Himnas Akatistas yra vienas gražiausių Bažnyčios kūrinių Dievo Motinos garbei. Šis himnas priklauso Rytų Bažnyčios tradicijai. Beveik visa rašytinė tradicija šį himną pateikia neįvardydama autoriaus. Lotyniškoji jo versija, apie 800-uosius metus redaguota Venecijos vyskupo Kristupo, sako, kad autorius yra Germanas iš Konstantinopolio, miręs 733 metais. Tradicija Akatisto atsiradimą sieja su VII a. pradžios avarų žygiu prieš Konstantinopolį. Miesto apgultis buvus labai nuožmi. Žmonės, matydami žymią priešų jėgų persvarą, kaip niekad suvokė savo bejėgiškumą ir šaukėsi Dievo pagalbos bei Mergelės Marijos užtarimo. 626 m. avarų antpuolis vadovaujant karvedžiui Heraklėjui buvo stebuklingai atremtas. Padavimas byloja, kad pergalės proga Konstantinopolio diakonas Georgijus Pisidas, tarnavęs Blachernuose esančios Dievo Motinos bažnyčioje, sukūrė himną Akatistą, apgiedantį Apreiškimą Mergelei Marijai ir Dievo Sūnaus Įsikūnijimo slėpinį.
Tame himne taip pat apgiedama ir stebuklinga Mergelės Marijos pagalba apgultiesiems:
Tave, Karžyge nenugalimoji,
Už pergales padėkos liaupsėm apgiedu aš, Tavo miestas,
Kurį nuo negandų visų išvadavai,
O Dievo Gimdytoja! (1 kond.)
Padavimas pasakoja, kad Akatistas pirmą kartą giedotas Blachernų Dievo Motinos bažnyčioje, kurioje iki XVI a. pabaigos buvo ikona, vaizduojanti, kaip Dievo Motina imperatorių Heraklėją lydi į mūšį prieš avarus. Vienas padavimų pasakoja, kad patriarchas Sergijus II, atrėmus apgultį, Akatistą įsakęs giedoti miesto aikštėje kaip padėką Dievo Motinai už stebuklą.
Kiti padavimai sako, kad šias liaupses Dievo Motinai sukūręs patsai tuometinis Konstantinopolio patriarchas Sergijus II ar garsusis bažnytinių giesmių kūrėjas šv. Romanas Gražiagiesmis, gyvenęs VI a, pabaigoje. Vis dėlto daugelis tyrėjų Akatisto autoriumi laiko Georgijų Plsldą, nes Akatisto jambinė eilėdara, motyvai ir žodynas yra būdingi ir kitiems Georgijaus poetiniams kūriniams Stačiatikių liturginėse knygose dažnai Akatisto pradžioje įterpia ma antraštė: „Palaimintojo Georgijaus Pisido kūrinys".
Nemažai kritikų teigia, jog palaimintasis Georgijus parašęs tik įžanginį kondaką „Tave, Karžyge...", o visa likusi dalis galeli] būti vieno iš Chalkedono Tėvų darbas. Kompozicijos data būtų V a. antra-VI a. pirma pusė. Kadangi šis garbingas, brandus kūrinys yra iš seniausios Bažnyčios Tradicijos, iš to laikotarpio, kai Bažnyčia dar nebuvo pasidalijusi, jis priimtinas ir giedotinas visose Bažnyčiose ir visose bendruomenėse.
Nemažai kritikų teigia, jog palaimintasis Georgijus parašęs tik įžanginį kondaką „Tave, Karžyge...", o visa likusi dalis galeli] būti vieno iš Chalkedono Tėvų darbas. Kompozicijos data būtų V a. antra-VI a. pirma pusė. Kadangi šis garbingas, brandus kūrinys yra iš seniausios Bažnyčios Tradicijos, iš to laikotarpio, kai Bažnyčia dar nebuvo pasidalijusi, jis priimtinas ir giedotinas visose Bažnyčiose ir visose bendruomenėse.
