#3 Žmogaus sielos brangumas | vysk. Vincentas Brizgys

Žmogaus sielos brangumas – dvasinis mokymas

Angelo Trolai P.M. (vertė kun. dr. V. Brizgys), Teisybės paveikslas, skaitymai Marijos mėnesiui, Marijampolė, Šešupės leidinys, 1938 m.

Žmogaus sielos brangumas

I. Sielos kilmės brangumas

Svarstyk, o mano siela, kokia tu esi brangi dėl tavo garbingos kilmės. Iš kieno rankų tu išėjai? Iš Dievo rankų. Į ką panaši esi sutverta? Esi panaši į Dievą. Tai nėra perdėjimas, tai nėra tik žmonių kalbos gražus išsireiškimas, nėra tik paprastas posakis: tai yra tikra tiesa. „Sutvėrė Dievas žmogų iš žemės ir padarė jį panašų į save“ (Eccl. 17, 1). O tu taip mažai galvoji apie savo garbingumą, nusidėdama tu subjauroji šį gražų paveikslą, kad taptum panaši į piktąją dvasią.

II. Sielos atpirkimo kaina

Pasvarstyk taip pat, kokia tu esi brangi dėl kainos, kuria esi atpirkta. Mano siela, tu buvai amžinai pražuvusi. Ir kas tave išpirko iš piktosios dvasios rankų? Tavo dangiškiškas Tėvas. O kuo mokėjo tave išpirkdamas? Auksu, sidabru, brangiais akmenimis? O, daug brangesniu, neįsivaizduojamai brangesniu daiktu! Už tave mokėjo savo Dieviškojo Sūnaus gyvybe ir krauju. Tokį brangi tavo gyvenimas, tokia kaina išpirktai tavo gyvenimui tu vėl praradai dėl paprasto savo užsispyrimo, dėl niekam nevertų tariamojo malonumo!

III. Sielos amžinas paskyrimas

Pasvarstyk taip pat, mano siela, kaip esi brangi dėl laimingo tavo paskyrimo. Tu esi viso pasaulio Aukščiausiojo Valdovo duktė. Tau skirta būti arti Jo sosto ir kartu su Juo viešpatauti. Su kokiu rūpesčiu ir stropumu karaliaus rūmuose auklėjama karalaitė, kuriai skirta paveldėti karaliaus vainikas! O tu, mano siela, rojaus paveldėtoja, kaip save saugoji ir kaip gyveni? O Dieve, gal esi nuskendusi purve! Ir nesigėdini, nebijai būti Dievo atmesta?

Sielos vertė Golgotoje

Nepaprastai brangi yra mano siela. Bet kiek ji verta iš tikrųjų, gerai galima suprasti tik prisiminus Golgotą, kad jos išpirkimui reikėjo net Dievo mirties. Sielos vertę suprasti nepakanka prisiminti tik Jėzaus Kristaus auką, neprisimenat, kokią dalį toje aukoje turėjo Marija. Ji taip pat buvo atpirkimo paslapties dalininkė. Jėzus iš Marijos sau paėmė tą kūną, kurį paskiau paaukojo ant kryžiaus. Iš Marijos paimtas ir tas kraujas, kurį paskui išliejo už mus. Iš Marijos Jėzus gavo tą gyvybę, kurią paskiau paaukojo už mus ant Golgotos. Marija kartu su Jėzumi padarė tą pačią auką. Jėzus paaukojo savo kūną, Marija – savo širdį. Kaip tad brangios yra mūsų sielos! Mokėkime jas branginti. Jos kaina – Dievo gyvybė ir skaudžiausia Marijos auka. Kaip esame paiki, kai nešvarų smagumą vertiname daugiau už sielą. Kaip esame nedėkingi, kai per prakeiktą nuodėmę pražudome sielą, kurios išpirkimui Jėzus ir Marija tiek daug kentėjo! Neparduokime tad jos daugiau už žemiškus niekus, neterškime daugiau jos nuodėmėmis... Jeigu norime būti amžinai laimingi, stropiai saugokime savo sielą.

