Dievo Motinos Mergelės Marijos apsireiškimų ir malonių vietos Lietuvoje

Michael Graff, Heinz-Jürgen Förg, Hermann Scharnagl, Marija apreiškimai, stebuklai ir vizijos.

Marijos garbinimas Lietuvoje / J. Vaišnora MIC

Pirma dalis - Marijos garbinimas
Antra dalis - Marijai pašvęstos vietos

Trakų Dievo Motinos - Lietuvos Globėjos - atlaidai

2011 m. rugsėjo 2 - 8 d.

.

Švč. Mergelės Marijos paėmimo į dangaus garbę su kūnu ir siela tikėjimo tiesa

Švč. Mergėlės Marijos pavyzdys - atsakymas mums!

Vasaros pabaigoje (rugpjūčio 15 d.) švenčiame mūsų visų Motinos Švč. Mergelės Marijos Ėmimą į Dangų. Ši graži šventė tarsi primena mums, kad po vasaros atostogų atsinaujinantys darbai turi vesti į Dievą. Visų mūsų pareigų pagrindinis tikslas turi būti - viską daryti dėl Dievo, kaip troško šventieji ir Švč. Mergelė Marija. Mes turime galimybę, kaip ir Dievo Motina savo mažais darbais prisidėti prie Dievo plano įgyvendinimo, kad po žemės vargų galėtume nubusti Amžinojoje Tėvynėje Danguje. Mergelė Marija buvo pasiruošusi tarnauti Dievui savo nuolankumu, paprastumu, besąlygišku Dievui „Taip“. Be visiems mums žinomo „Taip“ – Jėzaus gimimui, Marija paliko ir paprasto kasdienio tarnavimo Dievui pavyzdį. Ji nuolankiai ir su meile gamino valgį, lopė ir skalbė Jėzaus drabužius... Ir visa tai darė su džiaugsmu. Gyveno tylų ir paslėptą gyvenimą. Nešaukė gatvėse ir nesireklamavo, kad yra Dievo Motina. Ji nesisavino Dievo dovanų bei malonių ir išliko maža Dievo akyse. Švč. Mergelės Marijos pavyzdys yra atsakymas daugeliui į mūsų klausimus, baimes, abejones. Kas ne kas, o Švč. Mergelė Marija žino, kaip sunku ir nelengva išlikti Dievo artumoje, stovėti po Jėzaus Kryžiumi. Bet Ji taip pat žino, kad Marijos „Taip“ atveria visas galimybes veikti Dievui. Ar mes išdrįsime tarti „Taip“ Dievui? Jis šito laukia šioje Švč. Mergelės Marijos šventėje ir kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką, ypač sunkumų akivaizdoje. Būkime tikri, tarę Dievui „taip“, būsime išklausyti. Mūsų maldos, aimanos ir ašaros bus priimtos, kad kartu su Marija šlovintume Dievą ir pripažintume Jo stebuklus: „Didžių dalykų padarė man Viešpats ir šventas yra Jo vardas“ . (Lk 1,49) Tad Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų dieną būkime nuolankūs, kaip Marija, tarsi vaikai. Padėkokime Dievui už gražų Marijos pavyzdį mums. Paprašykime Dangiškosios Motinos, kad išmokytų mus sekti jos dorybėmis ir atvestų pas mylintį Tėvą, į Amžinąją Tėvynę.

Reda iš Šiaulių.

Ėmimo į dangų dogmai 61 metai
<...>
Popiežius Pijus XII savo 1950 metais publikuotoje apaštališkoje konstitucijoje (bulėje) „Munificentissimus Deus“ kaip „dangiškai apreikštą dogmą“ paskelbė, kad Jėzaus Kristaus Motina žemiškojo gyvenimo pabaigoje su kūnu ir siela buvo paimta į dangų dėl ypatingo dalyvavimo išganymo istorijoje.
<...>

Vieningas sutarimas Bažnyčioje

Tuo laikotarpiu Rytų krikščionių liturgijoje susiformavo Marijos Užmigimo minėjimas, kuris yra artimas katalikiškajai Žolinei. Stačiatikiai tiki, kad Marija mirė („užmigo“) natūralia mirtimi ir kad jos siela iš karto atsidūrė pas Kristų. Tuo tarpu Dievo Motinos kūnas buvo prikeltas trečią dieną po jos mirties ir paimtas į dangų. Švč. Mergelės Marijos kapas (pagal stačiatikių tradiciją jis yra Getsemanės soduose Jeruzalėje, prie Visų tautų bažnyčios) po mirties buvo rastas tuščias, o karstas buvo pilnas gėlių. Katalikiškoji tradicija šios konkrečios Dievo Motinos „užmigimo“ ir „prisikėlimo“ temos neliečia, tačiau Ėmimo į dangų liturginė šventė iš Rytų Bažnyčios buvo sėkmingai perkelta į Romą, vėliau į Ispaniją, Prancūziją, Angliją ir visą Vakarų pasaulį.

