2011-08-11

Švč. Mergelės Marijos paėmimo į dangaus garbę su kūnu ir siela tikėjimo tiesa




Švč. Mergėlės Marijos pavyzdys - atsakymas mums!

Vasaros pabaigoje (rugpjūčio 15 d.) švenčiame mūsų visų Motinos Švč. Mergelės Marijos Ėmimą į Dangų. Ši graži šventė tarsi primena mums, kad po vasaros atostogų atsinaujinantys darbai turi vesti į Dievą. Visų mūsų pareigų pagrindinis tikslas turi būti - viską daryti dėl Dievo, kaip troško šventieji ir Švč. Mergelė Marija. Mes turime galimybę, kaip ir Dievo Motina savo mažais darbais prisidėti prie Dievo plano įgyvendinimo, kad po žemės vargų galėtume nubusti Amžinojoje Tėvynėje Danguje. Mergelė Marija buvo pasiruošusi tarnauti Dievui savo nuolankumu, paprastumu, besąlygišku Dievui „Taip“. Be visiems mums žinomo „Taip“ – Jėzaus gimimui, Marija paliko ir paprasto kasdienio tarnavimo Dievui pavyzdį. Ji nuolankiai ir su meile gamino valgį, lopė ir skalbė Jėzaus drabužius... Ir visa tai darė su džiaugsmu. Gyveno tylų ir paslėptą gyvenimą. Nešaukė gatvėse ir nesireklamavo, kad yra Dievo Motina. Ji nesisavino Dievo dovanų bei malonių ir išliko maža Dievo akyse. Švč. Mergelės Marijos
pavyzdys yra atsakymas daugeliui į mūsų klausimus, baimes, abejones. Kas ne kas, o Švč. Mergelė Marija žino, kaip sunku ir nelengva išlikti Dievo artumoje, stovėti po Jėzaus Kryžiumi. Bet Ji taip pat žino, kad Marijos „Taip“ atveria visas galimybes veikti Dievui. Ar mes išdrįsime tarti „Taip“ Dievui? Jis šito laukia šioje Švč. Mergelės Marijos šventėje ir kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką, ypač sunkumų akivaizdoje. Būkime tikri, tarę Dievui „taip“, būsime išklausyti. Mūsų maldos, aimanos ir ašaros bus priimtos, kad kartu su Marija šlovintume Dievą ir pripažintume Jo stebuklus: „Didžių dalykų padarė man Viešpats ir šventas yra Jo vardas“ . (Lk 1,49) Tad Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų dieną būkime nuolankūs, kaip Marija, tarsi vaikai. Padėkokime Dievui už gražų Marijos pavyzdį mums. Paprašykime Dangiškosios Motinos, kad išmokytų mus sekti jos dorybėmis ir atvestų pas mylintį Tėvą, į Amžinąją Tėvynę.

Reda iš Šiaulių.

