Grigališkasis choralas ir tradicinė katalikų liturginė muzika
Šiame rinkinyje pateikiamos grigališkojo choralo giesmės, lotyniški katalikų himnai, Marijos antifonos, liturginės maldos ir tradicinės šventųjų Mišių giesmės. Čia rasite eucharistinius himnus „Ave Verum Corpus“ ir „Ubi caritas“, Švenčiausiosios Mergelės Marijos giesmes, Advento, Gavėnios, Kalėdų bei Velykų liturgijos muziką, taip pat sakralinę polifoniją ir vargonų improvizacijas. Rinkinys skirtas klausytis grigališkojo choralo, pažinti lotyniškąją Romos katalikų liturgijos tradiciją ir atrasti maldai bei apmąstymui tinkamą sakralinę muziką.
Ave Verum Corpus – viduramžių eucharistinis himnas, kurio tekstas žinomas nuo XIII amžiaus. Jis tradiciškai buvo giedamas arba kalbamas Švenčiausiojo Sakramento pakylėjimo metu per šv. Mišias. Giesmės autorystė nežinoma, nors senesniuose šaltiniuose ji priskiriama popiežiui Inocentui VI.
Ubi_Caritas - grigališkojo choralo antifona, tradiciškai giedama Didįjį ketvirtadienį per Viešpaties Paskutinės vakarienės Mišias, kojų plovimo apeigų (Mandatum) metu. Jos tekstas skelbia: „Kur tikra meilė ir meilė artimui, ten yra Dievas.“ Antifonos pradžia Ubi caritas et amor, Deus ibi est reiškia „Kur yra meilė ir meilės bendrystė, ten yra Dievas“. Tai ne vien jausminė meilė, bet krikščioniška broliška meilė, kylanti iš Kristaus.
Verbum_supernum - šv. Tomo Akviniečio XIII amžiuje sukurtas eucharistinis himnas, skirtas Kristaus Kūno ir Kraujo šventės (Devintinių) Rytmetinei. Jis sukurtas popiežiaus Urbono IV pavedimu. Paskutinės dvi himno strofos sudaro atskirą giesmę O salutaris Hostia, tradiciškai giedamą Švenčiausiojo Sakramento adoracijos ir išstatymo metu.
Vidi_aquam – Grigališkojo choralo Velykų laiko antifona, giedama šlakstant tikinčiuosius šventintu vandeniu prieš sekmadienio šv. Mišias. Velykų laikotarpiu ji pakeičia įprastą antifoną Asperges me. Tekstas paremtas pranašo Ezechielio knygos 47 skyriaus regėjimu: iš šventyklos dešiniojo šono tekantis vanduo neša išganymą ir gyvybę. Tradicinėje katalikų interpretacijoje šis vanduo siejamas ir su iš perverto Kristaus šono ištekėjusiu krauju bei vandeniu (Jn 19, 34). Taip antifona susieja Senojo Testamento pranašystę su Kristaus auka ant Kryžiaus.
Magnificat – Tonus Peregrinus – Švenčiausiosios Mergelės Marijos šlovinimo giesmė pagal Luko evangeliją (Lk 1, 46–55), atliekama vadinamuoju klajojančiuoju grigališkuoju tonu (Tonus Peregrinus). Šis tonas išsiskiria kintančia melodine recitavimo atrama. Įrašo žymėjimas „PL“ ir atlikėjas dar tikslinami.
Magnificat_de_l’Immaculee_Conception – Švenčiausiosios Mergelės Marijos giesmė „Magnificat“, siejama su Nekaltojo Prasidėjimo švente. Kūrinys įtrauktas į Écône seminarijos klierikų choro įrašą „Laudate Mariam“.
Inviolata – Viduramžių marijinė sekvencija, kurios tekstas prasideda žodžiais Inviolata, integra et casta es Maria („Nepaliesta, nesutepta ir skaisti esi, Marija“). Giesmėje šlovinamas Marijos skaistumas, prašoma jos užtarimo ir meldžiama širdies bei kūno tyrumo ir amžinojo atleidimo.
Litanies_de_la_Tres_Sainte_Vierge – Švenčiausiosios Mergelės Marijos litanija, atliekama Écône seminarijos klierikų choro. Giedant kartojami kreipiniai į Dievo Motiną ir maldavimas Ora pro nobis („Melski už mus“).
Jesu_dulcis_memoria – Viduramžių lotyniškas himnas, šlovinantis Jėzaus vardą ir iš jo kylančią dvasinę paguodą bei džiaugsmą. Giesmė tradiciškai priskiriama šv. Bernardui Klerviečiui, tačiau jos autorystė nėra galutinai nustatyta.