Popiežius Pijus XII, mąstydamas apie Ėmimo į dangų dogmos skelbimą, nors tam ir turėdamas neklaidingumo autoritetą bei bažnytinį primatą, vis dėlto nusprendė pasikonsultuoti su kitais Bažnyčios hierarchais. 1946 metais paskelbtoje enciklikoje „Deiparae Virginis Mariae“ jis pakvietė visus pasaulio vyskupus atsakyti, ar toks Švč. Mergelės Marijos išaukštinimas danguje gali būti paskelbtas katalikiška dogma ir ar tam pritaria kunigai ir pasauliečiai. Iš 1181 hierarcho atsakymų tik šešiuose buvo išreikštas tam tikras susilaikymas dėl minėtos tikėjimo tiesos galimo dogmatinio pobūdžio. Taigi, gavęs 99 proc. pritarimą – kas reiškė faktišką Bažnyčios konsensusą – popiežius Pijus XII 1950 metų Visų Šventųjų šventėje paskelbė naująją dogmą, kuri privaloma tikėti visiems katalikams.

„Taigi, jeigu kas nors, apsaugok Dieve, išdrįstų sąmoningai neigti ar reikšti abejonę dėl to, ką mes nustatėme (tai yra Ėmimo į dangų dogmą), tegul jis žino, kad jis yra visiškai atkritęs nuo dieviškojo ir katalikiško tikėjimo“, – perspėjo Šventasis Tėvas bulėje „Munificentissimus Deus“. Jis taip pažymėjo, kad yra draudžiama ne tik priešintis ar ginčyti Švč. Mergelės Marijos paėmimo į dangaus garbę su kūnu ir siela tikėjimo tiesą, bet taip pat jos formuluotę kažkaip keisti ar netinkamai interpretuoti. Tokie klaidinimai gali užtraukti Visagalio Dievo ir šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus rūstybę.

Svarbūs sielovadiniai uždaviniai

Motyvuodamas dogmos paskelbimą minėtu beveik vienbalsiu viso pasaulio vyskupų pritarimu ir tūkstantmetės Bažnyčios pamaldumo ir tikėjimo praktikos apibendrinimu popiežius Pijus XII apaštališkoje konstitucijoje priminė savojo pontifikato (1939–1958) ypatingą paskyrimą Dievo Motinos globai. Dramatišku Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, melsdamas taikos ir išsigelbėjimo iškankintoms tautoms, Šventasis Tėvas 1942 metais paaukojo žmoniją Nekalčiausiajai Švč. Mergelės Marijos širdžiai. Jis reiškė viltį, kad Ėmimo į dangų tikėjimo tiesos dogma dar labiau sustiprins visų tikinčiųjų pamaldumą jų dangiškajai Motinai.

Popiežiaus Pijaus XII įsitikinimu, naujosios dogmos paskelbimas turi svarbų sielovadinį uždavinį – juk kiekvieno žmogaus tikslas yra kūniškasis prisikėlimas laikų pabaigoje ir patekimas į dangiškąją garbę priklausomai nuo žemiškojo gyvenimo nuopelnų. „Todėl mes turime viltį, kad tie, kurie medituoja garbingąjį Marijos pavyzdį, taps dar labiau įsitikinę dėl vertės tokio žmogiškojo gyvenimo, kuris yra visiškai paskirtas dangiškojo Tėvo valiai ir gėrio nešimui kitiems“, – pabrėžė Šventasis Tėvas. Švč. Mergelės Marijos paėmimas į dangų „nuostabiu būdu visiems leidžia aiškiai matyti, kuriam kilniam tikslui yra skirti mūsų pačių kūnai ir sielos“, – nurodė popiežius Pijus XII.

© 2010 „XXI amžius“

Knygos ištrauka: Marija į Dangų Paimtoji


Anthony F. Chiffolo: Šimtas Marijos vardų. Istorijos ir maldos 2004 m. knygos ištrauka: Marija į Dangų Paimtoji
(Į dangų paimta Dievo Motina, Maria Assumpta)

Istorija

Naujausia su Marija susijusi – į Dangų Paimtosios Marijos – dogma teigia, jog Marija su kūnu ir siela buvo paimta į dangaus garbę. Popiežius Pijus XII tvirtai apibrėžė šią dogmą 1950 metų lapkričio 1 dieną savo rašte Munificentissimus Deus: "Mes skelbiame, teigiame ir tvirtiname kaip Dievo apreikštą dogmą, kad Nekalta Prasidėjusioji Dievo Motina, amžinoji Mergelė Marija, baigusi savo žemiškąjį gyvenimą, buvo su kūnu ir siela paimta į dangaus garbę."

