2010-03-25

Šv. ses. M. Faustina Kovalska


Šv. ses. M. Faustina Kovalska yra greta tokių iškilių Katalikų Bažnyčios šventųjų moterų mokytojų ir mistikių kaip šv. Teresė iš Avilos, šv. Margarita-Marija Alacoque, šv. Teresėlė iš Lisieux, intelektualė šv. Kryžiaus Teresė Benedikta (Edita Stein) ar mažosios piemenaitės – šv. Bernadeta iš Lurdo, Liucija iš Fatimos.

Skaitant Faustinos dienoraštį, neapleidžia mintis: koks turi būti būti sukauptas gyvenimo patirties, aplinkos konteksto ir vaizdinių potencialas, kad siela prabiltų ir išsiveržtų šitokia jėga ir tokiomis formomis.

Sesers Faustinos Dienoraštis "Dievo gailestingumas mano sieloje"
1 sąsiuvinys 1-46,
1 sąsiuvinys 46-86,

Amžinasis Tėve, aukoju Tau mieliausiojo Tavo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūną ir Kraują, Sielą ir Dievystę permaldauti už mūsų ir viso pasaulio nuodėmes.
Pater ætérne, óffero tibi Corpus et Sánguinem, ánimam et divinitátem dilectíssimi Fílii Tui, Dómini nostri, Iesu Christi, in propitiatióne pro peccátis nostris et totíus mundi.

Dėl skaudžios Jo kančios būk gailestingas mums ir visam pasauliui
Pro dolorósa Eius passióne, miserére nobis et totíus mundi.

Šventas Dieve, šventas Galingasis, šventas Nemirtingasis, pasigailėk mūsų ir viso pasaulio
Sanctus Deus, Sanctus Fortis, Sanctus Immortális, miserére nobis et totíus mundi.
Kraujau ir vandenie, iš Švenčiausiosios Jėzaus Širdies mums ištryškusi gailestingumo srove, pasitikiu Tavimi!

2010-03-24

Trakų Švč. M. Marijos, Lietuvos globėjos malda


Trakų Švč. M. Marijos, Lietuvos globėjos malda

O Motina, kuri protėvių sostinėje pasirinkai savo sostą, ugdyk mūsų žemėje ir širdyse savo Sūnaus karalystę. Valdyk mus taikoje, stiprink mus priespaudoje, guosk nelaimėse. Būk mūsų kraštui maloninga Valdovė, kaip esi buvusi šimtmečiais. Tegu tavo garbės vainiką nūnai praturtina nekaltumo ir meilės perlai, išaugę iš mūsų jaunimo širdžių ir mūsų tautos tikėjimo. Amen.

Modlitwa do Matki Boskiej Trockiej Patronki Litwy

O Matko, Co stolicę naszych przodków obrałaś za swój tron, uczyń naszą ziemię i serca nasze królestwem Syna Twego. Racz rządzić nami w czasie pokoju, wspieraj w niewoli, pocieszaj w nieszczęściach. Bądź miłościwą Królową naszego kraju teraz jak byłaś przez wieki. Niechaj Twoją koronę chwały ozdobią perły niewinności i miłości z serc naszej młodzieży i wiary naszego narodu. Amen.

Kazimieras Dobkevičius

Trakų Dievo Motina, Lietuvos Globėja.


Bažnyčią nuo seno garsinantis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas glaudžiai siejamas su Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto vardu. XVIII a. pradžioje paveikslo kitoje pusėje atsirado įrašas, kad šį paveikslą Vytautui Krikšto proga dovanojęs Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas (1350–1425). Be to, įraše teigiama, jog tai esanti ikona Nikopėja (graikiškai – Pergalingoji), padėjusi imperatoriui Jonui Komnenui (1087–1143) pralaužti persų apgultį ir sėkmingai grįžti į Konstantinopolį. Nors stinga istorinių žinių apie Vytauto vaidmenį Trakams įgyjant senąjį Dievo Motinos atvaizdą, jo kilmės legenda grindžiama patikimais liudijimais, esą paveikslą jau šeštas šimtmetis gerbia ne tik katalikai bei stačiatikiai, bet ir Vytauto pavaldiniai, vietos musulmonai. XV a. nutapytą gotikinę Trakų Madoną ir ikoną, kurią Bizantijos imperatoriai laikė savo asmens ir sostinės globėja, sieja pirmiausia atvaizdo istorinė prasmė – jis liudija valstybės ir jos valdovo ištikimybę Krikštui, tikėjimo gynimą.