Pavyzdys – Šv. Kotryna Sienietė

Kotryna Benincassa dar savo kūdikystėje patyrė ypatingų Dievo malonių. Ji skyrėsi iš kitų ypatingu pamaldumu į Švenčiausiąją Mariją. Būdama dar tik dvylikos metų, buvo savo dora pasižymėjusi mergaitė, kuria visi gėrėjosi, daugelis turėjo vilties ją užaugusią turėti savo šeimos nariu.

Jos gimdytojai, ypač motina, nuolat ją ragino puoštis, puikiai pasirodyti kitų akyse. Kotryna, kuri slapta savo širdyje jau buvo pasižadėjusi Jėzui, atsakydavo, kad ji sutverta ne pasauliui, kad niekada nesutiks atiduoti savo širdies žemiškam sužieduotiniui. Tėvai, nežinodami Dievo Apvaizdos numatytos šios mergaitės ateities, stengėsi visokiais būdais, net barimais ir grasinimais, palenkti ją į pasaulio tuštybes. Prie tėvų grasinimų ir varginimų prisidėjo dar ir piktosios dvasios pagundos, kurios ją nuolat vargino, traukdamos į puikybę ir tuštybę. O Kotryna kiek galėdama saugojosi visokių progų ir pavojų, kad nepasiduotų pagundai, ir su ašaromis meldė Švenčiausiąją Mariją būti globėja ir gynėja tose jos jaunystės sunkenybėse.

Švenčiausioji Mergelė užjautė savo pamaldžią dukrelę ir, kai vieną kartą Kotryna verkdama meldėsi į Švenčiausiąją Mariją, Marija jai pasirodė ir tarė: „Drąsos, mano dukrele, nenusigąsk bandymų, kurių tau tenka nukęsti: tvirtai laikykis. Prisiminki, kad tie rūbai yra brangūs, kurie yra gaunami iš Jėzaus šono“.

Taip Švenčiausios Mergelės padrąsinta, Kotryna pajėgė laimėti visas kovas, įstojo į Sienos domininkonių vienuolyną, pasiekė tokio šventumo, kad buvo Jėzaus išrinkta, ir buvo ta vienuolė moteris, kuri savo išmintimi ir veiklumu daug padėjo pačiam šv. Tėvui jo sunkiose kovose už Bažnyčios laisvę. Ji yra garbingiausia domininkonių ordino mergelė, visos Bažnyčios garbė, Italijos puošmena ir pasididžiavimas. Supraskime Kotryną duotą Švenčiausios Marijos pamokymą ir už visa labiau vertinkime mūsų brangią, Jėzaus krauju išpirktą sielą.

Dvasinė gėlelė

Šiandien, kiek kartų išgirsi laikrodį skambinant valandas, sukalbėk „Sveika Marija“.

Dvasiniai pamokymai

Jeigu savo sąžinėje jauti sunkią nuodėmę, skubėk ją išpažinti, o jeigu jau išpažinai — širdingai gailėkis.

Minčių vainikėlis

Išvaduoki, o Marija, nusidėjėlius iš jų nuodėmių pančių, suteiki šviesos apakusiems.

Malda

O Švenčiausioji Mergele, išminties soste ir gerojo patarimo Motina, padėk mums suprasti, kokia yra brangi, kilni ir brangi mūsų siela; padaryk, kad mes visomis jėgomis stengtumės nugalėti mūsų dvasios priešą ir kad išganytume mūsų sielas. O Marija, užtark mus ir išgelbėk mus. Amen.

#2 Sielos išganymas | vysk. Vincentas Brizgys

Sielos išganymas

Angelo Trolai P.M. (vertė kun. dr. V. Brizgys), Teisybės paveikslas, skaitymai Marijos mėnesiui, Marijampolė, Šešupės leidinys, 1938 m.

I. Sielos išganymo būtinybė

Esu pasaulyje, kad save išganyčiau. Ar supranti tą, mano siela? Nesi pasaulyje tik linksmintis, valgyti, keltis puikybėn, puoštis, ilsėtis? Juo labiau nesusidėti: esi pasaulyje tiktai, kad būtum išganyta. Ką man padėtų užvaldyti visą žemę, jeigu pati pražūčiau? Karaliai, imperatoriai, filosofai, mokslininkai, kas jums dabar iš jūsų buvusios galybės ir jūsų mokslų, jeigu nemokėjote išganyti jūsų sielų?!