Akatistas Rytuose liturgijos dalimi tampa VIII a., o IX a. šis himnas buvo įtrauktas į Bizantijos liturgijos Gavėnios penktosios savaitės šeštadienio iškilmingas Rytmetinės pamaldas. Ta diena taip ir vadinama: Akatisto šeštadienis. Tai siejama su artėjančia švente - Viešpaties Apreiškimu (kovo 25-OSiOS dienos liturgijoje dar ir dabar yra šio himno dalis). Šis iki šiol nepralenkiamas teologijos ir Marijos dvasingumo kūrinys Gavėnioje giedamas ne tik dėl šios artėjančios Apreiškimo šventės. Plačiąja prasme, Dievo Gimdytojos garbei skirtasis himnas Gavėnioje giedamas dar ir todėl, kad jis tarsi veda nuo Kalėdų slėpinio į Velykinį, nuo Dievo Žodžio įsikūnijimo į Jo mirties ir Prisikėlimo Velykas.
Rytų Bažnyčiose Akatisto liturgijoje yra ir daugiau elementų: giedamos litaninės maldos, Trisagionas (t. y. mūsų maldavimų „Šventas Dieve" pirmoji eilutė), Tėve mūsų, psalmės, antifonos.
Akãtistas - gr. akathistos (hymnos), stačiatikių malda, šlovinanti Dievo Motiną, Jėzų Kristų ir šventuosius. Himnas sudarytas iš 12 kondakų (gr. kontakum) ir 12 ikų (gr. ikos - buveinė, namas, menė, kambarys) - iš viso iš 24 dalių arba 12 giesmių, kurių kiekvieną sudaro kondakas ir ikas. Graikų kalbos abėcėlė turi 24 raides, todėl himnas sukurtas taip, kad kiekviena giesmės dalis, pradėta vis nauja abėcėlės raide, sudarytų naują akrostichą.
Himne galime įžvelgti dvi plotmių grupes. Pirmoji - istorijos ir tikėjimo, kurie tarsi susijungia ir kartu supriešinami vienas kitam. Antroji grupė - kristologinė ir ekleziologinė plotmės, besipinančios tarpusavyje ir papildančios viena kitą. Jose ir atskleidžiamas Dievo Motinos slėpinys.
Apreiškimo Švenčiausiajai Dievo Gimdytojai (Evangelismos) akatistas - 12 giesmių atliekama taip: giesmės dalį kondaką teologine mintimi, laikantis pasakojimo ir tikėjimo tiesų, papildo ir plėtoja ikas, pasitelkdamas Marijos sveikinimus ir išvardijamąją eilėdarą.
Apreiškimo Švenčiausiajai Dievo Gimdytojai (Evangelismos) akatistas - 12 giesmių atliekama taip: giesmės dalį kondaką teologine mintimi, laikantis pasakojimo ir tikėjimo tiesų, papildo ir plėtoja ikas, pasitelkdamas Marijos sveikinimus ir išvardijamąją eilėdarą.
Kondakai, kurie beveik visada pradedami kristologinė tema, užbaigiami priegiesmiu, skirtu Kristui: Aleliuja. Kiekvieną iką užbaigia tas pats priegiesmis: Sveika, Sužadėtine Mergele. Taigi himnas yra kristologinis ir mariologinis.
Pirmoji Akatisto dalis (1-6 giesmės) yra Kalėdų slėpinio tema, besiremianti Luko ir Mato evangelijų pirmųjų dviejų skyrių pasakojimais apie Apreiškimą, Įsikūnijimą, Jėzaus gimimą, išminčius ir kūdikystę. Antroji dalis (nuo 7-osios iki 13-osios giesmės) pateikia ir apgieda tai, ką apie Mariją išpažino Bažnyčia, ypač Efezo ir Chalkedono laikotarpiu, t. y. apie Marijos vaidmenį išganymo istorijoje.
Kai kurie himno struktūros bruožai siejas su 21-ajame Apreiškimo apaštalui Jonui skyriuje pavaizduotos dangiškosios Jeruzalės paveikslu. Marijos visas grožis ir tobulumas apgiedamas kaip Bažnyčios paveikslas, tai Sužadėtinė be žemiškojo sužadėtinio, Mergelė - Avinėlio Sužadėtinė.