Restauratorių tyrimai atskleidė, kad seniausiame tapybos sluoksnyje glūdi vėlyvosios gotikos stiliaus visafigūris Švč. Mergelės atvaizdas. Ji buvusi pavaizduota vienplaukė, tik su perregimu šydu, galbūt su rožių vainiku ant galvos. XVII a. pradžioje bažnyčioje įrenginėjant naują didįjį altorių, paveikslas pasirodė esąs jam per didelis, todėl nupjauta jo apatinė dalis, iš naujo išraižytas ir perauksuotas, renesansinio stiliaus ornamentu padabintas fonas, Marijos figūra pertapyta suteikiant atvaizdui bizantinę stilistiką – vietoje perregimo šydo nutapytas galvą ir kaktą dengiantis, stambiomis klostėmis figūrą gobiantis maforijus.

Paveiksle, kurį regi šiandienis maldininkas, vaizduojama Hodegetria tipo Dievo Motina, sėdinti veidu į žiūrovą, nukreipusi į jį žvilgsnį. Ant jos kairiojo kelio – purpurinę tuniką vilkintis Kūdikėlis Jėzus, kairėje rankoje turintis knygą, o dešinę tiesiantis link Motinos laikomos, tris rožinio slėpinius simbolizuojančios trižiedės rožės. Maforijaus kaktos srityje nutapytas graikiškas kryžius, o ant kairiojo peties – žvaigždė. Dievo Motinos ikonose ant Marijos kaktos ir pečių vaizduojamos žvaigždės ženklina Mergelės skaistybę. Paveikslui būdinga bizantiškosios ikonų tapybos kanoninė schema (statika, nuo realybės atsietas vaizdas), kartu jis atspindi kai kuriuos Vakarų Europos vėlyvųjų viduramžių tapybos bruožus – plačius, figūrą po sąlygiškomis klostėmis paslepiančius drabužius, idea¬lizuotą, XV a. „gražiąsias Marijas“ (Tota Pulchra) primenantį veidą. Taigi Trakų Dievo Motina išsiskiria tik jai vienai būdingu ikonos, viduramžių ir baroko tapybos stilių deriniu.

1718 m. rugsėjį Trakų Dievo Motinos paveikslas vainikuotas iš Romos atsiųstomis karūnomis. Šiandien vainikavimo ceremoniją primena virš didžiojo altoriaus presbiterijos skliaute kabanti karūna. Trakų Dievo Motinos atvaizdą dengia 1723–1724 m. sukurti auksuoti kalstytos sidabro skardos aptaisai.

Apie sulaukiamas prie paveikslo stebuklingąsias malones liudija votai. Jų būta dar iki XVII amžiaus pradžios pertapymų. Tuo metu votai būdavo kalami vinukais prie paveikslo, iš viso suskaičiuotos net 394 skylutės – votų tvirtinimo pėdsakai. Ankstyviausia votinė plokštelė datuota 1603 m. Dabar prie paveikslo sukabinti votai žymi įvairius išgijimus, kurių dauguma įvyko laikotarpiu nuo XVIII a. pabaigos iki XX a. pirmosios pusės.

Trakų Dievo Motina, Lietuvos Globėja, melski už mus!