Tačiau popiežius tai skelbė ne tuščioje vietoje, nes tikėjimas, kad Marija su kūnu ir siela buvo paimta į dangų, siekia mažiausiai penktąjį amžių, kai Sirijoje buvo švenčiama Marijos Ėmimo į dangų šventė. Dar anksčiau tam tikruose ekstrakanoniniuose šaltiniuose, tokiuose kaip Marijos iškeliavimas ir Marijos laidotuvės, kalbama apie stebuklingas jos mirties aplinkybes ir teigiama, jog ji buvo arba paimta į dangų, arba prisikėlė. Nors šių šaltinių kompetencija buvo abejojama, bet jų paskleistos legendos išliko. Remiantis viena tradicija buvo teigiama, kad Dionyzas Pseudo-Aeropagitas, kuris, kaip manoma, buvo šventojo Pauliaus mokinys, matė Marijos Ėmimą į dangų. Pasak kitos tradicijos, Jeruzalės vyskupas Juvenalis pasakojo imperatoriui Marcianui ir jo žmonai Pulcherijai, kad apaštalai matė, kaip Marija mirė, tačiau jos kapą rado tuščią. Jeruzalės Bažnyčia ėmė švęsti Ėmimą į dangų VI amžiuje. Aštuntojo amžiaus pabaigoje Vakarų Bažnyčia pradėjo švęsti šią visuotinai priimtą šventę (iš pradžių ji buvo vadinama Marijos užmigimo – dormicijos švente) rugpjūčio 15 d.; o nuo dešimtojo amžiaus beveik niekas neginčijo Marijos Ėmimo į dangų. Tačiau ir dabar dar nesutariama dėl to, ar Palaimintoji Motina mirė ir prisikėlė, ar gyva buvo paimta į dangų, kaip, pasak Šventojo Rašto, Enochas su Ezekieliu ir galbūt Mozė. Tam tikros tradicijos iki šiolei laikosi Marijos koimesis (užmigimo), arba dormicijos, teorijos.

Marijos Ėmimo į dangų dogmą svariai paremia Šventasis Raštas. Vadindami Mariją "Kristaus skrynia", komentatoriai 132 psalmės žodžius "Pakilk, VIEŠPATIE, ir ateik į savo poilsio vietą, tu ir tavo galybės Skrynia!" (8) aiškina kaip nuorodą į Marijos paėmimą į jos Sūnaus dangų. Be to, žodžiai Izaijo knygoje "Libano šlovė ateis pas tave drauge su kiparisais, klevais ir pušimis, kad papuoštų mano Šventyklą ir suteiktų grožį vietai, kur ilsėsis mano kojos" (60, 13), suvokiami kaip pranašavimas apie Marijos išaukštinimą Paėmimu į dangų. Galiausiai Apreiškimo teiginys: "O moteris pabėgo į dykumą, kur buvo jai Dievo paruošta būstinė, kad tenai ji būtų maitinama tūkstantį du šimtus šešiasdešimt dienų" (12, 6) aiškinamas kaip dar viena pranašystė apie Marijos Ėmimą į dangų, kad ten ji būtų su Dievu.

Ėmimo į dangų idėją palaiko ir kitos nuostatos. Marijos Nekalto prasidėjimo doktrina logiškai veda į tikėjimą, jog Marija, ne taip kaip kiti Ievos vaikai, Marija Naujoji Ieva (39, 87 p.), negalėjo patirti fizinės mirties ar bent jau kūno suirimo. Taip pat ir įsitikinimas, kad Marija yra Švenčiausioji Dievo Motina (64, 235 p.), davė Bažnyčiai pagrindą įtikėti, kad Jėzus negalėjo leisti savo mylimai motinai patirti žmogišką, naikinančią mirtį.

Po popiežiaus Pijaus XII 1950 metų dekreto Bažnyčia toliau aiškino Ėmimą į dangų. Katalikų Bažnyčios Katekizme sakoma: "Švenčiausiosios Mergelės Ėmimas į dangų yra ypatingas dalyvavimas jos Sūnaus prisikėlime ir būsimojo kitų krikščionių prisikėlimo pirmavaizdis" (966). Dėl ypatingo ryšio su Sūnumi Marijai buvo suteikta malonė prisikelti iškart baigus gyvenimą šioje žemėje, laukiant prisikėlimo Kristaus visiems žmonėms pažadėtam gyvenimui.

Todėl krikščionys su pagarba žvelgia į Marijos Ėmimą į dangų, nes dabar ji susijungė su Kristumi. Ši sąjunga jai suteikia galimybę skleisti savo motiniškąją meilę visam pasauliui, visiems Dievo vaikams ir juos taip pat sujungti su savo Sūnumi.