Pirmoji Akatisto dalis (1-6 giesmės) yra Kalėdų slėpinio tema, besiremianti Luko ir Mato evangelijų pirmųjų dviejų skyrių pasakojimais apie Apreiškimą, Įsikūnijimą, Jėzaus gimimą, išminčius ir kūdikystę. Antroji dalis (nuo 7-osios iki 13-osios giesmės) pateikia ir apgieda tai, ką apie Mariją išpažino Bažnyčia, ypač Efezo ir Chalkedono laikotarpiu, t. y. apie Marijos vaidmenį išganymo istorijoje.
Kai kurie himno struktūros bruožai siejas su 21-ajame Apreiškimo apaštalui Jonui skyriuje pavaizduotos dangiškosios Jeruzalės paveikslu. Marijos visas grožis ir tobulumas apgiedamas kaip Bažnyčios paveikslas, tai Sužadėtinė be žemiškojo sužadėtinio, Mergelė - Avinėlio Sužadėtinė.
Lietuvoje originalios giesmės Marijos garbei
Giesmės, matyt, pradėtos kurti XVI–XVII amžiuje. Pamaldumą Marijai skatino ir tuo metu į Lietuvą atvykę aktyviai čia veikiantys jėzuitai. Jie pradėjo leisti katalikiškus giesmynus, kurių dalis giesmių buvo skirtos Marijos garbei.
Vilniuje
1613 m. V. Bartoševskis (W. Bartoszewkis) išleido pirmąjį katalikų giesmyną "Partenomelika" su lotyniškomis ir lenkiškomis giesmėmis Marijos garbei.
1646 m. S. Slavočinskis – giesmyną "Giesmės tikėjimui katolickam priderančios".
Prūsijoje
1639 m. S. Berentas, Braunsberge išleido Litanarium Lauretanarum de B. Virgine Maria (Palaimintosios Mergelės Marijos litanija) 8 balsams; anoniminis kūrinys.
Įvairios liturginės ir neliturginės giesmės Marijos garbei Lietuvoje buvo kuriamos ir vėliau; vienos iškilesnių – S. Moniuškos Vilniuje sukurtos keturios Aušros Vartų litanijos (Litanie ostrobramskie 1843–1855 m.).
Marijos garbei skirtų kūrinių sukūrė lietuvių profesionaliosios muzikos pradininkai.
J. Naujalis parašė giesmių pagal liturginius (Regina coeli, "Sveika, Karaliene") ir pagal vyskupo Antano Baranausko žodžius: Sveika, Marija, motina Dievo
Č. Sasnauskas sukūrė melodiją Marijos giesmei ("Marija, Marija"), tapusiai antruoju Marijos himnu.
Paimta: http://www.llti.lt/failai/17_Sukaktys%20Maironis.pdf
Giesmių Marijos garbei sukūrė T. Brazys, A. Kačanauskas, J. Sinius ir kiti lietuvių kompozitoriai. Iš J. Kačinsko kūrinių, sukurtų Marijai, žymiausias – Mišios Missa in honorem Immaculati Cordis Beatae Mariae Virginis (1951 m., skirtos Mindaugo karūnavimo 700 metinėms). Mišių Marijos garbei sukūrė A. Remesa ("Mišios Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo garbei", 1991 m.) ir K. Vasiliauskaitė (Missa brevis in honorem Beatae Mariae Virginis mišriam chorui, 1995 m.), giesmių – Z. Bružaitė, A. Klova, A. Remesa, K. Vasiliauskaitė, liturginių giesmių – V. Miškinis (keletą Salve Regina ir Ave Maria, keturias Marijos litanijas, Magnificat ir kt.). Mariologine tematika sukurta O. Narbutaitės kompozicija Tres Dei Matris Symphoniae mišriam chorui ir orkestrui (Trys Dievo Motinos simfonijos 2002–2003 m.).
Giesmės, matyt, pradėtos kurti XVI–XVII amžiuje. Pamaldumą Marijai skatino ir tuo metu į Lietuvą atvykę aktyviai čia veikiantys jėzuitai. Jie pradėjo leisti katalikiškus giesmynus, kurių dalis giesmių buvo skirtos Marijos garbei.
Vilniuje
1613 m. V. Bartoševskis (W. Bartoszewkis) išleido pirmąjį katalikų giesmyną "Partenomelika" su lotyniškomis ir lenkiškomis giesmėmis Marijos garbei.