2010-03-18

Saleziečiai




Saleziečių bendradarbių sąjunga
, kurios centrinė būstinė yra Romoje, buvo įsteigta kun. Bosko ir patvirtinta Apaštalų Sosto 1876 m. gegužės 9 d. Tai vieša tikinčiųjų sąjunga pagal trečiojo ordino pavyzdį, dvasinio šv. Pranciškaus Saleziečio draugijos paveldo dalininkė, Bažnyčioje skirta plačiam jaunimo ir liaudies apaštalavimui. Saleziečiai bendradarbiai trokšta gyventi pagal Evangeliją, mokomi šv. kun. J. Bosko, kuris nuo pat pradžių kvietė pasauliečius vyrus ir moteris, taip pat ir diecezinius kunigus bendradarbiauti jaunimo, ypač vargingo ir apleisto misijoje.


saleziẽčiai, katalikų vienuolių kongregacija, pasivadinusi savo globėjo Šv. Pranciškaus Saleziečio vardu.


Saleziečių draugija Lietuvoje

Saleziečiai, arba šv. Kun. Jono Bosko Saleziečių Draugija (SDB), yra viena didžiausių mūsų laikų vienuolijų, kurios tikslas globoti jaunimą, ypač neturtingą.

Kongregacijos įsteigėjas kunigas Jonas Bosko gimė 1815 m. rugpjūčio 16 d. Italijoje.

Po didžiosios Prancūzijos revoliucijos Italiją slėgė ne tik ekonominiai sunkumai, bet kamavo ir moralinis nuosmukis. Matydamas vargingą jaunimą, kun. Jonas Bosko nusprendė visą gyvenimą paaukoti jam. Popiežiui pritariant, 1862 metais kun. J. Bosko įsteigė Draugiją, kurią pavadino šv. Pranciškaus Salezo vardu. 1869 m. kovo 1 d. draugija buvo popiežiaus aprobuota.

1901 metais kun. Jonas Bosko jau buvo žinomas visame pasaulyje. Galima sakyti, jog šiais metais buvo žengti ir pirmieji saleziečių žingsniai į Lietuvą: saleziečių archyve yra keli kun. Jono Bosko laiškai į Kauną ir Vilnių.

Saleziečių draugijos įkūrėjas Lietuvoje yra kun. Antanas Skeltys, gimęs 1884 metais sausio 5 dieną, Žalvėdėrių kaime, Griškabūdžio parapijoje. 1902 metais A. Skeltys išvyko pas saleziečius į Italiją ir 1906 m. tapo saleziečiu.

1927 metais Italijoje buvo įsteigti lietuvių saleziečių formacijos namai. 1927-1934 m. ten mokėsi apie 200 auklėtinių, iš kurių 60 tapo saleziečiais. Lietuvių saleziečių misionierių skaičius augo, ypač metais, kai nebuvo sąlygų grįžti į Lietuvą.

1934 metų birželio mėn. į Lietuvą atvyko Saleziečių Centro atstovas ir lietuvių saleziečių globėjas kun. P. Tirone, kuris palaimino Lietuvos Saleziečių veiklą Zamkaus dvare. 1934 metais spalio 24 dieną pagaliau lietuviai saleziečiai atvyko į Lietuvą ir pradėjo savo veiklą tėvynėje.

Saleziečiams atvykus į Vytėnus (Skirsnemunės parap.), J.E. Kauno Arkivyskupas Metropolitas Juozapas Skvireckas pavedė jiems Kauno Švč. Trejybės parapiją, bažnyčią ir pakaunės „Vaikelio Jėzaus Draugijos" prieglaudą.

1939 m. prasidėjęs pasaulinis karas sutrukdė saleziečių misijai - buvo užimti jų namai Vytėnuose. O antrasis pasaulinis karas visiškai sugriovė saleziečių planus. Saleziečių veiklos atgimimas prasidėjo 1985 metais, dar pogrindžio sąlygomis.

Šiuo metu Lietuvoje yra dvi saleziečių bendruomenės: Kaune Palemono ir Vilniuje šv. Kun. J. Bosko parapijoje Lazdynų mikrorajone.