Malda
O Nekaltai pradėtoji Mergele. Tu esi Dievo ir visų žmonių Motina.
Mes karštai tikime tavo pergalingu, su kūnu ir siela, Paėmimu į dangų, kur esi vadinama visų giedančių angelų ir šventųjų Karaliene. Drauge su jais šloviname ir garbiname Viešpatį, iškėlusį tave virš visų kitų tyrų būtybių, tavo garbei skiriame savo maldas ir meilę…
Iš šios žemės, po kurią vaikštome tartum keleiviai, guosdamiesi tikėjimu būsimu prisikėlimu, žvelgiame į tave, mūsų gyvybe, džiaugsme ir viltie. Te ir toliau tavo mielas balsas mus veda, kad kada nors, po mūsų tremties, mums parodytum Jėzų, Palaimintąjį savo įsčių vaisių.
O gailestingoji, mylinti, švelnioji Mergele Marija.

Popiežius Pijus XII

Ave Maria

Ave Maria, gratia plena,

Dominus tecum,benedicta tu in mulieribus,

et benedictus fructus ventris tui Jesus.

Sancta Maria mater Dei, ora pro nobis peccatoribus,

nunc, et in hora mortis nostrae.

Amen.

Regina caeli, laetare

Regina caeli, laetare, alleluia:
R. Quia quem meruisti portare, alleluia,
V. Resurrexit sicut dixit, alleluia.
R. Ora pro nobis Deum, alleluia.
V. Gaude et laetare, Virgo Maria, alleluia,
R. Quia surrexit Dominus vere, alleluia.
Oremus. Deus, qui per resurrectionem Filii tui Domini nostri Iesu Christi mundum laetificare dignatus es: praesta, quaesumus, ut per eius Genetricem Virginem Mariam, perpetuae capiamus gaudia vitae. Per eundem Christum Dominum nostrum.
R. Amen.

Adoro te devote

Adoro te devote, latens Deitas,

Quæ sub his figuris vere latitas;

Tibi se cor meum totum subjicit,

Quia te contemplans totum deficit.

Visus, tactus, gustus in te fallitur,

Sed auditu solo tuto creditur.

Credo quidquid dixit Dei Filius;

Nil hoc verbo veritátis verius.

In cruce latebat sola Deitas,

At hic latet simul et Humanitas,

Ambo tamen credens atque confitens,

Peto quod petivit latro pœnitens.

Plagas, sicut Thomas, non intueor:

Deum tamen meum te confiteor.

Fac me tibi semper magis credere,

In te spem habere, te diligere.

O memoriale mortis Domini!

Panis vivus, vitam præstans homini!

Præsta meæ menti de te vívere,

Et te illi semper dulce sapere.

Pie Pelicane, Jesu Domine,

Me immundum munda tuo sanguine:

Cujus una stilla salvum facere

Totum mundum quit ab omni scelere.

Jesu, quem velatum nunc aspicio,

Oro, fiat illud quod tam sitio:

Ut te revelata cernens facie,

Visu sim beátus tuæ gloriæ. Amen

Attende Domine

R. Attende Domine, et miserere, quia peccavimus tibi.

1. Ad te Rex summe,omnium Redemptor,
 oculos nostros 
sublevamus flentes: 
exaudi, Christe,
 supplicantum preces.

2. Dextera Patris, 
lapis angularis, 
via salutis, 
ianua caelestis,
 ablue nostri maculas delicti.

3. Rogamus, Deus, 
tuam maiestatem:
 auribus sacris
 gemitus exaudi:
 crimina nostra
 placidus indulge.

4. Tibi fatemur 
crimina admissa:
 contrito corde 
pandimus occulta:
 tua, Redemptor,
pietas ignoscat.

5. Innocens captus 
nec repugnans ductus;
 testibus falsis 
pro impiis damnatus
 quos redemisti, 
tu conserva, Christe.



R. Paklausyk, Viešpatie, ir pasigailėk, nes nusidėjom Tau!

1. Į Tave, aukščiausias Karaliau, visų Atpirkėjau, verkdami keliam savo akis.
Išgirsk, Kristau, prašančių maldas!

2. Tėvo dešine, kertinis akmenie, išganymo kelias, dangaus vartai, nuplauk mūsų nusikaltimų dėmes!

3. Prašom, Dieve, Tavąją didybę, šventomis ausimis išklausyk raudas.
Mūs kaltes permaldautas atleisk!

4. Tau pripažįstam nusikaltimus, net slapčiausius iš jų atskleidžiam sugraudinti, tepamiršta juos Tavo, Atpirkėjau, gerumas!

5. Be kaltės sugautas, nesigynei vedamas, su nedorais netikrų liudytojų pasmerktas – išsaugok, Kristau, tuos, kuriuos atpirkai!

Sveika, Marija, Motina Dievo

Sveika, Marija, Motina Dievo, dangaus mums duota naujoji Ieva!
Atmint mus teikis savo širdyje, melsk už mus Dievą, Sveika, Marija!