1646 m. S. Slavočinskis – giesmyną "Giesmės tikėjimui katolickam priderančios".
Prūsijoje
1639 m. S. Berentas, Braunsberge išleido Litanarium Lauretanarum de B. Virgine Maria (Palaimintosios Mergelės Marijos litanija) 8 balsams; anoniminis kūrinys.
Įvairios liturginės ir neliturginės giesmės Marijos garbei Lietuvoje buvo kuriamos ir vėliau; vienos iškilesnių – S. Moniuškos Vilniuje sukurtos keturios Aušros Vartų litanijos (Litanie ostrobramskie 1843–1855 m.).
Marijos garbei skirtų kūrinių sukūrė lietuvių profesionaliosios muzikos pradininkai.
J. Naujalis parašė giesmių pagal liturginius (Regina coeli, "Sveika, Karaliene") ir pagal vyskupo Antano Baranausko žodžius: Sveika, Marija, motina Dievo
Č. Sasnauskas sukūrė melodiją Marijos giesmei ("Marija, Marija"), tapusiai antruoju Marijos himnu.
Marija, Marija! Kaip upių bėgimas,
Skaisčiausia lelija! Taip mus įpratimas
Tu švieti aukštai ant Dangaus! Kas – kartą vis traukia žemiaus;
Palengvink vergiją! Vargai kasdieniniai,
Pagelbėk žmoniją! Kaip pančiai gelžiniai,
Išgelbėk nuo priešo baisaus! Mus rišti kada bepaliaus?
Mes klystantįs žmonės Silpni, nusiminę
Maldaujam malonės; Tavèsp paskutinę
Marija! maldų neatmesk! Tematome viltį tiktai!
Tarp verkiančių marių Tu savo malone
Šių žemiškų karių, Šios žemės karionę
Nupuolančius stiprink ir vesk! Palengvink, nes galią gavai!
Ir kūno silpnybė, Marija, Marija!
Ir žemės puikybė, Skaisčiausia lelija!
Ir pragaro juodo dvasià Dangaus karalienė šviesi!
Į prapultį stuma Užstok prieš Aukščiausį
Žmonijos daugumą Tu žmogų menkiausį,
Ir žudo galybe tamsià. Nes viską pas Dievą gali!
Paimta: http://www.llti.lt/failai/17_Sukaktys%20Maironis.pdf
Giesmių Marijos garbei sukūrė T. Brazys, A. Kačanauskas, J. Sinius ir kiti lietuvių kompozitoriai. Iš J. Kačinsko kūrinių, sukurtų Marijai, žymiausias – Mišios Missa in honorem Immaculati Cordis Beatae Mariae Virginis (1951 m., skirtos Mindaugo karūnavimo 700 metinėms). Mišių Marijos garbei sukūrė A. Remesa ("Mišios Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo garbei", 1991 m.) ir K. Vasiliauskaitė (Missa brevis in honorem Beatae Mariae Virginis mišriam chorui, 1995 m.), giesmių – Z. Bružaitė, A. Klova, A. Remesa, K. Vasiliauskaitė, liturginių giesmių – V. Miškinis (keletą Salve Regina ir Ave Maria, keturias Marijos litanijas, Magnificat ir kt.). Mariologine tematika sukurta O. Narbutaitės kompozicija Tres Dei Matris Symphoniae mišriam chorui ir orkestrui (Trys Dievo Motinos simfonijos 2002–2003 m.).
Autorinės Švč. Mergelei Marijai skirtos tradicinės maldos ir giesmės žmonių savaip perdirbtos giedamos ne tik bažnyčioje, bet ir namie. Viena svarbiausių kalbamųjų arba giedamųjų maldų – "Sveika, Marija". Ją sudaro garbinamoji (Sveika, Marija, malonės pilnoji..., Evangelijos pagal Luką žodžiai) ir maldaujamoji (Šventoji Marija, liturgijos žodžiai) dalis. Tai Ave Maria giesmė, kuri bažnyčioje giedota jau VI–VII amžiuje. Nuo XIII a. vienuolių (cistersų, dominikonų) ji buvo kalbama arba giedama kaip privaloma malda prieš Liturgines valandas (Officium Divinum) ir po jų.
