#3 Žmogaus sielos brangumas | vysk. Vincentas Brizgys

Žmogaus sielos brangumas – dvasinis mokymas

Angelo Trolai P.M. (vertė kun. dr. V. Brizgys), Teisybės paveikslas, skaitymai Marijos mėnesiui, Marijampolė, Šešupės leidinys, 1938 m.

Žmogaus sielos brangumas

I. Sielos kilmės brangumas

Svarstyk, o mano siela, kokia tu esi brangi dėl tavo garbingos kilmės. Iš kieno rankų tu išėjai? Iš Dievo rankų. Į ką panaši esi sutverta? Esi panaši į Dievą. Tai nėra perdėjimas, tai nėra tik žmonių kalbos gražus išsireiškimas, nėra tik paprastas posakis: tai yra tikra tiesa. „Sutvėrė Dievas žmogų iš žemės ir padarė jį panašų į save“ (Eccl. 17, 1). O tu taip mažai galvoji apie savo garbingumą, nusidėdama tu subjauroji šį gražų paveikslą, kad taptum panaši į piktąją dvasią.

II. Sielos atpirkimo kaina

Pasvarstyk taip pat, kokia tu esi brangi dėl kainos, kuria esi atpirkta. Mano siela, tu buvai amžinai pražuvusi. Ir kas tave išpirko iš piktosios dvasios rankų? Tavo dangiškiškas Tėvas. O kuo mokėjo tave išpirkdamas? Auksu, sidabru, brangiais akmenimis? O, daug brangesniu, neįsivaizduojamai brangesniu daiktu! Už tave mokėjo savo Dieviškojo Sūnaus gyvybe ir krauju. Tokį brangi tavo gyvenimas, tokia kaina išpirktai tavo gyvenimui tu vėl praradai dėl paprasto savo užsispyrimo, dėl niekam nevertų tariamojo malonumo!

III. Sielos amžinas paskyrimas

Pasvarstyk taip pat, mano siela, kaip esi brangi dėl laimingo tavo paskyrimo. Tu esi viso pasaulio Aukščiausiojo Valdovo duktė. Tau skirta būti arti Jo sosto ir kartu su Juo viešpatauti. Su kokiu rūpesčiu ir stropumu karaliaus rūmuose auklėjama karalaitė, kuriai skirta paveldėti karaliaus vainikas! O tu, mano siela, rojaus paveldėtoja, kaip save saugoji ir kaip gyveni? O Dieve, gal esi nuskendusi purve! Ir nesigėdini, nebijai būti Dievo atmesta?

Sielos vertė Golgotoje

Nepaprastai brangi yra mano siela. Bet kiek ji verta iš tikrųjų, gerai galima suprasti tik prisiminus Golgotą, kad jos išpirkimui reikėjo net Dievo mirties. Sielos vertę suprasti nepakanka prisiminti tik Jėzaus Kristaus auką, neprisimenat, kokią dalį toje aukoje turėjo Marija. Ji taip pat buvo atpirkimo paslapties dalininkė. Jėzus iš Marijos sau paėmė tą kūną, kurį paskiau paaukojo ant kryžiaus. Iš Marijos paimtas ir tas kraujas, kurį paskui išliejo už mus. Iš Marijos Jėzus gavo tą gyvybę, kurią paskiau paaukojo už mus ant Golgotos. Marija kartu su Jėzumi padarė tą pačią auką. Jėzus paaukojo savo kūną, Marija – savo širdį. Kaip tad brangios yra mūsų sielos! Mokėkime jas branginti. Jos kaina – Dievo gyvybė ir skaudžiausia Marijos auka. Kaip esame paiki, kai nešvarų smagumą vertiname daugiau už sielą. Kaip esame nedėkingi, kai per prakeiktą nuodėmę pražudome sielą, kurios išpirkimui Jėzus ir Marija tiek daug kentėjo! Neparduokime tad jos daugiau už žemiškus niekus, neterškime daugiau jos nuodėmėmis... Jeigu norime būti amžinai laimingi, stropiai saugokime savo sielą.

Pavyzdys – Šv. Kotryna Sienietė

Kotryna Benincassa dar savo kūdikystėje patyrė ypatingų Dievo malonių. Ji skyrėsi iš kitų ypatingu pamaldumu į Švenčiausiąją Mariją. Būdama dar tik dvylikos metų, buvo savo dora pasižymėjusi mergaitė, kuria visi gėrėjosi, daugelis turėjo vilties ją užaugusią turėti savo šeimos nariu.

Jos gimdytojai, ypač motina, nuolat ją ragino puoštis, puikiai pasirodyti kitų akyse. Kotryna, kuri slapta savo širdyje jau buvo pasižadėjusi Jėzui, atsakydavo, kad ji sutverta ne pasauliui, kad niekada nesutiks atiduoti savo širdies žemiškam sužieduotiniui. Tėvai, nežinodami Dievo Apvaizdos numatytos šios mergaitės ateities, stengėsi visokiais būdais, net barimais ir grasinimais, palenkti ją į pasaulio tuštybes. Prie tėvų grasinimų ir varginimų prisidėjo dar ir piktosios dvasios pagundos, kurios ją nuolat vargino, traukdamos į puikybę ir tuštybę. O Kotryna kiek galėdama saugojosi visokių progų ir pavojų, kad nepasiduotų pagundai, ir su ašaromis meldė Švenčiausiąją Mariją būti globėja ir gynėja tose jos jaunystės sunkenybėse.