Sveika, Mergele nesuteptoji,
kančioj mus guodi, ligoj globoji;
o kvepiančioji dangaus lelija,
duok sveiką orą, - Sveika, Marija!

Tu žemei Dievą gimdei, penėjai,
dangaus Valdovą, mūs Atpirkėją;
tegul mūs šaliai palaima lyja,
gink mus nuo bado, - Sveika, Marija!

Tu mirtį savo Sūnaus regėjai,
ašaras graudžias po kryžium liejai;
per savo kančią lyg Kalvariją
duok mums kantrybės, -Sveika, Marija!

Šventa Mergele, pilna malonės,
vienybę platink, sutaikink žmones,
naikink rūstybę visų širdyje,
suteik ramybę, -Sveika, Marija!

Motina šventa, visų tyriausia,
duok nekaltybės dorą brangiausią,
naikink širdyje pikto vergiją,
duok Dievo meilę, - Sveika, Marija!

O Karaliene visų šventųjų,
išgirsk meldimą žmonių kaltųjų,
neleisk mums žūti baisioj ugnyje,
nuvesk į dangų, - Sveika, Marija!

Veni, Creator Spiritus

1. Ateik, tvėrėja Dvasia, * sielas Tavųjų aplankyk, * pripildyk aukštybių malone * Tavo sutvertas krūtines.

VENI, Creator Spiritus,
mentes tuorum visita,
imple superna gratia
quae tu creasti pectora.

2. Tu vadiniesi Guodėja, * aukščiausiojo Dievo dovana, * gyvuoju šaltiniu, ugnimi, meile * ir dvasiniu patepimu.

Qui diceris Paraclitus,
altissimi donum Dei,
fons vivus, ignis, caritas,
et spiritalis unctio.

3. Tu septyneriopa dovana, * Tėvo dešinės piršte, * Tu Tėvo nustatytas pažade, * kalbomis pripildantis gerkles.


Tu, septiformis munere,
digitus paternae dexterae,
Tu rite promissum Patris,
sermone ditans guttura.

4. Uždek šviesą juslėms, * įliek meilės į širdis, * mūsų kūnų silpnumą * sutvirtink amžina jėga.

Accende lumen sensibus,
infunde amorem cordibus,
infirma nostri corporis,
virtute firmans perpeti.

5. Priešą nugink tolyn, * suteik nuolatinę ramybę, * kad taip Tau einant priešaky, * išvengtume visokių nuodėmių.

Hostem repellas longius,
pacemque dones protinus:
ductore sic te praevio
vitemus omne noxium.

6. Duok, kad per Tave pažintume Tėvą, * žinotume taip pat ir Sūnų, * ir Tave kaip Dvasią iš abiejų * tikėtume visą laiką.

Per te sciamus da Patrem,
noscamus atque Filium;
Teque utriusque Spiritum
credamus omni tempore.

7. Dievui Tėvui teesie garbė * ir Sūnui, kuris iš numirusių * prisikėlė, bei Guodėjai, * per amžių amžius. Amen.

Deo Patri sit gloria,
et Filio, qui a mortuis
surrexit, ac Paraclito,
in saeculorum saecula.
Amen.



V. Emítte Spíritum tuum et creabúntur, (T. P. allelúia). R. Et renovábis fáciem terræ, (T. P. allelúia).

Oremus. Deus, qui corda fidélium Sancti Spíritus illustratióne docuísti: † da nobis in eódem Spíritu recta sápere; * et de eius semper consolatióne gaudére. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.



V. Siųsk savo Dvasią, ir visa bus sukurta, (Velykų l. aleliuja). R. Ir atnaujinsi žemės veidą (Velykų l. aleliuja).

Melskimės. Dieve, Tu pamokei tikinčiųjų širdis Šventosios Dvasios šviesa; † leisk mums tos Dvasios dėka visa, kas gera, mylėti * ir jos paguoda visada džiaugtis. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

Malda Švč. Megelei Marijai

Marija, apgaubta tylos Moterie,
savuoju Taip pagimdžiusi Žodį,
teikianti gyvybę visai kūrinijai,

Padėk mums ištarti Taip -
būti Gerosios Naujienos skelbėjais
jos trokštančiam pasauliui.

Marija, Šventosios Dvasios kupina Mergele ir Motina,
padėk atsiverti gyvybę teikiančiai Dvasiai,
padėk mums ištarti Taip

Marija, Bažnyčios Motina, Jėzaus mums dovonota,
globok pasaulį ir mūsų gyvenimą.
Melsk už mus savo Sūnų,
kad būtume atnaujinti!
ir galėtume padėti atnaujinti žemės veidą,

Marija, padėk mums ištarti Taip.
Amen.