Crux fidelis – Ištikimasis Kryžiau – VI a. lotyniškas himnas, sukurtas poeto Venancijaus Fortunato. Jis siejamas su 569 m. į Puatjė atgabenta Tikrojo Kryžiaus relikvija. Himnas skirtas Kristaus kančiai ir Kryžiaus slėpiniui. Romos katalikų liturgijoje tradiciškai giedamas Didįjį penktadienį, iškilmingai pagerbiant Šventąjį Kryžių. Jo tekstas tapo įkvėpimo šaltiniu daugeliui kompozitorių, tarp jų – Palestrinai, Viktorijai ir Portugalijos karaliui Jonui IV.
Ave_Maria – Viena žinomiausių katalikiškų maldų Mergelei Marijai. Pirmoji jos dalis paremta Evangelijos pagal Luką žodžiais – angelo Gabrieliaus pasveikinimu ir Elžbietos palaiminimu. Maldos tekstą muzikai yra pritaikę daugybė įvairių epochų kompozitorių.
Angelus_Domini_nuntiavit_Mariae - tradicinės katalikų maldos „Viešpaties Angelas“ pirmasis posmas, primenantis arkangelo Gabrieliaus apreiškimą Švenčiausiajai Mergelei Marijai. Ši malda tradiciškai kalbama arba giedama tris kartus per dieną: rytą, vidurdienį ir vakare.
Virgo_Dei_Genitrix - viduramžių lotyniškas himnas Švenčiausiajai Mergelei Marijai, šlovinantis ją kaip Dievo Gimdytoją. Giesmėje apmąstomas Kristaus Įsikūnijimo slėpinys ir prašoma Marijos užtarimo.
03_Ave_Maris_Stella / Ave_Maris_Stella („Sveika, Jūrų Žvaigžde“) – vienas seniausių ir žinomiausių lotyniškų himnų Švenčiausiajai Mergelei Marijai. Tradiciškai giedamas per Marijos švenčių Mišparus. Pateikiami du skirtingi to paties himno atlikimai.
Mišių dalys (Introitai, Komunijos, Ofertoriumai, Aleliuja)
Introitus Tibi dixit / Introitus Rorate caeli / Introitus Resurrexi / Introitus Puer natus est – keturios skirtingoms liturginėms šventėms skirtos įžangos giesmės (introitai). Jos atliekamos per Gavėnios antrąjį sekmadienį („Tibi dixit“), ketvirtąjį Advento sekmadienį („Rorate caeli“), Velykų sekmadienį („Resurrexi“) ir Kalėdų dieną („Puer natus est“).
Offertorium Domine: Atnašavimo (ofertoriumo) giesmė, atliekama per Mišių atnašavimo apeigas, ruošiant duoną ir vyną aukai ant altoriaus. Jos tekstas paremtas Šventojo Rašto eilutėmis, dažniausiai psalmėmis, ir prasideda kreipiniu į Viešpatį.
Communio Viderunt omnes / Communio Pascha nostrum / Communio Dicite: Pusillanimes / Communio Quis dabit: Keturių skirtingų liturginių švenčių Komunijos giesmės (communio), atliekamos šventųjų Mišių metu, tikintiesiems priimant Švenčiausiąjį Sakramentą. Jos skirtos Kalėdų šventei („Viderunt omnes“), Velykų sekmadieniui („Pascha nostrum“), Advento liturgijai („Dicite: Pusillanimes“) ir atskirai šventei, kurios liturginę paskirtį reikėtų patikslinti („Quis dabit“).
Alleluia Pascha nostrum / Alleluia Dies sanctificatus / Alleluia Complacuisti: Trys Aleliuja giesmės, giedamos prieš Evangeliją. Jų priegiesmis „Aleliuja“ išreiškia džiaugsmą ir šlovinimą. Giesmės skirtos skirtingoms liturginėms progoms: Velykų laikui („Pascha nostrum“), Kalėdų šventei („Dies sanctificatus“) ir šventųjų arba kitoms liturginėms šventėms („Complacuisti“).
Accl Quiverbum: Gavėnios aklamacija prieš Evangeliją, giedama vietoj „Aleliuja“, kuri šiuo liturginiu laikotarpiu praleidžiama. Tekstas „Qui verbum Dei retinent“ šlovina tuos, kurie laikosi Dievo žodžio ir jį išsaugo.
Psalmių atliepai ir responsorijai
Attende Domine – Gavėnios laikotarpio grigališkoji giesmė, kurioje tikintieji, atgailaudami už savo nuodėmes, šaukiasi Dievo gailestingumo. Giesmei būdingas pasikartojantis priegiesmis ir nuolankus maldavimas Viešpačiui.