II. Sielos išganymo sunkumas

Bet sielos išganymo reikalas yra labai nelengvas. Sielos išganymas nenuperkamas auksu, jis pasiekiamas tik save prisiverčiant, jis prarandamas net viena sunkia nuodėme, daryta tik mintimi! Kad išganytum savo sielą, nepakanka, kad kada nors praeityje buvai šventas ir nekaltas: tokiam reikia visomet būti, reikia ištverti ligi pat mirties. Tad kuo galiu užsitikrinti, kad išganysiu savo sielą? Jau prabėgęs mano gyvenimas visas, tarsi, nusėtas nuodėmėmis, neištikimybe padaryties gražiems pasiryžimams; mano dabartinis gyvenimas yra tarsi bedugnė, kurios nepažįstu, o mano būsimas gyvenimas... Koks jis bus? Niekas to nežino, tiktai vienas Dievas.

III. Išganymo nepakeičiamumas

Mano sielos išganymas yra reikalas, kurį kartą blogai atlikus nebegalima pataisyti. Jeigu praloščiau svarbią bylą, jei netekčiau sveikatos, galima tikėtis dar tą pataisyti. O jeigu vieną vienintelį kartą prarasčiau savo sielos išganymą, per amžius nerasiu priemonės ją išgelbėti. Jeigu man kas nukirstų ranką, tai liktų dar viena; jeigu man kas nupjautų koją, liktų dar viena; jeigu man kas išluptų akį, liktų dar viena. Bet siela yra tik viena; ji viena yra išganyta arba pražudyta. O aš taip mažai stengiuosi save išganyti, gyvenu, tarsi, būčiau tikras, kad būsiu išganytas. Gyvenu ramus, o tačiau, jeigu dabar mirčiau, nežinau, ar išgelbėčiau savo sielą!

Švenčiausiosios Mergelės pavyzdys

Kaip tad privalome stengtis užtikrinti savo sielų išganymą. Švenčiausioji Mergelė mums teikia gražiausią pavyzdį. Būtume laimingi, kad mokėtume ją pasekti! Ji, nors pradėta be gimtosios nuodėmės ir todėl laisva nuo sveigimo ir silpnybės, kuriose mes esame gimę, nors nuo pat pradžios savo gyvenimo pilna malonės, tačiau visuomet stengėsi vengti visokios tuštybės, visokio nuodėmės pavojaus, tarėsi pasaulio viliojimų ir jau būtų buvę pavojingi. Jos visas gyvenimas buvo nuolatinis apsimarinimas ir atgaila, ji bijojo ir vengė garbės ir turtų, žemėje neturėjo kitų rūpesčių, o tik šį — stropiai bendradarbiauti su Dievo malone, nuolat labiau papuošti savo sielą dorybių gėlėmis, daugiau įgyti nuopelnų būsimajam gyvenimui.

Kokia mums gėda, kad užuot nuolat rūpinęsi mūsų sielų išganymu, išstatome ją tūkstančiams pavojų. Rūpindamiesi mūsų sielomis, sekime Marijos pavyzdžiu, pasiveskime jos globai ir galėsime ramiai viltis išgelbėti mūsų sielas. Nesiduokime nugalimi kliūčių, velnio gundinimų, pasaulio viliojimų, jausmų apgaulės. Marijos pavyzdys tepadrasina mus stengtis išganyti mūsų sielas.

Pavyzdys – Šv. Andriejus Corsini

Andriejus buvo kilęs iš garbingos Corsini šeimos Florencijoje. Dar prieš jam gimsiant, motina buvo jį paaukojusi Švenčiausiajai Marijai. Ji pavedė savo gimsiantį kūdikį ypatingai Marijos globai, nugąsindusi savo vieno sapno. Ji sapnavo pagimdžiusi vilką, kuris, netyčia įbėgęs į bažnyčią, virto avinėliu. Gyvenimas patvirtino motinos sapną. Jaunas Corsini, nors gražiai auklėtas, susidėjęs su nedorais draugais, užsikrėtė libertinų klaidomis, pradėjo tinginiauti ir ištvirkti.

