Kodėl mes turime gražiai ir pamaldžiai praleisti Marijos mėnesį?
Angelo Trolai P.M. (vertė kun. dr. V. Brizgys), Teisybės paveikslas, skaitymai Marijos mėnesiui, Marijampolė, Šešupės leidinys, 1938 m.
Mūsų išganymui Marijos pagalba labai reikalinga. Gal dar esame nekalti? Mūsų nekaltybei gresia dideli pavojai. Juk kiek žmonių, nekaltesnių už mus, pateko į nuodėmę ir amžinai pražuvo. Gal darome atgailą už nuodėmes? Mūsų ištvermė yra labai lengvai palaužiama. Gal esame nuodėmėje. O kaip labai reikalinga mums Marija, kad pasitaisytume. Juk daug kartų bandėme ir pradėjome taisytis ir iki šiol dar nepajėgėme to padaryti. Jeigu ne Marija, dabar jau gal tikrai būtume pragare.
Gegužės mėnesį būdami pamaldūs Švenčiausiajai Marijai, mes galime
užsitarnauti Jos globą ir savo išganymą. Juk negalimas dalykas,
kad tokia jautri motina neišklausytų savo vaikelio.
Už vieną sukalbėtą rožančių, už vieną pasninko dieną,
ji tiek kartų yra suteikusi nepaprastų malonių,
net didžiausiems nusidėjėliams.
Todėl pamąstykime, ką mes galime iš Jos išprašyti,
pašventę Jos garbei ištisą mėnesį.
Bet vargas, jeigu šios malonės netektume. Jeigu pradėtume ir po kelių dienų savo gražų pasiryžimą mestume. Kas žino, ar ši proga nėra paskutinė, kurią teikia mums Viešpats, kad pasitaisytume. Kas žino, ar šio mėnesio pamaldumas nėra paskutinė malonė ištverti; gal šis mėnuo nebus paskutinis mūsų gyvenime. Galime taip lengvai užsitarnauti Švenčiausios Marijos globą; to nepadarius, mirties valandoje būtų didis skausmas, priekaištai.
Todėl gerai apsvarstykime ir ryžkimės.
Mylėkime ir gerbkime Mariją
Šiomis gegužės mėnesio dienomis tepadidėja mūsų meilė gražiausiajai Mergelei. Mums, patiriantiems liūdesį ir skausmą, gresia visokios pagundos, pasaulio viliojimai, kankina pačių palinkimai, reikia daug malonių kūnui ir sielai. Kaip brangu sulaukti vėl Marijos mėnesio.
Šį mėnesį Švenčiausioji Mergelė dalina savo malones ir dovanas: nušluosto verkiančiųjų ašaras, švelnina kenčiančiųjų skausmus, paguodžia liūdinčias širdis, pagelbsti tiems, kuriems reikia pagalbos, ypač nusidėjėliams; išklauso maldas visų, kurie šaukiasi su tikėjimu ir su meile.
Šiomis palaimintomis dienomis Ji kviečia visus pas save, nes nori visus apginti, visiems padėti, visus išgelbėti. Bėkime pas Mariją, apstokime Jos altorėlius, šaukimės Jos. O labiausiai padarykime Jai džiaugsmo, saugodamiesi nuodėmės, dažnai priimdami šv. Komuniją, lavindamiesi krikščioniškose dorybėse.
Būkime šiose dienose pamaldūs Švenčiausios Mergelės vaikai: visi patirsime jos globos malonių.
Šventasis Arso klebonas — Šv. Jonas Marija Vianėjus
Šis šventasis pasižymėjo beribiu pasitikėjimu Švenčiausiąja Mergele Marija.
Tai aiškiai parodo šis pavyzdys. Jis turėjo seną tarnaitę, vardu Katerina, kuriai buvo griežtai uždrausta, jam esant namie, įeiti į jo kambarėlį.