Apie Šv. Mišių auką

1 Skyrius [Švenčiausios Mišių Auko Įsteigimas]

Kadangi prieš tai buvusio Testamento metu (kaip apaštalas Paulius liudija) nebuvo tobulumo dėl Levitiškos kunigystės silpnumo, būvo būtina (Dievas gailestingumo Tėvas taip nustatė), kad pakiltų kitas kunigas pagal Melchizedeko rangą [Pr 14,18; Ps 109,4; Žyd 7,11], mūsų Viešpats Jėzus Kristus, kuris galėtų ištobulinti [Žyd 10,14] visus, kurie būtų pašventinti, ir vestų juos į tobulumą. Jis tad, mūsų Dievas ir Viešpats, nors ruošėsi vienąkart paaukoti Save Dievui Tėvui ant Kryžiaus altoriaus tarpininkaujant mirčiai, taip kad Jis galėtų atlikti amžiną išpirkimą už juos [red. illic, ten], vis dėlto, tam kad Jo kunigiškoji tarnyba nesibaigtų su Jo mirtimi [Žyd 7,24-27] Paskutinės Vakarienės metu, tą naktį kurią buvo išduotas, kad savo mylimai sužadėtinei Bažnyčiai galėtų palikti regimą auką [kan 1] (kaip to reikalauja žmogaus prigimtis), kad tuo būdu ta kruvina auka, kuri turėjo būti vienąkart atlikta ant Kryžiaus, galėtų būti atvaizduota [atnaujinta], ir jos atminimas išliktų net iki pasaulio pabaigos [1 Kor 11,23] ir jos gelbstinti malonė būtų pritaikoma atleidimui tų nuodėmių, kurias mes kasdien atliekame, Save pavadindamas paskirtu "kunigu amžiams pagal Melchizedeko rangą" [Ps 109,4], paaukojo Dievui Tėvui Savo paties kūną ir kraują po duonos ir vyno pavidalais, ir po tų pačių daiktų simboliais davė apaštalams (kuriuos jis paskyrė Naujojo Testamento kunigais), taip kad jie galėtų priimti [valgyti], ir Jis jiems ir jų įpėdiniams kunigystėje įsakė atlikti atnašavimą šiais žodžiais: "tai darykite mano atminimui" (Lk 22,19; 1 Kor 11,24), kaip kad Katalikų Bažnyčia visada suprato ir mokė [kan 2]. Nes, po to kai jis atšventė senovinę Velykų [Išėjimo, Perėjimo, Paschos] šventę, kurią daugybė Izraelio vaikų aukojo [Iš 12,1 ir t.] išėjimo iš Egipto atminimui, Jis įsteigė naują Perėjimą [Velykas], kad Pats būtų aukojamas Bažnyčios po regimais ženklais per kunigus, Jo paties perėjimui iš šio pasaulio pas Tėvą paminėjimui, kai išliedamas Savo kraują Jis atpirko mus ir "išlaisvino iš tamsybių valdžios ir perkėlė mus į Savo karalystę" [Kol 1,13].

Ir tai, iš tikrųjų, yra "švari auka", kuri negali būti suteršta dėl tų, kurie ją aukoja, nevertumo arba blogumo; kurią, Viešpats iš anksto paskelbė per Malachiją, kuri turi būti aukojama kiekvienoje vietoje kaip "švari atnaša" [Mal 1,11] Jo vardui, kuri tuėsianti būti didi tarp [pagonių] tautų, ką ir apaštalas Paulius rašydamas korintiečiams aiškiai nurodė, sakydamas, kad tie, kurie yra susiteršę dėl dalyvavimo prie "velnių stalo" negali tapti Viešpaties stalo dalyviais [1 kor 10,21], abejais atvejais suprasdamas stalą esant altorių. Galiausiai tai yra ta [auka], kuri buvo vaizduojama įvairiais aukų tipais [provaizdžiais], prigimties ir įstatymo periodu [Pr 4,4; 8,20; 12,8; 22; Iš visur], kadangi joje yra visi geri dalykai, kuriuos anos žymėjo, kaip jų visų išsipildymas ir tobulybė.