Lietuvoje malda "Sveika, Marija" pirmą kartą minima 1430 m. XVI a. popiežiaus Grigaliaus XIII Katalikų bažnyčioje įvesta malda "Viešpaties Angelas" su perdirbta grigališkojo choralo melodika paplito ir Lietuvoje. Kaip kalbėti arba giedoti šią maldą M. Daukša mokė "Katekizme" (1595 m.). Vėliau, meldžiantis už mirusiuosius, prie šios maldos dar būdavo pridedama ir Amžinąjį atilsį duok mirusiems Viešpatie!" Žemaitijoje giedant giesmę "Viešpaties Angelas" ir "Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie!" pritariama kanklėmis ir variniais pučiamaisiais muzikos instrumentais. Viena seniausių lietuviškų spausdintų Marijos garbei skirtų maldų arba giesmių – "Sveika, Karaliene!" Tai Salve Regina maldos (giesmės) vertimas, 1595 išspausdinatas M. Daukšos Katekizme (M. Daukša vertė iš lenkų kalbos, lotyniško teksto autorius nežinomas). Pasak istorinių šaltinių, Ispanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje lotyniškai ją giedojo bažnyčiose dominikonai kaip maldą už mirusiuosius. Lenkų giesmynuose ši giesmė aptinkama nuo XVI a., tuo metu, manoma, ji pasiekė ir Lietuvą. Žemaitijoje šiai giesmei pritariama kanklėmis ir variniais pučiamaisiais muzikos instrumentais.
Lietuvoje malda "Sveika, Marija" pirmą kartą minima 1430 m. XVI a. popiežiaus Grigaliaus XIII Katalikų bažnyčioje įvesta malda "Viešpaties Angelas" su perdirbta grigališkojo choralo melodika paplito ir Lietuvoje. Kaip kalbėti arba giedoti šią maldą M. Daukša mokė "Katekizme" (1595 m.). Vėliau, meldžiantis už mirusiuosius, prie šios maldos dar būdavo pridedama ir Amžinąjį atilsį duok mirusiems Viešpatie!" Žemaitijoje giedant giesmę "Viešpaties Angelas" ir "Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie!" pritariama kanklėmis ir variniais pučiamaisiais muzikos instrumentais. Viena seniausių lietuviškų spausdintų Marijos garbei skirtų maldų arba giesmių – "Sveika, Karaliene!" Tai Salve Regina maldos (giesmės) vertimas, 1595 išspausdinatas M. Daukšos Katekizme (M. Daukša vertė iš lenkų kalbos, lotyniško teksto autorius nežinomas). Pasak istorinių šaltinių, Ispanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje lotyniškai ją giedojo bažnyčiose dominikonai kaip maldą už mirusiuosius. Lenkų giesmynuose ši giesmė aptinkama nuo XVI a., tuo metu, manoma, ji pasiekė ir Lietuvą. Žemaitijoje šiai giesmei pritariama kanklėmis ir variniais pučiamaisiais muzikos instrumentais.
Lietuvoje, daugiausia Suvalkijoje, namuose per laidotuves, Adventą, Kalėdas, Tris Karalius, Grabnyčias, Velykas, Gegužines, Šeštines, Sekmines, Devintines, Žolinę giedamas Švč. Mergelės Marijos rožančius. Bažnyčiose ar namuose rožančius giedamas antifoniškai. Vieną posmą gieda vyrai, kitą – moterys, pakaitomis: dešimt tūkstančių kartų tegul Tave, Viešpatie, pagarbina, paskui dvidešimt tūkstančių, trisdešimt ir taip iki penkiasdešimt. Rožančius taip pat giedamas per maldininkų keliones į Švč. Mergelės Marijos Gimimo Šiluvoje, Žolinės Pivašiūnuose, Krekenavoje ir Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos atlaidus. Melodikoje gausu liaudiškųjų intonacijų. Giedamojo Švč. Mergelės Marijos rožančiaus pradžios giesmės "Sveika, Aušrinė žvaigždelė", pagrindinė giesmė – "Tūkstančių tūkstančius kartų" (melodikoje ryšku grigališkojo choralo tradicijos), baigiamosios giesmės "Marija, Tau tebus garbė ir Mergelė nekalčiausioji".