Švenčiausioji Mergelė užjautė savo pamaldžią dukrelę ir, kai vieną kartą Kotryna verkdama meldėsi į Švenčiausiąją Mariją, Marija jai pasirodė ir tarė: „Drąsos, mano dukrele, nenusigąsk bandymų, kurių tau tenka nukęsti: tvirtai laikykis. Prisiminki, kad tie rūbai yra brangūs, kurie yra gaunami iš Jėzaus šono“.

Taip Švenčiausios Mergelės padrąsinta, Kotryna pajėgė laimėti visas kovas, įstojo į Sienos domininkonių vienuolyną, pasiekė tokio šventumo, kad buvo Jėzaus išrinkta, ir buvo ta vienuolė moteris, kuri savo išmintimi ir veiklumu daug padėjo pačiam šv. Tėvui jo sunkiose kovose už Bažnyčios laisvę. Ji yra garbingiausia domininkonių ordino mergelė, visos Bažnyčios garbė, Italijos puošmena ir pasididžiavimas. Supraskime Kotryną duotą Švenčiausios Marijos pamokymą ir už visa labiau vertinkime mūsų brangią, Jėzaus krauju išpirktą sielą.

Dvasinė gėlelė

Šiandien, kiek kartų išgirsi laikrodį skambinant valandas, sukalbėk „Sveika Marija“.

Dvasiniai pamokymai

Jeigu savo sąžinėje jauti sunkią nuodėmę, skubėk ją išpažinti, o jeigu jau išpažinai — širdingai gailėkis.

Minčių vainikėlis

Išvaduoki, o Marija, nusidėjėlius iš jų nuodėmių pančių, suteiki šviesos apakusiems.

Malda

O Švenčiausioji Mergele, išminties soste ir gerojo patarimo Motina, padėk mums suprasti, kokia yra brangi, kilni ir brangi mūsų siela; padaryk, kad mes visomis jėgomis stengtumės nugalėti mūsų dvasios priešą ir kad išganytume mūsų sielas. O Marija, užtark mus ir išgelbėk mus. Amen.

#2 Sielos išganymas | vysk. Vincentas Brizgys

Sielos išganymas

Angelo Trolai P.M. (vertė kun. dr. V. Brizgys), Teisybės paveikslas, skaitymai Marijos mėnesiui, Marijampolė, Šešupės leidinys, 1938 m.

I. Sielos išganymo būtinybė

Esu pasaulyje, kad save išganyčiau. Ar supranti tą, mano siela? Nesi pasaulyje tik linksmintis, valgyti, keltis puikybėn, puoštis, ilsėtis? Juo labiau nesusidėti: esi pasaulyje tiktai, kad būtum išganyta. Ką man padėtų užvaldyti visą žemę, jeigu pati pražūčiau? Karaliai, imperatoriai, filosofai, mokslininkai, kas jums dabar iš jūsų buvusios galybės ir jūsų mokslų, jeigu nemokėjote išganyti jūsų sielų?!

II. Sielos išganymo sunkumas

Bet sielos išganymo reikalas yra labai nelengvas. Sielos išganymas nenuperkamas auksu, jis pasiekiamas tik save prisiverčiant, jis prarandamas net viena sunkia nuodėme, daryta tik mintimi! Kad išganytum savo sielą, nepakanka, kad kada nors praeityje buvai šventas ir nekaltas: tokiam reikia visomet būti, reikia ištverti ligi pat mirties. Tad kuo galiu užsitikrinti, kad išganysiu savo sielą? Jau prabėgęs mano gyvenimas visas, tarsi, nusėtas nuodėmėmis, neištikimybe padaryties gražiems pasiryžimams; mano dabartinis gyvenimas yra tarsi bedugnė, kurios nepažįstu, o mano būsimas gyvenimas... Koks jis bus? Niekas to nežino, tiktai vienas Dievas.

III. Išganymo nepakeičiamumas

Mano sielos išganymas yra reikalas, kurį kartą blogai atlikus nebegalima pataisyti. Jeigu praloščiau svarbią bylą, jei netekčiau sveikatos, galima tikėtis dar tą pataisyti. O jeigu vieną vienintelį kartą prarasčiau savo sielos išganymą, per amžius nerasiu priemonės ją išgelbėti. Jeigu man kas nukirstų ranką, tai liktų dar viena; jeigu man kas nupjautų koją, liktų dar viena; jeigu man kas išluptų akį, liktų dar viena. Bet siela yra tik viena; ji viena yra išganyta arba pražudyta. O aš taip mažai stengiuosi save išganyti, gyvenu, tarsi, būčiau tikras, kad būsiu išganytas. Gyvenu ramus, o tačiau, jeigu dabar mirčiau, nežinau, ar išgelbėčiau savo sielą!