Kunigo Jono Bosko įkurtų saleziečių gyvenimo ašis yra visa apimanti Dievo meilė, iš kurios ir plaukia rūpinimasis žmonėmis, ypač jaunimu. Būtent jaunimo globa yra konkretus salezietiškosios šeimos atsakas į Dievo meilę, o taip pat ir dovana visai Bažnyčiai. Kunigo J. Bosko asmenyje susiliejo šv. Pranciškaus Saleziečio dovanos: švelnumas, meilingumas, gerumas, kantrumas, ir jo paties prigimtinės savybės: begalinis darbštumas, tvirtumas, atkaklumas, paprastumas, mokėjimas užmegzti draugystę.

Sekdami savo įkūrėju, saleziečiai savo pašaukimą Bažnyčioje išgyvena kaip veiklią ir džiaugsmingą apaštališką meilę Kristui. Saleziečių prevencinio auklėjimo sistemos pagrindas yra draugystė ir meilė.

Salezietis - tai geraširdis, suprantantis ir atjaučiantis kitą, kitu besirūpinantis asmuo. Tai nuosaikus ir optimistiškas, dialogo ir darbo žmogus.

Vyskupas V. Brizgys yra pasakęs, kad nė viena Lietuvos vienuolija nėra taip išgarsinusi Lietuvos vardo visame pasaulyje, kaip lietuviai saleziečiai misionieriai.

Pagal krikščionių bendrijos tinklalapyje skelbtą informaciją





Šv. Pranciškus Salezas
(1567–1622) – vyskupas, Bažnyčios Mokytojas, vienas iš pagrindinių krikščioniškojo prancūzų humanizmo kūrėjų. Gimė rugpjūčio 21 d. Thorense, Savojoje, didikų šeimoje, tėvo buvo rengiamas valstybininko karjerai. Greta humanitarinių bei filosofijos (Paryžiuje) ir teisės mokslų (Paduvoje), jis privačiai studijavo teologiją, 1592 m. tapo teisės daktaru, Chambery senato advokatu. Atsisakė siūlomos senatoriaus vietos, 1593-1598 m. grąžino Katalikų Bažnyčiai visą anksčiau į kalvinistus perėjusią Chablais apylinkę. 1599 m. buvo paskirtas Ženevos vyskupo pagalbininku, 1602 m. konsekruotas vyskupu. Ženevos vyskupiją, kurios didesnė dalis su pačiu Ženevos miestu buvo kalvinistų rankose, valdė gyvendamas Anesio miestelyje. Jo įtaka siekė ir už vyskupijos ribų. Jo nuomonės svarbesniais klausimais teiravosi popiežiai, jo patarimais naudojosi Prancūzijos karaliai. Pranciškus daug keliavo.

Pamokslaudamas apvažinėjo visus Prancūzijos ir Svojos miestus. Sakoma, jog po šv. Augustino ir šv. Tomo Akviniečio nebuvę mokytesnio vyro ir po šv. Bernardo – pamaldesnio už jį.

Kartu su šv. Joana Pranciška Šantaliete jis įsteigė Švč. Marijos Aplankymo seserų vienuoliją. Pats įkūrė Florimontaniškąją akademiją.

Jo raštu duoti dvasinio gyvenimo patarimai pusseserei, vėliau paties kiek pataisyti, pritaikyti visiems ir išleisti knygele “Filiotėja”, per trumpą laiką paplito visam pasaulyje. Išlikę ir daug kitų jo kūrinių.

Visa jo kūryba sudaro 26 tomus. Prancūzijos mokyklose šv. Pranciškaus raštai įtraukti į programą kaip kalbos stiliaus pavyzdys. 1877 m. popiežius Pijus IX paskelbė jį Bažnyčios mokytoju. 1923 m. popiežius Pijus XI šv. Pranciškų Salezą paskyrė visų pasaulio katalikiškų žurnalistų ir rašytojų dangiškuoju globėju.