Ėmimo į dangų dogmai 61 metai
<...>
Popiežius Pijus XII savo 1950 metais publikuotoje apaštališkoje konstitucijoje (bulėje) „Munificentissimus Deus“ kaip „dangiškai apreikštą dogmą“ paskelbė, kad Jėzaus Kristaus Motina žemiškojo gyvenimo pabaigoje su kūnu ir siela buvo paimta į dangų dėl ypatingo dalyvavimo išganymo istorijoje.
<...>
Vieningas sutarimas Bažnyčioje
Tuo laikotarpiu Rytų krikščionių liturgijoje susiformavo Marijos Užmigimo minėjimas, kuris yra artimas katalikiškajai Žolinei. Stačiatikiai tiki, kad Marija mirė („užmigo“) natūralia mirtimi ir kad jos siela iš karto atsidūrė pas Kristų. Tuo tarpu Dievo Motinos kūnas buvo prikeltas trečią dieną po jos mirties ir paimtas į dangų. Švč. Mergelės Marijos kapas (pagal stačiatikių tradiciją jis yra Getsemanės soduose Jeruzalėje, prie Visų tautų bažnyčios) po mirties buvo rastas tuščias, o karstas buvo pilnas gėlių. Katalikiškoji tradicija šios konkrečios Dievo Motinos „užmigimo“ ir „prisikėlimo“ temos neliečia, tačiau Ėmimo į dangų liturginė šventė iš Rytų Bažnyčios buvo sėkmingai perkelta į Romą, vėliau į Ispaniją, Prancūziją, Angliją ir visą Vakarų pasaulį.
Popiežius Pijus XII, mąstydamas apie Ėmimo į dangų dogmos skelbimą, nors tam ir turėdamas neklaidingumo autoritetą bei bažnytinį primatą, vis dėlto nusprendė pasikonsultuoti su kitais Bažnyčios hierarchais. 1946 metais paskelbtoje enciklikoje „Deiparae Virginis Mariae“ jis pakvietė visus pasaulio vyskupus atsakyti, ar toks Švč. Mergelės Marijos išaukštinimas danguje gali būti paskelbtas katalikiška dogma ir ar tam pritaria kunigai ir pasauliečiai. Iš 1181 hierarcho atsakymų tik šešiuose buvo išreikštas tam tikras susilaikymas dėl minėtos tikėjimo tiesos galimo dogmatinio pobūdžio. Taigi, gavęs 99 proc. pritarimą – kas reiškė faktišką Bažnyčios konsensusą – popiežius Pijus XII 1950 metų Visų Šventųjų šventėje paskelbė naująją dogmą, kuri privaloma tikėti visiems katalikams.
„Taigi, jeigu kas nors, apsaugok Dieve, išdrįstų sąmoningai neigti ar reikšti abejonę dėl to, ką mes nustatėme (tai yra Ėmimo į dangų dogmą), tegul jis žino, kad jis yra visiškai atkritęs nuo dieviškojo ir katalikiško tikėjimo“, – perspėjo Šventasis Tėvas bulėje „Munificentissimus Deus“. Jis taip pažymėjo, kad yra draudžiama ne tik priešintis ar ginčyti Švč. Mergelės Marijos paėmimo į dangaus garbę su kūnu ir siela tikėjimo tiesą, bet taip pat jos formuluotę kažkaip keisti ar netinkamai interpretuoti. Tokie klaidinimai gali užtraukti Visagalio Dievo ir šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus rūstybę.

Svarbūs sielovadiniai uždaviniai
Motyvuodamas dogmos paskelbimą minėtu beveik vienbalsiu viso pasaulio vyskupų pritarimu ir tūkstantmetės Bažnyčios pamaldumo ir tikėjimo praktikos apibendrinimu popiežius Pijus XII apaštališkoje konstitucijoje priminė savojo pontifikato (1939–1958) ypatingą paskyrimą Dievo Motinos globai. Dramatišku Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, melsdamas taikos ir išsigelbėjimo iškankintoms tautoms, Šventasis Tėvas 1942 metais paaukojo žmoniją Nekalčiausiajai Švč. Mergelės Marijos širdžiai. Jis reiškė viltį, kad Ėmimo į dangų tikėjimo tiesos dogma dar labiau sustiprins visų tikinčiųjų pamaldumą jų dangiškajai Motinai.
Popiežiaus Pijaus XII įsitikinimu, naujosios dogmos paskelbimas turi svarbų sielovadinį uždavinį – juk kiekvieno žmogaus tikslas yra kūniškasis prisikėlimas laikų pabaigoje ir patekimas į dangiškąją garbę priklausomai nuo žemiškojo gyvenimo nuopelnų. „Todėl mes turime viltį, kad tie, kurie medituoja garbingąjį Marijos pavyzdį, taps dar labiau įsitikinę dėl vertės tokio žmogiškojo gyvenimo, kuris yra visiškai paskirtas dangiškojo Tėvo valiai ir gėrio nešimui kitiems“, – pabrėžė Šventasis Tėvas. Švč. Mergelės Marijos paėmimas į dangų „nuostabiu būdu visiems leidžia aiškiai matyti, kuriam kilniam tikslui yra skirti mūsų pačių kūnai ir sielos“, – nurodė popiežius Pijus XII.