Švenčiausiosios Mergelės pavyzdys

Kaip tad privalome stengtis užtikrinti savo sielų išganymą. Švenčiausioji Mergelė mums teikia gražiausią pavyzdį. Būtume laimingi, kad mokėtume ją pasekti! Ji, nors pradėta be gimtosios nuodėmės ir todėl laisva nuo sveigimo ir silpnybės, kuriose mes esame gimę, nors nuo pat pradžios savo gyvenimo pilna malonės, tačiau visuomet stengėsi vengti visokios tuštybės, visokio nuodėmės pavojaus, tarėsi pasaulio viliojimų ir jau būtų buvę pavojingi. Jos visas gyvenimas buvo nuolatinis apsimarinimas ir atgaila, ji bijojo ir vengė garbės ir turtų, žemėje neturėjo kitų rūpesčių, o tik šį — stropiai bendradarbiauti su Dievo malone, nuolat labiau papuošti savo sielą dorybių gėlėmis, daugiau įgyti nuopelnų būsimajam gyvenimui.

Kokia mums gėda, kad užuot nuolat rūpinęsi mūsų sielų išganymu, išstatome ją tūkstančiams pavojų. Rūpindamiesi mūsų sielomis, sekime Marijos pavyzdžiu, pasiveskime jos globai ir galėsime ramiai viltis išgelbėti mūsų sielas. Nesiduokime nugalimi kliūčių, velnio gundinimų, pasaulio viliojimų, jausmų apgaulės. Marijos pavyzdys tepadrasina mus stengtis išganyti mūsų sielas.

Pavyzdys – Šv. Andriejus Corsini

Andriejus buvo kilęs iš garbingos Corsini šeimos Florencijoje. Dar prieš jam gimsiant, motina buvo jį paaukojusi Švenčiausiajai Marijai. Ji pavedė savo gimsiantį kūdikį ypatingai Marijos globai, nugąsindusi savo vieno sapno. Ji sapnavo pagimdžiusi vilką, kuris, netyčia įbėgęs į bažnyčią, virto avinėliu. Gyvenimas patvirtino motinos sapną. Jaunas Corsini, nors gražiai auklėtas, susidėjęs su nedorais draugais, užsikrėtė libertinų klaidomis, pradėjo tinginiauti ir ištvirkti.

Vargšė motina verkė ir meldėsi; barė savo sūnų, ragino jį susiprastį. Kartą, vėlai vakare, vesdama savo sūnų iš lošimo namų, motina verkdama kalbėjo: „Neapsirikau sapnuodama, kad vietoj žmogaus pagimdžiau vilką. — Esi tikras vilkas, mano sūnau; atsiminki, kad esi paaukotas Švenčiausiajai Marijai, kad mano sapnuotas vilkas, įbėgęs į bažnyčią, virto avinėliu. Kada tu pradėsi dorai gyventi?“

Jaunuolis susijaudinęs išklausė motinos žodžių, bet nieko neatsakė. Parėjęs užsidarė vienas savo kambaryje, bet užmigti negalėjo: jis nepajėgė užmiršti girdėtų motinos žodžių. Vos pradėjus aušti rytui, jis nuskubėjo į karmelitų bažnyčią, parpuolęs prieš Švenčiausios Marijos altorių graudžiai apsiverkė susigėdęs savo klaidų, susižešiojo bažnyčioje vienuolį, atliko pas jį išpažintį. Netrukus jis kreipėsi į to vienuolyno vyresnįjį, prašydamas, kad jį priimtų į vienuolyną daryti atgailai ir sutvarkyti savo gyvenimą. Tapęs karmelitu, jis tapo kitiems dorybių pavyzdžiu. Už jo šventą gyvenimą ir nuopelnus jis buvo paskirtas Fiesolės vyskupu. Uoliai pasidarbuojęs ir palikęs dorybių gyvenimo pavyzdį, jis mirė, o Dievas jį pagerbė daugybe jo užtarimu įvykusių stebuklų. Pasaulis ir dabar garbina bažnyčiose šventąjį Andriejų Corsinį.

Dvasinė gėlelė

Paaukokime vienas šv. Mišias už tą skaistyklos sielą, kuri, gyvendama žemėje, buvo pamaldžiausia į Švenčiausiąją Mariją.

Dvasiniai patarimai

Aplankykite Švenčiausios Marijos altorių ar savo namuose jos paveikslą ir pateikite jos užtarimui savo sielą.

Minčių vainikėlis

Gelbėki mane, o Marija, gelbėki mane.

Malda

O švenčiausioji Mergele, nekalčiausioji Marija, pasigailėki mūsų ir užtark mus pas Aukščiausiojo Tavo Sūnaus Jėzaus sostą. O Marija, Tu visa gali pas Jėzų. Mes pasivedame Tavo galiai, Tavo gerumui: esame Tavo vaikai: išgelbėki mus! Amen.