Šv. Pranciškaus Salezo pamokslas trečiam gavėnios sekmadieniui, 1622 m. vasario 27 d.Tarpusavio meilė

Šv. Pranciškus Dorybių lavybos

Šv. Pranciškus Salezietis „Malda senatvėje“

Viešpatie, Tu geriau už mane žinai, kad senstu ir ateis mano saulėlydžio diena.
Apsaugok mane nuo pasipūtimo - noro kiekviena proga ir tema kitus mokyti.
Išlaisvink mane nuo didelės silpnybės - poreikio tvarkyti kitų žmonių gyvenimą.
Išmokyk mane būti išmintingu, bet ne gudragalviu, išmokyk skubėti pagelbėti kitiems, bet nebūti jų atžvilgiu valdingu.
Man atrodo, kad esu sukaupęs daugybę išminties ir trokštu ją perteikti kitiems. Bet juk Tu, Visagali, žinai, kad man būtina išsaugoti bent kelis bičiulius...
Išmokyk mane tylėti apie savo vis daugėjančias ligas ir negales, nes noras apie jas kalbėti auga manyje kasmet. Nedrįstu prašyti Tavo malonės, kad sugebėčiau su atjauta išklausyti kitų pasakojimus apie tai, tačiau išmokyk mane bent jau kantriai tai atlikti.
Nedrįstu Tavęs prašyti geresnės atminties, bet prašau suteikti nors šiek tiek daugiau saikingumo ir mažiau pasitikėjimo savimi, nes manoji atmintis jau prasilenkia su kitų atmintimi.
Išmokyk mane tos įstabios išminties suvokti, kad aš taip pat galiu klysti.
Išsaugok man sugebėjimą švelniai elgtis su kitais kiekvienoje situacijoje. Senas, moralizuojantis niurgzlys - tai geriausias šėtono kūrinys. Išmokyk mane pastebėti netikėtus kitų privalumus. Leisk man, Viešpatie, tuos privalumus iškelti ir puoselėti.
Mano veidas jau raukšlėtas, o plaukai žili. Nenoriu skųstis, bet Tau, Viešpatie, prisipažinsiu. Bijau senatvės. Jaučiuosi taip, tarsi turėčiau atsisveikinti, negaliu sulaikyti plaukiančio gyvenimo ir tenka pripažinti, kad kas dieną mano jėgos senka ir išorinis grožis nyksta.
Taip didžiavausi, kad iki šiol galėjau varžytis su jaunais. Dabar jaučiu ir pripažįstu, kad to nebepajėgiu. Juokingas būčiau, jei norėčiau to. Bet Tu, Viešpatie, pasakei „Kas tiki manimi, tam išaugs sparnai kaip ereliui“.
Suteik mano širdžiai jėgų priimti gyvenimą taip, kaip Tu nori. Be niurzgėjimo, ne kaip išeinančiojo, be apgailėtinos vakaro nuotaikos, bet su dėkingumu ir pasiruošus viskam, ką Tu man skirsi. Duok mano širdžiai daug jėgų - kad pajėgčiau toks būti. Amen.

2010-03-02

Dievo motinos paveikslas Aušros vartų koplyčioje



Dievo motinos paveikslas Aušros vartų koplyčioje

 Vilnius, Lithuania: The Gates of Dawn


LRT Monika Kutkaitytė straipsnis "Stabdo darbus Aušros vartų koplyčioje" skelbtas interneto dienraštyje bernardinai.lt

dėl Aušros vartų remonto LNK informacija skelbta balsas.lt

laikraščio "Rzeczpospolita" informacija lenkų kalba skelbta

 Nuo 1735 m. Aušros Vartuose lapkričio antrą savaitę imta švęsti Dievo Motinos Globos šventę. Ji išaugo į iškilmingus aštuonias dienas trunkančius atlaidus.


Malda


Aušros vartai panoraminės nuotraukos

Apie Aušros vartų praeitį publicistinis straipsnis XXI amžius