Vargšė motina verkė ir meldėsi; barė savo sūnų, ragino jį susiprastį. Kartą, vėlai vakare, vesdama savo sūnų iš lošimo namų, motina verkdama kalbėjo: „Neapsirikau sapnuodama, kad vietoj žmogaus pagimdžiau vilką. — Esi tikras vilkas, mano sūnau; atsiminki, kad esi paaukotas Švenčiausiajai Marijai, kad mano sapnuotas vilkas, įbėgęs į bažnyčią, virto avinėliu. Kada tu pradėsi dorai gyventi?“

Jaunuolis susijaudinęs išklausė motinos žodžių, bet nieko neatsakė. Parėjęs užsidarė vienas savo kambaryje, bet užmigti negalėjo: jis nepajėgė užmiršti girdėtų motinos žodžių. Vos pradėjus aušti rytui, jis nuskubėjo į karmelitų bažnyčią, parpuolęs prieš Švenčiausios Marijos altorių graudžiai apsiverkė susigėdęs savo klaidų, susižešiojo bažnyčioje vienuolį, atliko pas jį išpažintį. Netrukus jis kreipėsi į to vienuolyno vyresnįjį, prašydamas, kad jį priimtų į vienuolyną daryti atgailai ir sutvarkyti savo gyvenimą. Tapęs karmelitu, jis tapo kitiems dorybių pavyzdžiu. Už jo šventą gyvenimą ir nuopelnus jis buvo paskirtas Fiesolės vyskupu. Uoliai pasidarbuojęs ir palikęs dorybių gyvenimo pavyzdį, jis mirė, o Dievas jį pagerbė daugybe jo užtarimu įvykusių stebuklų. Pasaulis ir dabar garbina bažnyčiose šventąjį Andriejų Corsinį.

Dvasinė gėlelė

Paaukokime vienas šv. Mišias už tą skaistyklos sielą, kuri, gyvendama žemėje, buvo pamaldžiausia į Švenčiausiąją Mariją.

Dvasiniai patarimai

Aplankykite Švenčiausios Marijos altorių ar savo namuose jos paveikslą ir pateikite jos užtarimui savo sielą.

Minčių vainikėlis

Gelbėki mane, o Marija, gelbėki mane.

Malda

O švenčiausioji Mergele, nekalčiausioji Marija, pasigailėki mūsų ir užtark mus pas Aukščiausiojo Tavo Sūnaus Jėzaus sostą. O Marija, Tu visa gali pas Jėzų. Mes pasivedame Tavo galiai, Tavo gerumui: esame Tavo vaikai: išgelbėki mus! Amen.

Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas Prancūzijoje - La Salet'as

La Salette – vietovė Prancūzijos Alpėse, kur 1846 m. rugsėjo 19 d. įvyko Švč. M. Marijos - Dievo Motinos, apsireiškimas.