Per adventą giedama Švč. Mergelės Marijos valandų arba Valandų apie Nekaltąjį Prasidėjimą giesmė "Tu, Marija, gelbėt mūs, meldžiame skubėki" ir "Himnas". Giesmės melodika grįsta grigališkojo choralo ir liaudies dainų, himno – liaudies dainų intonacijomis. Gavėnios giesmė "Stovi Motina" – XIII a. sekvencijos Stabat Mater dolorosa vertimas. Lietuvoje ši giesmė turi daugybę melodijos variantų. 1646 m. ji išspausdinta S. Slavočinskio giesmyne. Per gegužines pamaldas bažnyčiose, namuose, prie koplyčių, kryžių giedama Švč. Mergelės (Loreto, XIII a.) litanija ir šių pamaldų baigiamoji giesmė "Sveika, Marija, Motina Dievo". Visoje Lietuvoje giedama Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) giesmė "Mylimoji Karalienė". Per Švč. Mergelės Marijos gimimo atlaidus Šiluvoje giedamos giesmės "Sveika, Mergelė", "Šiluvos Marija" ir "Marijos vardas" (paplitusi visoje Lietuvoje).
Prie Aušros Vartų Vilniuje per Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos atlaidus pučiamųjų muzikos instrumentų orkestrui pritariant giedama Marijos litanija ir B. Budriūno giesmė "Neapleiskit mūsų, Motinėle" (Maironio žodžiai). Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelio (Kalnų) baigiamąsias giesmes "Karalienė maloninga" ir "Dangaus Karaliaus Motina švenčiausia" sukūrė Žemaičių Kalvarijos dominikonai. Jos skirtos Žemaičių Kalvarijoje esančiam stebuklingam Švč. Mergelės Marijos Dievo Motinos paveikslui pagerbti. Šių giesmių melodijos yra tik Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelio giesmyne.
Šermenų (laidotuvių) giesmę "Švč. Mergelės Marijos skausmų ir džiaugsmų vainikėlis" (vadinamąją "Karunką") išplatino pranciškonai. Ji išspausdinta 1726 m. J. Šrubauskio giesmyne "Balsas širdies" (giesmės melodija tokia pat kaip ir lenkiškosios).
Informacijos šaltinis:
1. Jonas Vilimas https://www.vle.lt/Straipsnis/muzika-Marijos-garbei-124882
2. kun. Mindaugas Pūkštys, kun. Laimonas J. Nedveckas https://www.ausrosvartai.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=354&Itemid=364
Literatūra:
1. Apreiškimo Švenčiausiajai Dievo Gimdytojai Akatistas. Kaunas: Kauno arkivyskupija, 2008 (2018 m. – II leidimas) – 36 p. Nedidelėje knygelėje skaitytojas supažindinamas su Akatistu – vienu gražiausių Bažnyčios kūrinių Dievo Motinos garbei pasakojant jo sukūrimo istoriją V a. antroje–VI a. pirmoje pusėje, aptariant struktūros bruožus. Kadangi šis garbingas, brandus kūrinys yra iš seniausios Bažnyčios Tradicijos, iš to laikotarpio, kai Bažnyčia dar nebuvo pasidalijusi, jis priimtinas ir giedotinas visose Bažnyčiose ir visose bendruomenėse. Leidinyje taip pat pristatoma Akatisto liturgija, mokanti ir skatinanti jį giedoti šiandien;
2. Jonas Vilimas. Bažnytinė muzika. Enciklopedinis žinynas (su CD), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011. Enciklopedinį žinyną sudaro studijos apie krikščionių bažnytinę muziką, Katalikų Bažnyčios dokumentus, Rytų ir Vakarų Bažnyčių liturgiją ir muziką, giedojimo atmainas (ambraziejiškąjį, gališkąjį, grigališkąjį, mosarabiškąjį, senąjį Romos, protestantiškąjį choralą, ženklinį giedojimą). Daug straipsnių skirta bažnytinės muzikos žanrams, formoms, notacijai, muzikos instrumentams, giesmynams. Žinyne apžvelgta ir neliturginė muzika. Šio enciklopedinio leidinio straipsniuose atspindėta ir Lietuvos krikščioniškųjų konfesijų bažnytinės muzikos istorija, kūryba, dabartis. Leidinio studijų ir straipsnių pabaigoje pateikta literatūra. Kompaktinės plokštelės muzikiniai kūriniai iliustruos grigališkojo, protestantiškojo choralo skambėjimą, stačiatikių (ir sentikių) giedojimą, sentikių dvasines eiles, liet. "Kalnus" ir kt. giesmes, vargonų skambesį.