Responsorius Tecum principium / Responsorius Veni – liturginiai responsorijai, atliekami Valandų liturgijoje, ypač po Šventojo Rašto skaitinių. „Tecum principium“ siejamas su Kalėdų laikotarpio Mišparais, o „Veni“ – su liturginėmis giesmėmis, kurių tikslią paskirtį reikėtų nustatyti pagal visą tekstą.
Psalmių atliepai Miserere / Confitemini – atliepiamosios psalmės, giedamos per Mišias po pirmojo Šventojo Rašto skaitinio. „Miserere“ – garsioji 50-oji atgailos psalmė pagal Vulgatos numeraciją, prasidedanti maldavimu „Pasigailėk manęs, Dieve“. „Confitemini“ – šlovinimo ir padėkos Viešpačiui žodžiais prasidedantis psalmės tekstas.
Autoriai ir kataloniška tradicija
Nit de Nadal – tradicinė katalonų Kalėdų giesmė „El desembre congelat“, dar vadinama „Nit de Nadal“ (Kalėdų naktis). Jai būdinga švelni, lopšinę primenanti liaudiška melodija.
Oblatis Domine – Donato Presciuttini – italų kompozitoriaus Donato Presciuttini sukurtas ofertoriumo motetas. Kūrinys perteikia tradicinės bažnytinės muzikos dvasią.
Haec nos – Janko Florjanc – slovėnų kompozitoriaus ir vargonininko Janko Florjanco liturginis kūrinys. Jo pavadinimas paimtas iš lotyniško teksto „Haec nos“.
Regina caeli – Francisco Guerrero – ispanų renesanso kompozitoriaus Francisco Guerrero polifoninis motetas pagal Velykų laikotarpio Marijos antifonos „Regina caeli“ tekstą. Tai džiaugsmingas prisikėlusiam Kristui skirtas Marijos šlovinimas.
Exsurge – Bartolomé de Escobedo – ispanų renesanso kompozitoriaus Bartolomé de Escobedo polifoninis motetas „Exsurge quare obdormis Domine“. Kūrinio tekstas paremtas 43-iąja psalme pagal Vulgatos numeraciją.
Deus omnium – Italo Bianchi – Italo Bianchi (1936–2023) kūrinys „Deus omnium fidelium Pastor et Rector – Missa pro Papa“, atliekamas Romos Popiežiškojo sakralinės muzikos instituto vyrų ir moterų grigališkojo choralo schola (Virum et Mulierum Schola Gregoriana Pontificii Instituti Musicae Sacrae), diriguojant Walteriui Marzilli.
Deus omnium fidelium pastor et rector, famulum tuum [N.], quem pastorem Ecclesiae tuae praeesse voluisti, propitius respice: da ei, quaesumus, verbo et exemplo, quibus praeest, proficere; ut ad vitam, una cum grege sibi credito, perveniat sempiternam. Per Christum Dominum nostrum. Amen.
Adeste Fideles – Domenico Bartolucci – italų kardinolo, kompozitoriaus ir ilgamečio Siksto koplyčios choro vadovo Domenico Bartolucci sukurta garsiosios Kalėdų giesmės „Adeste Fideles“ aranžuotė. Jai būdingas didingas, iškilmingas chorinis skambesys.
Sigfrid Karg-Elert – vokiečių vėlyvojo romantizmo kompozitoriaus vargonų kūrinys. Sigfridas Karg-Elertas išgarsėjo spalvingais choraliniais preliudais ir koncertinėmis pjesėmis vargonams.
Domènec Miserachs – Rorate / O filii et filiae – katalonų kunigo ir kompozitoriaus Domèneco Miserachso liturginės kompozicijos. „Rorate“ siejama su Advento laikotarpiu, o „O filii et filiae“ – su Velykų džiaugsmu.
Vargonų improvizacijos (Theo Flury)
01FluryTGreg+improvisation – Grigališkojo choralo melodija ir jos pagrindu atliekama vargoninė improvizacija.
02FluryTReginaimprovisation – Vargoninė improvizacija Velykų laiko Marijos antifonos „Regina caeli“ tema.
03FluryTPartitaimprovisation – Improvizuota partita – variacijų ciklas, grindžiamas viena muzikine tema.
04FluryTFreieimprovisation – Laisvos formos vargoninė improvizacija, kurioje atlikėjas nevaržomas iš anksto nustatytos muzikinės struktūros.
Šiame rinkinyje pristatomas grigališkasis choralas, tradicinė katalikų liturginė muzika, lotyniški himnai ir maldos, Marijos giesmės, eucharistiniai himnai bei įvairių liturginių laikotarpių – Advento, Gavėnios, Kalėdų ir Velykų – kūriniai. Taip pat pateikiami sakralinės polifonijos pavyzdžiai ir vargonų improvizacijos.






