Rožančius I dalis 1 paslaptis

I DALIS – Džiaugsmingoji

1 paslaptis – Apreiškimas

Šventoji Dvasia, apšviesk mano protą ir uždek mano širdį, kad matyčiau, kas tikra, ir mylėčiau taip, kaip myli Dangus.

Paslapties vaizdas:
Tyli Nazareto valanda.
Archangelas Gabrielius neša Dievo žinią, kuriai neprilygsta jokios žemės karalystės pranešimas.
Marija – nekalta, nuolanki, tvirta – klausosi ne žodžių, o Dievo valios.
Dangus palinksta prie žmogaus kaip šviesos sija, perverianti istoriją.
Amžinasis Žodis, per kurį visa sukurta, prisiima žmogaus prigimtį.
Dievas įžengia į mūsų lygmenį ne kaip valdovas, bet kaip Kūdikis, kurio pirmasis širdies dūžis suspindi Marijos įsčiose.

Scena tokia tyli, kad beveik girdisi, kaip amžinybė laša į laiką.
Marija išsigąsta angelo žodžių, tačiau neabejoja Dievu.
Nuolankumas čia nėra mažumas. Tai jėga, leidžianti priimti neįmanoma.

Kai angelas taria: „Nebijok, Marija“, prasideda mūsų atpirkimo rytas.
Kai Marija klausia: „Kaip tai įvyks?“, ji rodo nuolankumo išmintį – ne atmesti, bet suprasti.
Kai angelas atsako: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs“, sušvinta dieviškoji kūryba – Dangus susijungia su žmogumi.

Ir tada ištariamas žodis, kuriuo atsidaro naujas pasaulis:

„Štai aš Viešpaties tarnaitė.“

Čia gimsta ne tik Dievo Sūnaus Motina.
Čia gimsta ir mūsų Motina, nes tas pats Žodis, tapęs Kūnu, įsikūnija tam, kad priimtų mus kaip brolius.

Apreiškimo valanda yra nuolankumo mokykla.
Dievas nusileidžia, Marija pasilenkia, o mes kviečiami sekti jų judesiu.

Ši akimirka yra pirmoji Eucharistijos užuomina:
kaip Dievas apsigyveno Marijos įsčiose, taip nori apsigyventi mūsų širdyse.
Didžiausia jungtis tarp Dievo ir žmogaus visada yra priėmimas.

Todėl ši paslaptis kalba paprastai ir giliai:
didžiausia galia prasideda nuolankume,
didžiausia šlovė – klusnume,
didžiausia laisvė – Dievo valios priėmime.

Dievas mėgsta apsigyventi ten, kur ramu, švaru ir tylu.
Kaip jis įsteigė savo pirmąjį žemišką sostą Marijos Širdyje, taip trokšta įsteigti sostą ir mūsų širdyse.

Dievo Žodis tampa Kūnu Marijos įsčiose. Tai didžiausia malonė, iš kurios teka visi Marijos titulai: Mater Dei, Mater Christi, Dei Genetrix, Virgo Immaculata, Virgo Fidelis, Virgo Potens, Sancta Dei Nurtix, Regina Coeli, Mater Ecclesiae, Arca Foederis, Turris Davidica, Stella Matutina, Refugium Peccatorum.

Nuolankumas, ne kaip silpnumas, bet kaip jėga, leidžianti Dievui veikti.
Šv. Bernardas:
Dėl savo nuolankumo Ji pradėjo Jį,
o per savo mergeliškumą – pagimdė Jį.
Humilitate concepit, virgine parturivit.

Viešpatie, duok man širdies nuolankumą, kokį turėjo Marija, kad priimčiau Tavo valią be ginčo ir be baimės.
Suteik jos klusnumo švelnumą ir tylų pasitikėjimą.
Šventoji Dvasia, apšviesk mano protą ir uždek mano širdį, kad galėčiau auginti Jėzų savyje taip, kaip Marija augino Jį savose įsčiose.
Švenčiausiojo Rožančiaus Karaliene, mokyk mane tyliai ir kantriai bręsti šventumui.

Tokioje šviesoje Rožančius tampa ne tik malda, bet ir gyvenimo kryptimi:
gyventi taip, kad kiekvienu žingsniu artėčiau prie Dangaus, kuris vieną kartą nusileido į Nazaretą.

„Sveika, Karaliene“ su intencija už artimųjų atsivertimą.