Žvaigžde šviesybės,
Pana skaistybės,
Tu žiedų žiedas:
Skaisti Lelija,
Pana Marija,
Priversk mums gėdas.
Pana skaistybės,
Tu žiedų žiedas:
Skaisti Lelija,
Pana Marija,
Priversk mums gėdas.
Saule žibanti,
Žemėj šviečianti,
Jėzau pražydęs:
Iš Panos gimęs,
Danguj nerimęs,
Šelpk mus išvydęs.
Žemėj šviečianti,
Jėzau pražydęs:
Iš Panos gimęs,
Danguj nerimęs,
Šelpk mus išvydęs.
Motin meilinga,
Pana garbinga,
Tu žiedų žiedas:
Skaisti lelija,
Pana Marija,
Inteik mums gėdas.
Pana garbinga,
Tu žiedų žiedas:
Skaisti lelija,
Pana Marija,
Inteik mums gėdas.
Svieto rėdyme
Ir Įstatyme,
Jėzau pražydęs:
Iš Panos gimęs,
Danguj nerimęs,
Šelpk mus išvydęs.
Ir Įstatyme,
Jėzau pražydęs:
Iš Panos gimęs,
Danguj nerimęs,
Šelpk mus išvydęs.
O Rėdytoja
Dangaus aukštoja,
Tu žiedų žiedas:
Skaisti lelija,
Pana Marija,
Išmelsk mums gėdas.
Dangaus aukštoja,
Tu žiedų žiedas:
Skaisti lelija,
Pana Marija,
Išmelsk mums gėdas.
Išganytojau
Ir Valdytojau,
Jėzau pražydęs:
Iš Panos gimęs,
Danguj nerimęs,
Šelpk mus išvydęs.
Ir Valdytojau,
Jėzau pražydęs:
Iš Panos gimęs,
Danguj nerimęs,
Šelpk mus išvydęs.
Pana dieviška,
Rože dangiška,
Tu žiedų žiedas:
Skaisti lelija,
Pana Marija,
Atgauk mums gėdas.
Rože dangiška,
Tu žiedų žiedas:
Skaisti lelija,
Pana Marija,
Atgauk mums gėdas.
Kaltų drūtybe,
Šventų gražybe,
Jėzau pražydęs:
Iš Panos gimęs,
Danguj nerimęs,
Šelpk mus išvydęs.
Šventų gražybe,
Jėzau pražydęs:
Iš Panos gimęs,
Danguj nerimęs,
Šelpk mus išvydęs.
Pana vaisinga,
Motin garbinga,
Tu žiedų žiedas:
Graži lelija,
Pana Marija,
Išmelsk mums gėdas.
Motin garbinga,
Tu žiedų žiedas:
Graži lelija,
Pana Marija,
Išmelsk mums gėdas.
Dieve žmogiškas,
Žmogau dieviškas,
Jėzau pražydęs:
Iš Panos gimęs,
Danguj nerimęs,
Šelpk mus išvydęs.
Žmogau dieviškas,
Jėzau pražydęs:
Iš Panos gimęs,
Danguj nerimęs,
Šelpk mus išvydęs.
Pana žemybės,
Didžios galybės,
Tu žiedų žiedas:
Graži lelija,
Pana Marija,
Priversk mums gėdas.
Didžios galybės,
Tu žiedų žiedas:
Graži lelija,
Pana Marija,
Priversk mums gėdas.
Kristau garbingas,
Aš Tau priešingas,
Jėzau pražydęs:
Iš Panos gimęs,
Danguj nerimęs,
Šelpk mus išvydęs.
Aš Tau priešingas,
Jėzau pražydęs:
Iš Panos gimęs,
Danguj nerimęs,
Šelpk mus išvydęs.
Čystai pradėta,
Danguj padėta,
Tu žiedų žiedas:
Graži lelija,
Pana Marija,
Inteik mums gėdas.
