimas – 1992 m.), 1973.
8. Dievas šiandien: Dievo samprata ir jo buvimas, žmogaus su Dievu ir be Dievo likimas (teologinis traktatas), 1973 m.
9. Didžiųjų Bendrijos tėvų mintys: senosios krikščionių literatūros antologija tikėjimo, doros ir krikščioniškosios pasaulėžiūros klausimais, 1979 m.
10. Tik vienas šuolis (eilėraščiai), 1984 m.
11. Tikiu gyvenimą – ne mirtį (eilėraščiai), 1986 m.

Nuorodos

• Draugas, 1986-11-22, Priedas Nr.229 (42) (archyvas)
• Mūsų Lietuva, 1977-06-30, Nr. 26
• ELIP, kun. Jonas Gutauskas 1906 m.
• kun. Jono Gutausko fondas (tekstiniai įrašai, grafinė medžiaga)
• Pasaulio anykštėnų bendrijos žinynas – kun. Jonas Gutauskas 1906 m.
• J. Gudonis, „Vatikano Tautinės delegatūros vadmuo“, Aidai, gruodžio numeris 26, 1949 m.
• Jonas Gutauskas „Religijos mokytojai tipologiniu požiūriu“, Auka, 1948 m.

Literatūra

1. Karkauskienė, Aldona. Gimtinė. Mirę kaimai ir žmonių likimai. – Kaunas: UAB Amber Print, 2014. – 700 p. (Pasaulio anykštėnų bendrijos žinynas – Aldona Karkauskienė)