„Mes garbiname kryžių, nes jis yra tikėjimo sergėtojas, vilties stiprintojas bei meilės sostas.
Tai gailestingumo ženklas, atleidimo įrodymas, malonės įrankis bei taikos vėliava.
Mes garbiname kryžių, nes jis sunaikino mūsų puikybę, nušlavė pavydą, atpirko nuodėmes ir išgelbėjo mus nuo pasmerkimo.
Kristaus kryžius yra durys į dangų, raktas į rojų, mirtinas smūgis velniui, žmonijos išaukštinimas, mūsų paguoda bei laisvės dovana. Jis įtikina tironus, nuverčia galinguosius, išaukština mažuosius bei varginguosius, išblaško tamsybes, skleidžia šviesą, išveja mirtį. Jis yra gyvenimo laivas bei išgelbėjimo karalystė.
Kai ką nors padarome dėl Dievo, kai mums sekasi ar esame kupini vilties – tai vis kryžiaus garbinimo vaisiai. Per kryžių Kristus mus traukia prie savęs, Jis yra kelias į Tėvo karalystę, Jo Sūnaus skeptras bei Šventosios Dvasios – visos Trejybės liudytojas – antspaudas.“
benediktinų abatas Rupertas XII a.
Straipsnis:
Rasa Navickaitė, „Atgimimas“ 2010-01-28
Lietuva neša savo „kryželį“ į Europą