Stovi Motina skausminga / Stabat Mater dolorosa

Lietuviškas tekstas	Lotyniškas tekstas
STOVI MOTINA SKAUSMINGA, į Sūnaus kančias siaubingas žvelgia verkiančiom akim.	Stabat mater dolorósa juxta Crucem lacrimósa, dum pendébat Fílius.
Aimaną nuo kryžiaus girdi, baisus skausmas varsto širdį kalavijo ašmenim.	Cuius ánimam geméntem, contristátam et doléntem pertransívit gládius.
Kiek tai kenčia išrinktoji Jėzaus Motina mieloji, jam kovojant su mirtim.	O quam tristis et afflícta fuit illa benedícta, mater Unigéniti!
Siaubas, sielvartas ir baimė atėmė Marijai laimę, Sūnų jai atimdami.	Quae mœrébat et dolébat, pia Mater, dum vidébat nati pœnas ínclyti.
Koks žmogus nesudrebėtų, koks akmuo nesuminkštėtų nuo šios Motinos skausmų?	Quis est homo qui non fleret, matrem Christi si vidéret in tanto supplício?
Kas galėtų neliūdėti ir į ją ramiai žiūrėti, kai ji kenčia su Sūnum?	Quis non posset contristári Christi Matrem contemplári doléntem cum Fílio?
Už visos žmonijos kaltę leido sūnų ji prikalti ir atidavė kančioms.	Pro peccátis suæ gentis vidit Jésum in torméntis, et flagéllis súbditum.
Matė mielą savo Sūnų, kenčiantį dvasia ir kūnu, mirštantį už mus visus.	Vidit suum dulcem Natum moriéndo desolátum, dum emísit spíritum.
Meilės Motina, Mergele, duok pajusti skausmo galią, kad liūdėčiau su Tavim.	Eja, Mater, fons amóris, me sentíre vim dolóris fac, ut tecum lúgeam.
Kad širdis manoji degtų, kad nuo šiol vien Dievui plaktų, kad mylėčiau vien tik jį.	Fac, ut árdeat cor meum in amándo Christum Deum ut sibi compláceam.
KRISTAUS MOTINA ŠVENTOJI, spausk giliai širdin manojon Nukryžiuotojo žaizdas!	Sancta Mater, istud agas, crucifíxi fige plagas cordi meo válide.
Tu neduok praeit pro šalį, jo Širdies skausmų bent dalį leisk iškęsti už kaltes.	Tui Nati vulneráti, tam dignáti pro me pati, pœnas mecum dívide.
Leisk prie kryžiaus apsistoti, su Tavim drauge raudoti, likti su Tavim kartu.	Fac me tecum pie flere, crucifíxo condolére, donec ego víxero.
Aš po kryžiumi norėčiau su Tavim drauge stovėti, lieti ašaras gailias.	Juxta Crucem tecum stare, et me tibi sociáre in planctu desídero.
O skaisčiausioji Mergele, Tavo meilės karčią dalią graudžiai leisk apverkti man.	Virgo vírginum præclára, mihi iam non sis amára, fac me tecum plángere.
Leisk suprasti Kristaus mirtį, leiski kančią jo patirti ir pajusti jo žaizdas.	Fac ut portem Christi mortem, passiónis fac consórtem, et plagas recólere.
Žaizdos jo tegul kankina, kryžius jo teapsvaigina, tealpstu drauge su juo!	Fac me plagis vulnerári, fac me Cruce inebriári, et cruóre Fílii.
Teismo diena gink, Marija, nuo liepsnų, kurios praryja sielas nuodėmės vergų!	Flammis ne urar succénsus, per te, Virgo, sim defénsus in die iudícii.
Kristau, kai kelionę baigsiu, palmę pergalės įteiksi man dėl Motinos maldų.	Christe, cum sit hinc exire, da per Matrem me veníre ad palmam victóriæ.
Dėl savų kančių baisiųjų, josios ašarų karčiųjų leisk gyventi amžinai. Amen.	Quando corpus moriétur, fac, ut ánimæ donétur paradísi glória. Amen.

#1 Kodėl mes turime gražiai ir pamaldžiai praleisti Marijos mėnesį? | vysk. Vincentas Brizgys

Kodėl mes turime gražiai ir pamaldžiai praleisti Marijos mėnesį?

Angelo Trolai P.M. (vertė kun. dr. V. Brizgys), Teisybės paveikslas, skaitymai Marijos mėnesiui, Marijampolė, Šešupės leidinys, 1938 m.

Max · Marija, Skaisčiausia Marija, ką Tau paaukot begaliu

Mūsų išganymui Marijos pagalba labai reikalinga. Gal dar esame nekalti? Mūsų nekaltybei gresia dideli pavojai. Juk kiek žmonių, nekaltesnių už mus, pateko į nuodėmę ir amžinai pražuvo. Gal darome atgailą už nuodėmes? Mūsų ištvermė yra labai lengvai palaužiama. Gal esame nuodėmėje. O kaip labai reikalinga mums Marija, kad pasitaisytume. Juk daug kartų bandėme ir pradėjome taisytis ir iki šiol dar nepajėgėme to padaryti. Jeigu ne Marija, dabar jau gal tikrai būtume pragare.

---

Gegužės mėnesį būdami pamaldūs Švenčiausiajai Marijai, mes galime užsitarnauti Jos globą ir savo išganymą. Juk negalimas dalykas, kad tokia jautri motina neišklausytų savo vaikelio. Už vieną sukalbėtą rožančių, už vieną pasninko dieną, ji tiek kartų yra suteikusi nepaprastų malonių, net didžiausiems nusidėjėliams. Todėl pamąstykime, ką mes galime iš Jos išprašyti, pašventę Jos garbei ištisą mėnesį.

