Stovi Motina skausminga / Stabat Mater dolorosa

Lietuviškas tekstas	Lotyniškas tekstas
STOVI MOTINA SKAUSMINGA, į Sūnaus kančias siaubingas žvelgia verkiančiom akim.	Stabat mater dolorósa juxta Crucem lacrimósa, dum pendébat Fílius.
Aimaną nuo kryžiaus girdi, baisus skausmas varsto širdį kalavijo ašmenim.	Cuius ánimam geméntem, contristátam et doléntem pertransívit gládius.
Kiek tai kenčia išrinktoji Jėzaus Motina mieloji, jam kovojant su mirtim.	O quam tristis et afflícta fuit illa benedícta, mater Unigéniti!
Siaubas, sielvartas ir baimė atėmė Marijai laimę, Sūnų jai atimdami.	Quae mœrébat et dolébat, pia Mater, dum vidébat nati pœnas ínclyti.
Koks žmogus nesudrebėtų, koks akmuo nesuminkštėtų nuo šios Motinos skausmų?	Quis est homo qui non fleret, matrem Christi si vidéret in tanto supplício?
Kas galėtų neliūdėti ir į ją ramiai žiūrėti, kai ji kenčia su Sūnum?	Quis non posset contristári Christi Matrem contemplári doléntem cum Fílio?
Už visos žmonijos kaltę leido sūnų ji prikalti ir atidavė kančioms.	Pro peccátis suæ gentis vidit Jésum in torméntis, et flagéllis súbditum.
Matė mielą savo Sūnų, kenčiantį dvasia ir kūnu, mirštantį už mus visus.	Vidit suum dulcem Natum moriéndo desolátum, dum emísit spíritum.
Meilės Motina, Mergele, duok pajusti skausmo galią, kad liūdėčiau su Tavim.	Eja, Mater, fons amóris, me sentíre vim dolóris fac, ut tecum lúgeam.
Kad širdis manoji degtų, kad nuo šiol vien Dievui plaktų, kad mylėčiau vien tik jį.	Fac, ut árdeat cor meum in amándo Christum Deum ut sibi compláceam.
KRISTAUS MOTINA ŠVENTOJI, spausk giliai širdin manojon Nukryžiuotojo žaizdas!	Sancta Mater, istud agas, crucifíxi fige plagas cordi meo válide.
Tu neduok praeit pro šalį, jo Širdies skausmų bent dalį leisk iškęsti už kaltes.	Tui Nati vulneráti, tam dignáti pro me pati, pœnas mecum dívide.
Leisk prie kryžiaus apsistoti, su Tavim drauge raudoti, likti su Tavim kartu.	Fac me tecum pie flere, crucifíxo condolére, donec ego víxero.
Aš po kryžiumi norėčiau su Tavim drauge stovėti, lieti ašaras gailias.	Juxta Crucem tecum stare, et me tibi sociáre in planctu desídero.
O skaisčiausioji Mergele, Tavo meilės karčią dalią graudžiai leisk apverkti man.	Virgo vírginum præclára, mihi iam non sis amára, fac me tecum plángere.
Leisk suprasti Kristaus mirtį, leiski kančią jo patirti ir pajusti jo žaizdas.	Fac ut portem Christi mortem, passiónis fac consórtem, et plagas recólere.
Žaizdos jo tegul kankina, kryžius jo teapsvaigina, tealpstu drauge su juo!	Fac me plagis vulnerári, fac me Cruce inebriári, et cruóre Fílii.
Teismo diena gink, Marija, nuo liepsnų, kurios praryja sielas nuodėmės vergų!	Flammis ne urar succénsus, per te, Virgo, sim defénsus in die iudícii.
Kristau, kai kelionę baigsiu, palmę pergalės įteiksi man dėl Motinos maldų.	Christe, cum sit hinc exire, da per Matrem me veníre ad palmam victóriæ.
Dėl savų kančių baisiųjų, josios ašarų karčiųjų leisk gyventi amžinai. Amen.	Quando corpus moriétur, fac, ut ánimæ donétur paradísi glória. Amen.