Pirmosios Kalėdos

Kristaus Įsikūnijimo ir malonės eros pradžia

Virš tavo gilaus, be sapnų miego tyliai slenka žvaigždės. Tačiau tavo tamsiose gatvėse šviečia amžinoji šviesa. Visų metų viltys ir baimės šiąnakt susitinka Tavyje. Kristaus gimimas buvo pradžia, bet ne pradžia savaime. Dievas visada buvo ir visada bus.
Tačiau Kalėdos pradėjo Įsikūnijimo erą, malonės erą, Kristaus ir Jo Bažnyčios erą. Kaip mums rašė apaštalas ir kaip apmąstome, užbaigdami kiekvienas Mišias: Pradžioje buvo Žodis, ir Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis buvo pradžioje pas Dievą.
Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę. Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa šviečia tamsoje, bet tamsa jos neapėmė. Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per Jį atsirado, bet pasaulis Jo nepažino.
Jis atėjo pas savuosius, bet savieji Jo nepriėmė. O visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki Jo vardą, kurie gimė ne iš kraujo, ne iš kūno valios ir ne iš žmogaus valios, bet iš Dievo.
Ir Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų. Mes regėjome Jo šlovę – šlovę Tėvo Viengimio, pilno malonės ir tiesos. Tegul Jo gimimo šventė apšviečia mūsų širdis ir atneša ramybę visiems geros valios žmonėms.