Bet vargas, jeigu šios malonės netektume. Jeigu pradėtume ir po kelių dienų savo gražų pasiryžimą mestume. Kas žino, ar ši proga nėra paskutinė, kurią teikia mums Viešpats, kad pasitaisytume. Kas žino, ar šio mėnesio pamaldumas nėra paskutinė malonė ištverti; gal šis mėnuo nebus paskutinis mūsų gyvenime. Galime taip lengvai užsitarnauti Švenčiausios Marijos globą; to nepadarius, mirties valandoje būtų didis skausmas, priekaištai.

Todėl gerai apsvarstykime ir ryžkimės.

---

Mylėkime ir gerbkime Mariją

Šiomis gegužės mėnesio dienomis tepadidėja mūsų meilė gražiausiajai Mergelei. Mums, patiriantiems liūdesį ir skausmą, gresia visokios pagundos, pasaulio viliojimai, kankina pačių palinkimai, reikia daug malonių kūnui ir sielai. Kaip brangu sulaukti vėl Marijos mėnesio.

Šį mėnesį Švenčiausioji Mergelė dalina savo malones ir dovanas: nušluosto verkiančiųjų ašaras, švelnina kenčiančiųjų skausmus, paguodžia liūdinčias širdis, pagelbsti tiems, kuriems reikia pagalbos, ypač nusidėjėliams; išklauso maldas visų, kurie šaukiasi su tikėjimu ir su meile.

Šiomis palaimintomis dienomis Ji kviečia visus pas save, nes nori visus apginti, visiems padėti, visus išgelbėti. Bėkime pas Mariją, apstokime Jos altorėlius, šaukimės Jos. O labiausiai padarykime Jai džiaugsmo, saugodamiesi nuodėmės, dažnai priimdami šv. Komuniją, lavindamiesi krikščioniškose dorybėse.

Būkime šiose dienose pamaldūs Švenčiausios Mergelės vaikai: visi patirsime jos globos malonių.

Šventasis Arso klebonas — Šv. Jonas Marija Vianėjus

Šis šventasis pasižymėjo beribiu pasitikėjimu Švenčiausiąja Mergele Marija.

Tai aiškiai parodo šis pavyzdys. Jis turėjo seną tarnaitę, vardu Katerina, kuriai buvo griežtai uždrausta, jam esant namie, įeiti į jo kambarėlį.

Atsitiko kartą, kad senutė, nenumanydama šventąjį namie esant, nepabeldusi į duris, įėjo į kambarėlį pažiūrėti, ar čia viskas kaip reikiant sutvarkyta. Nustebusi pamatė jį kleboną beklūpantį, apšviestą nepaprastos šviesos, besikalbantį su nepaprasto grožio ir spindėjimo moterimi, pakilusia nuo žemės. Nusigandusi savo neatsargumo, Katerina norėjo išeiti, bet negalėjo pajudėti. Tad pasiliko stebėti ir klausyti, ką šventasis kalbėjo tai spindinčiai moteriai.

O šventasis tuo tarpu meldė: „Marija, geroji Motina, vienoje vietoje turiu ligonį…, jis tikras vargšas…, tik stebuklas gali jį išgelbėti…, išgydyk jį.“ O moteris, lengvai pakeldama galvą, su šypsena lūpose atsakė: „Suteikiu tai, ko prašai.“

„Ačiū, mano geroji Motina“, – atsakė šventasis, „prašau dar vienos malonės. Turiu užkietėjusį nusidėjėlį, išmelsk jam iš savo dieviškojo Sūnaus atsivertimo malonę.“ O ta gražioji moteris vėl pakeldama galvą, su šypsena lūpose atsakė: „Suteikiau tau ir šią malonę.“

„Ačiū, mano Geroji Motina“, – atsakė šventasis. „Aš žinau, kad tu visuomet mane išklausai; bet leisk tave paprašyti dar vienos malonės.“ Davus dangiškajai viešniai sutikimo ženklą, jis kalbėjo: „Esu neturtingas… neturiu nieko palikti savo senai tarnaitei. Pagydyk ją nors iš tos nuolatinės ligos, kuri ją kankina.“

Marija, vėl pakeldama galvą, jam atsakė: „Taip, suteikiu tai!“ ir išnyko.

