Marija, Marija, skaisčiausia lelija,
Tu švieti aukštai ant Dangaus!
Palengvink vergiją, pagelbėk žmoniją,
Išgelbėk nuo priešo baisaus!
Mes, klystantys žmonės, maldaujam malonės;
Marija, maldų neatmesk!
Tarp verkiančių marių, šių žemiškų karių
Nupuolančius stiprink ir vesk!
Ir kūno silpnybė, ir žemės puikybė,
Ir pragaro juoda dvasia
Į prapultį stumia žmonijos daugumą
Ir žudo galybe tamsia.
Kaip upės bėgimas, taip mus įpratimas
Kas kartą vis traukia žemiaus;
Vargai kasdieniniai kaip pančiai gelžiniai
Mus rišti kada bepaliaus?
Silpni, nusiminę Tavęs paskutinę
Tematome viltį tiktai;
Tu savo malone šiai žemės karionei
Palengvinti galią žinai!
Attende, Domine — giesmė
Žvaigžde šviesybės, Pana skaistybės,
Tu žiedų žiedas: Skaisti Lelija, Pana Marija,
Priversk mums gėdas. Saule žibanti, Žemėj šviečianti,
Jėzau pražydęs: Iš Panos gimęs, Danguj nerimęs,
Šelpk mus išvydęs. Motin meilinga, Pana garbinga,
Tu žiedų žiedas: Skaisti lelija, Pana Marija, Inteik mums gėdas.
Svieto rėdyme Ir Įstatyme, Jėzau pražydęs: Iš Panos gimęs,
Danguj nerimęs, Šelpk mus išvydęs. O Rėdytoja Dangaus aukštoja,
Tu žiedų žiedas: Skaisti lelija, Pana Marija, Išmelsk mums gėdas.
Išganytojau Ir Valdytojau, Jėzau pražydęs: Iš Panos gimęs,
Danguj nerimęs, Šelpk mus išvydęs. Pana dieviška,
Rože dangiška, Tu žiedų žiedas: Skaisti lelija, Pana Marija,
Atgauk mums gėdas. Kaltų drūtybe, Šventų gražybe,
Jėzau pražydęs: Iš Panos gimęs, Danguj nerimęs, Šelpk mus išvydęs.
Pana vaisinga, Motin garbinga, Tu žiedų žiedas: Graži lelija, Pana Marija,
Išmelsk mums gėdas. Dieve žmogiškas, Žmogau dieviškas,
Jėzau pražydęs: Iš Panos gimęs, Danguj nerimęs, Šelpk mus išvydęs.
Pana žemybės, Didžios galybės, Tu žiedų žiedas: Graži lelija,
Pana Marija, Priversk mums gėdas. Kristau garbingas,
Aš Tau priešingas, Jėzau pražydęs: Iš Panos gimęs, Danguj nerimęs,
Šelpk mus išvydęs. Čystai pradėta, Danguj padėta, Tu žiedų žiedas:
Graži lelija, Pana Marija, Inteik mums gėdas. Duok dangų savo Mums,
tarnams Tavo, Jėzau pražydęs: Iš Panos gimęs, Danguj nerimęs,
Šelpk mus išvydęs. Duok mums gėdytis Pikto lytėtis Jėzaus akysa,
Pana švenčiausia, Motin meiliausia, Per amžių visą.
Ne nusidėti Duok, bet žydėti, Jėzau meilingas: Širdies tikrybėj,
Dūšios gražybėj, Dieve garbingas. Amen.
Mieliausioji Poni mano, Karaliene dangaus,
Atsiveizėk ant manęs nevertojo žmogaus,
Prašau aš tavęs meilingai, Ištrauk mane nelaimingą,
Poni loskava. Neduok visiškai pražūti, Motina Dievo,
Bet vesk mane iš liūdnumo prie Sūnaus savo.
Parprašyk jį užrūstintą, Kad iš vargų išvalnintų
Mane vargingą. Esmu vargais sunaikintas
iš jaunų dienų, Apkalbas kenčiu šio svieto
vis verksmu, vienu, Dėlei nedorų man’ būdų,
Prašau iš Motinos cūdų. Panos Marijos.
Stebuklinga abroze, gydai ligonius,
Trauki iš ugnies ne vieną, degančius žmones,
Kožnas prašom Tavo ženklų,
Gelbėk mumis nuo žabangų Neprieteliškų.
O! bjaurybių griekų mano neišpažįstu,
Pridenk tada ženklu savo Škaplieriaus švento.
Kad ben būčiau išganytas, Akim’s Tavo užmatytas,
Švenčiausia Pana. Ir aš verkiu dūsaudamas gėrybių dangaus,
Lieju ašaras po kojų mieliausio Sūnaus.
Prašydamas toj valandoj, Idant nebūčiau paskandoj,
Gilume peklos. Esi dovanų pilnoji net’stok niekados,
Loskas, dovanas visiemus duodi visados.
Kožnas vienas duodam save, Idant būtumėm pas Tave, Dangaus linksmybėj’.
Stebuklą mes pripažinstam, kiekviens bažnyčioj,
Kada ir smerčio adynoj’ šauktis galėčiau,
Pribūk, Motina meilinga, Duok gyvenimą garbingą,
Tavęs prašome. Ir aš būdams vargingiausias tos loskos šaukiu,
Par malonę Sūnaus Tavo augščiausio laukiu,
Kad garbinčiau vardą Tavo, Apverkdamas griekus savo,
Tikru gailesiu. Garbė, šlovė Dievui Traicioj’ tegul visados,
Kuri nuo visokių vargų mumis išvaduos. Par užtartį, Pana,
Tavo Tegul turim garbę savo Ant amžių.
Amen.