Danguj padėta,
Tu žiedų žiedas:
Graži lelija,
Pana Marija,
Inteik mums gėdas.
Duok dangų savo
Mums, tarnams Tavo,
Jėzau pražydęs:
Iš Panos gimęs,
Danguj nerimęs,
Šelpk mus išvydęs.
Mums, tarnams Tavo,
Jėzau pražydęs:
Iš Panos gimęs,
Danguj nerimęs,
Šelpk mus išvydęs.
Duok mums gėdytis
Pikto lytėtis
Jėzaus akysa,
Pana švenčiausia,
Motin meiliausia,
Per amžių visą.
Pikto lytėtis
Jėzaus akysa,
Pana švenčiausia,
Motin meiliausia,
Per amžių visą.
Ne nusidėti
Duok, bet žydėti,
Jėzau meilingas:
Širdies tikrybėj,
Dūšios gražybėj,
Dieve garbingas. Amen
Ajo Marija, ajo švenčiausia,
Sa sūnelį an runkų nešė. (2)
Ir priajo, ir pritekėjo
Per giliosias marelas. (2)
Jūs, pervaznykai, jūs geri žmonys,
Perneškit man per marelas. (2)
Mes tavi kelsim, mes tavi nešim,
Ta sūnelį ažlikdysim. (2)
Viduj marelių, viduj giliųjų
Ponas Jezus prasijuokė. (2)
Klausė Marija, klausė švenčiausia:
Ko, sūneli, prasijuokei? (2)
Dzyvijas žmonys ir visas svietas,
Kū aš mažas nedzidelis. (2)
Koc aš mažas, mažas nedzidelis,
Ale mano dzidelė macis. (2)
Aš sutvėriau dungų ir žemį,
Ir mariose žuvytėlį. (2)
Aš pakėliau krikštų ir kraujų,
Ir švinčiausių sakramentų. (2)
mieliausioji poni mano, karaliene dangaus
Mieliausioji Poni mano, Karaliene dangaus,
Atsiveizėk ant manęs nevertojo žmogaus,
Prašau aš tavęs meilingai,
Ištrauk mane nelaimingą,
Poni loskava.
Neduok visiškai pražūti, Motina Dievo,
Bet vesk mane iš liūdnumo prie Sūnaus savo.
Parprašyk jį užrūstintą,
Kad iš vargų išvalnintų
Mane vargingą.
Esmu vargais sunaikintas iš jaunų dienų,
Apkalbas kenčiu šio svieto vis verksmu, vienu,
Dėlei nedorų man’ būdų,
Prašau iš Motinos cūdų.
Panos Marijos.
Stebuklinga abroze, gydai ligonius,
Trauki iš ugnies ne vieną, degančius žmones,
Kožnas prašom Tavo ženklų,
Gelbėk mumis nuo žabangų
Neprieteliškų.
O! bjaurybių griekų mano neišpažįstu,
Pridenk tada ženklu savo Škaplieriaus švento.
Kad ben būčiau išganytas,
Akim’s Tavo užmatytas,
Švenčiausia Pana.
Ir aš verkiu dūsaudamas gėrybių dangaus,
Lieju ašaras po kojų mieliausio Sūnaus.
Prašydamas toj valandoj,
Idant nebūčiau paskandoj,
Gilume peklos.
Esi dovanų pilnoji net’stok niekados,
Loskas, dovanas visiemus duodi visados.
Kožnas vienas duodam save,
Idant būtumėm pas Tave,
Dangaus linksmybėj’.
Stebuklą mes pripažinstam, kiekviens bažnyčioj,
Kada ir smerčio adynoj’ šauktis galėčiau,
Pribūk, Motina meilinga,
Duok gyvenimą garbingą,
Tavęs prašome.
Ir aš būdams vargingiausias tos loskos šaukiu,
Par malonę Sūnaus Tavo augščiausio laukiu,
Kad garbinčiau vardą Tavo,
Apverkdamas griekus savo,
Tikru gailesiu.
Garbė, šlovė Dievui Traicioj’ tegul visados,
Kuri nuo visokių vargų mumis išvaduos.
Par užtartį, Pana, Tavo
Tegul turim garbę savo
Ant amžių. Amen.