Atsigavęs iš dvasios pakilimo, šventasis pastebėjo Kateriną, kuri skubėjo pro duris. „Kaip, tu čia, nepaisydama mano uždraudimo!“ – sušuko šventasis.

Vargšė Katerina visa sumišusi teisinosi: „Aš nežinojau… norėjau išeiti, bet negalėjau…“ „Na, gerai, o kaip dabar jautiesi?“ – „Puikiausiai, – atsakė ji, – esu visiškai pasveikusi.“

„Padėkok Švenčiausiajai Marijai, – atsakė šventasis, – bet ir prisiek, kad niekam nesakysi, ką matei ir girdėjai.“ Senutė prisiekė ir tylėjo.

Tik šventajam numirus buvo pradėta jo beatifikacijos byla. Romos Kurijos atstovai atvyko į Ars’ą rinkti apie šventąjį žinių. Katerina buvo atleista nuo priesaikos ir ji papasakojo viską, ką buvo mačiusi šventojo gyvenime.

Šio šventojo klebono pavyzdžiu ir mes ryžkimės vaikiškai pasitikėti Švenčiausiąja Marija. Prašykime su pasitikėjimu visko, ko reikia mums patiems, kitiems, sieloms ir kūnams. Švenčiausioji Mergelė gausiai atlygins mūsų pasitikėjimą, parodyta jau ypatingai šį mėnesį.

---

Dvasinė gėlelė. Paaukokime Švenčiausiajai Mergelei visus šio mėnesio veiksmus, vargus, skausmus, visus gerus darbus, ryždamiesi visa daryti didesnei jos garbei.

Spausdami dažnai prie širdies Švenčiausios Marijos paveikslėlį ar medalikėlį, kalbėkime:

Trokštu, o Marija, kad mano širdis priklausytų tik Tau.

Minčių vainikėlis. Leisk man Tave garbinti, o Švenčiausioji Marija.

Malda.

Sveika, Marija, dangaus ir žemės karaliene. Štai mes prie Tavo kojų. Norime Tave garbinti šį gražų mėnesį, pašvęstą Tavo geradarybėms, Tavo garbei prisiminti. Kasdien ateisime prie Tavo sosto Tave pagarbinti, Tau pasisakyti visus mūsų reikalus. Marija, priimk mūsų dėkingumo ir meilės duoklę ir parodyki mums šį mėnesį Tavo maloningumą ir užuojautą.

Amen.

Knygos puslapiai: čia

O Gloriosa Domina

O GLORIOSA domina
excelsa super sidera,
qui te creavit provide,
lactas sacrato ubere.

Quod Eva tristis abstulit,
tu reddis almo germine;
intrent ut astra flebiles,
sternis benigna semitam.

Tu regis alti ianua
et porta lucis fulgida;
vitam datam per Virginem,
gentes redemptae, plaudite.

Patri sit Paraclito
tuoque Nato gloria,
qui veste te mirabili
circumdederunt gratiae.
Amen.

Canticum Beatæ Mariæ Virginis - Magnificat

Max · Canticum Beatæ Mariæ Virginis - Magnificat

Magníficat † * ánima mea Dóminum.
Et exsultávit spíritus meus: * in Deo, salutári meo.
Quia respexit humilitátem ancíllæ suæ: * ecce enim ex hoc beatam me dicent omnes generationes.
Quia fecit mihi magna, qui potens est: * et sanctum nomen eius.
Et misericórdia eius, a progénie in progénies: * timéntibus eum.
Fecit poténtiam in bráchio suo: * dispérsit supérbos mente cordis sui.
Depósuit poténtes de sede: * et exaltávit húmiles.
Esurientes implevit bonis: * et divites dimisit inanes.
Suscépit Ísrael puerum suum: * recordátus misericórdiæ suæ.
Sicut locutus est ad patres nostros: * Ábraham, et semini eius in sæcula.
Glória Patri et Filio, * et Spirítui Sancto.
Sicut erat in princípio et nunc, et semper, * et in sæcula sæculórum. Amen.