Atsitiko kartą, kad senutė, nenumanydama šventąjį namie esant, nepabeldusi į duris, įėjo į kambarėlį pažiūrėti, ar čia viskas kaip reikiant sutvarkyta. Nustebusi pamatė jį kleboną beklūpantį, apšviestą nepaprastos šviesos, besikalbantį su nepaprasto grožio ir spindėjimo moterimi, pakilusia nuo žemės. Nusigandusi savo neatsargumo, Katerina norėjo išeiti, bet negalėjo pajudėti. Tad pasiliko stebėti ir klausyti, ką šventasis kalbėjo tai spindinčiai moteriai.
O šventasis tuo tarpu meldė: „Marija, geroji Motina, vienoje vietoje turiu ligonį…, jis tikras vargšas…, tik stebuklas gali jį išgelbėti…, išgydyk jį.“ O moteris, lengvai pakeldama galvą, su šypsena lūpose atsakė: „Suteikiu tai, ko prašai.“
„Ačiū, mano geroji Motina“, – atsakė šventasis, „prašau dar vienos malonės. Turiu užkietėjusį nusidėjėlį, išmelsk jam iš savo dieviškojo Sūnaus atsivertimo malonę.“ O ta gražioji moteris vėl pakeldama galvą, su šypsena lūpose atsakė: „Suteikiau tau ir šią malonę.“
„Ačiū, mano Geroji Motina“, – atsakė šventasis. „Aš žinau, kad tu visuomet mane išklausai; bet leisk tave paprašyti dar vienos malonės.“ Davus dangiškajai viešniai sutikimo ženklą, jis kalbėjo: „Esu neturtingas… neturiu nieko palikti savo senai tarnaitei. Pagydyk ją nors iš tos nuolatinės ligos, kuri ją kankina.“
Marija, vėl pakeldama galvą, jam atsakė: „Taip, suteikiu tai!“ ir išnyko.
Atsigavęs iš dvasios pakilimo, šventasis pastebėjo Kateriną, kuri skubėjo pro duris. „Kaip, tu čia, nepaisydama mano uždraudimo!“ – sušuko šventasis.
Vargšė Katerina visa sumišusi teisinosi: „Aš nežinojau… norėjau išeiti, bet negalėjau…“ „Na, gerai, o kaip dabar jautiesi?“ – „Puikiausiai, – atsakė ji, – esu visiškai pasveikusi.“
„Padėkok Švenčiausiajai Marijai, – atsakė šventasis, – bet ir prisiek, kad niekam nesakysi, ką matei ir girdėjai.“ Senutė prisiekė ir tylėjo.
Tik šventajam numirus buvo pradėta jo beatifikacijos byla. Romos Kurijos atstovai atvyko į Ars’ą rinkti apie šventąjį žinių. Katerina buvo atleista nuo priesaikos ir ji papasakojo viską, ką buvo mačiusi šventojo gyvenime.
Šio šventojo klebono pavyzdžiu ir mes ryžkimės vaikiškai pasitikėti Švenčiausiąja Marija. Prašykime su pasitikėjimu visko, ko reikia mums patiems, kitiems, sieloms ir kūnams. Švenčiausioji Mergelė gausiai atlygins mūsų pasitikėjimą, parodyta jau ypatingai šį mėnesį.
Dvasinė gėlelė.
Paaukokime Švenčiausiajai Mergelei
visus šio mėnesio veiksmus, vargus, skausmus,
visus gerus darbus,
ryždamiesi visa daryti didesnei jos garbei.
Spausdami dažnai prie širdies Švenčiausios Marijos paveikslėlį ar medalikėlį, kalbėkime:
Trokštu, o Marija, kad mano širdis priklausytų tik Tau.
Minčių vainikėlis.
Leisk man Tave garbinti,
o Švenčiausioji Marija.
Malda.
Sveika, Marija, dangaus ir žemės karaliene. Štai mes prie Tavo kojų. Norime Tave garbinti šį gražų mėnesį, pašvęstą Tavo geradarybėms, Tavo garbei prisiminti. Kasdien ateisime prie Tavo sosto Tave pagarbinti, Tau pasisakyti visus mūsų reikalus. Marija, priimk mūsų dėkingumo ir meilės duoklę ir parodyki mums šį mėnesį Tavo maloningumą ir užuojautą.
Amen.