2 Skyrius [Auka yra regimas permaldavimas už gyvus ir mirusius]

Ir kadangi šioje dieviškoje aukoje, kuri švenčiama Mišiose, tas pats Kristus yra esamas ir aukojamas nekruvinu būdu, kuris ant Kryžiaus altoriaus "vienąkart paaukojo Save" kruvinu būdu [Žyd 9,27], šventasis Sinodas moko, kad tai yra iš tikrųjų permaldavimas [kan 3], ir turi kaip pasekmę, kad, jei nusižeminę ir gailėdamiesi nuoširdžia širdimi ir teisingu tikėjimu, su baime ir pagarba, artinamės prie Dievo, "gauname gailestingumą ir randame malonę tinkamu metu" [Žyd 4,16]. Nes, nuramintas šia atnaša, Viešpats, suteikdamas malonę ir gailesčio dovaną, atleidžia nusikaltimus ir netgi dideles nuodėmes. Nes, tai yra viena ir ta pati auka, ta pati dabar atnašaujama per kunigų tarnystę kaip Jis, kuris tada aukojo Save ant Kryžiaus, tik aukojimo būdas skiriasi. Tos aukos (t.y. kruvinos) vaisiai yra priimami pilnučiausiai per šią nekruviną; taip tolima yra Jam, kad pastaroji kaip nors Jį žeminanti [kan 4]. Todėl, ji yra aukojama teisingai pagal apaštalų tradiciją [kan 3], ne tik už gyvų tikinčiųjų nuodėmes, bausmes ir kitus reikalus, bet taip pat už mirusius Kristuje, kurie ne pilnai nuskaistinti.

Pamaldumas Palaimintas Jurgis Matulaitis

Malda prašant sveikatos

Viešpatie Jėzau Kristau, Tu mokei mus: „Jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks.“ Todėl nuolankiai maldaujame Tave grąžinti sveikatą ligoniui (čia paminėti ligonio vardą), kuris šaukiasi palaimintojo Jurgio užtarimo. Trokštame, kad tai būtų naudinga jo išganymui. Tavimi, Viešpatie, pasitikime ir amžiais nebūsime apvilti. Amen.



Viešpatie Jėzau Kristau, Tu mokei mus: „Jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks“. Todėl nuolankiai maldaujame Tave grąžinti sveikatą ligoniams (čia paminėti ligonių vardus), kurie šaukiasi (kuriems šaukiamės) palaimintojo Jurgio užtarimo. Trokštame, kad tai būtų naudinga jų išganymui.

Tavimi, Viešpatie, pasitikime ir amžiais nebūsime apvilti. Amen.

Tėve mūsų... Sveika, Marija... Garbė Dievui...

MALDA KANONIZACIJAI (paskelbimui šventuoju) PRIARTINTI

Švenčiausioji ir nedalomoji Trejybe, kuri Tau ištikimai tarnaujančiųjų širdyse buveinę pasirenki ir po mirties už jų nuopelnus tinkamai atlygini, meldžiame, kad palaimintasis Jurgis, kuris Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos globojamas su apaštališku uolumu ištikimai tarnavo Bažnyčiai, altorių garbės kuo greičiau susilauktų. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

MALDA UŽ TĖVYNĘ

Palaimintasis arkivyskupe Jurgi, didis Nekaltosios Mergelės Marijos mylėtojau, ištikimas Bažnyčios sūnau, mūsų Tėve ir Vade!

Nušviesk kelius ateitin mūsų Tėvynės vaikams. Suburk vienybėn Tautos sūnus ir dukteris, mokyk gyventi ir dirbti Kristui ir Bažnyčiai.

Įkvėpk mums ryžto sergėti ir ugdyti sielos tyrumą, puoselėti taurius senolių papročius, gyventi tiesa ir meile.

Daug ligų ir visokių vargų žemėje iškentęs, užtark, guosk ir gydyk kūno bei dvasios ligonius, išmelsk kenčiantiems kantrumo; mokyk vargą ir kančią aukoti Dievui už pasaulio išganymą.

Prikelk Lietuvą šventam gyvenimui, įkvėpk kiekvieną iš mūsų kunti šventovę savo sieloje ir pasaulyje. Amen.

Tėve mūsų... Sveika, Marija... Garbė Dievui...

VISUOTINĖ MALDA KANONIZACIJAI (paskelbimui šventuoju) PRIARTINTI

Melskimės, kad Jurgis Matulaitis būtų paskelbtas šventuoju ir užtartų mus pas Dievą mūsų sielos ir kūno reikalais.

– Viešpatie Dieve, visokio šventumo šaltini, Tu apdovanojai savo tarną Jurgį nepaprastomis dorybėmis. Jo paskelbimas šventuoju teskatina ir mus visuomet sekti Tavimi – prašome:
Išklausyk mus, Viešpatie!

– Kristau, gerasis Ganytojau, Tu arkivyskupo Jurgio asmeniu davei mums pavyzdį, kaip reikia mylėti Bažnyčią ir jai tarnauti. Išmokyk ir mus uoliai kurti Tavo karalystę žemėje – prašome:
Išklausyk mus, Viešpatie!

– Šventoji Dvasia, vienybės ir ramybės šaltini, Tavo tarno Jurgio paskelbimas šventuoju tesutaiko besiginčijančias tautas ir pripildo mūsų širdis visų žmonių meilės – prašome:
Išklausyk mus, Viešpatie!

– Jėzau, kentėjęs ant kryžiaus, padaryk, kad mūsų širdys, Tavo tarno Jurgio įkvėptos, degtų karšta kenčiančių ir vargšų meile – prašome:
Išklausyk mus, Viešpatie!

– Viešpatie, Tu esi gailestingas visiems žmonėms, Tavo tarno Jurgio užtarimu ir jo paskelbimu šventuoju, suteik mums malonę ...................... kurios nuolankiai prašome:
Išklausyk mus, Viešpatie!

Dieve, Tu gyveni Tau tarnaujančiųjų sielose ir po mirties jiems dosniai atlygini. Suteik malonę, kad palaimintasis arkivyskupas Jurgis, Nekaltosios Mergelės Marijos globoje ištikimai aukojęsis Tavo Bažnyčiai, kuo greičiau būtų apvainikuotas šventųjų garbe. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Paskutinės dvi maldos publikuotos knygelėje „Maldos Palaimintajam Jurgiui“, išleistoje 1994 m. tėvų Marijonų. Imprimatur J. E. vysk. J. Žemaičio, Vilkaviškio vyskupo. Knygelės redaktorius kun. V. Aliulis MIC

Maldų devyndienis

Malda

Palaimintasis arkivyskupe Jurgi, didis Nekaltosios Mergelės Marijos mylėtojau, ištikimas Bažnyčios sūnau, mūsų Tėve ir Vade!

Nušviesk kelius ateitin mūsų Tėvynės vaikams. Suburk vienybėn Tautos sūnus ir dukteris, mokyk gyventi ir dirbti Kristui ir Bažnyčiai. Įkvėpk mums ryžto sergėti ir ugdyti sielos tyrumą, puoselėti taurius senolių papročius, gyventi tiesa ir meile.

Daug ligų ir visokių vargų žemėje iškentęs, užtark, guosk ir gydyk kūno bei dvasios ligonius, įkvėpk kenčiantiems kantrumo; mokyk vargą ir kančią aukoti Dievui už pasaulio išganymą.

Prikelk Lietuvą šventam gyvenimui, įkvėpk kiekvieną iš mūsų kurti šventovę savo sieloje ir pasaulyje. Amen.  

Tėve mūsų... Sveika, Marija... Garbė Dievui...

PALAIMINTOJO JURGIO MATULAIČIO LITANIJA Kyrie, eleison, Chryste, eleison. Kyrie eleison. Kristau, išgirsk mus. Kristau, išklausyk mus. Tėve, dangaus Dieve, pasigailėk mūsų. Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve, Šventoji Dvasia, Dieve, Šventoji Trejybe, vienas Dieve, Nekaltai pradėtoji Marija, melski už mus. Palaimintasis arkivyskupe Jurgi, Didis Nekaltosios Mergelės Marijos mylėtojau, Visada klusnus Šventajai Dvasiai, Ištikimasis Bažnyčios sūnau, Gerasis ir išmintingasis ganytojau, Dvasinio atgimimo žadintojau, Vienuolijų atnaujintojau ir kūrėjau, Pašaukimų ugdytojau, Vyskupų ir kunigų globėjau, Darbininkų bičiuli ir švietėjau, Jaunimo mokytojau ir kelrodi, Nepalaužiamo tikėjimo vyre, Darbštumo ir maldingumo pavyzdy, Nuolankumo ir švelnumo mylėtojau, Kantrybės ir savitvardos žiede, Dvasinės giedros ir ramybės nešėjau, Vienuoli pagal Dievo širdį, Romusis žmonių ir tautų taikintojau, Uolusis Kristaus Evangelijos šaukly, Visuomenės sąžinės auklėtojau, Atlaidumo priešams pavyzdy, Blogio gerumu nugalėtojau, Klystančių sielų gelbėtojau, Našlaičių tėve ir užtarėjau, Ligonių ir vargdienių guodėjau, Naujųjų laikų šventumo žvaigžde, Atgimstančios Tėvynės švytury, Lietuvos vaikų užtarėjau, Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, atleisk mums, Viešpatie. Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, išklausyk mus, Viešpatie. Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų. Melskimės. - Dieve, Tu palaimintojo vyskupo Jurgio širdį uždegei karšta Kristaus ir Jo Bažnyčios meile; meldžiame, suteik ir mums malonę, kad, jo pavyzdžio skatinami ir užtarimo remiami, ištikimai sektume Kristumi ir savo gyvenimą aukotume Jo mistinio Kūno - Bažnyčios ugdymui. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

MALDA PRAŠANT PASKELBIMO ŠVENTUOJU

Švenčiausioji ir nedalomoji Trejybe, kuri Tau ištikimai tarnaujančiųjų širdyse buveinę pasirenki ir po mirties už jų nuopelnus tinkamai atlygini, meldžiame, kad palaimintasis Jurgis, kuris Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos globojamas su apaštališku uolumu ištikimai tarnavo Bažnyčiai, altorių garbės kuo greičiau susilauktų. To prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.