2010-12-22

Magnificat




Magníficat ánima mea Dóminum,

et exsultávit spíritus meus in Deo salvatóre meo,

quia respéxit humilitátem ancíllæ suæ

Ecce enim ex hoc beátamme dicent omnes generatiónes,

quia fecit mihi magna, qui potens est,

et sanctum nomen eius,

et misericórdia eius in progénieset progénies timéntibus eum.

Fecit poténtiam in bráchio suo,dispérsit supérbos mente cordis sui;

depósuit poténtes de sedeet exaltávit húmiles.

Esuriéntes implévit boniset dívites dimísit inánes.

Suscépit Ísrael púerum suum,recordátus misericórdiæ,

sicut locútus est ad patres nostros,

Ábraham et sémini eius in sæcula.


Glória Patri et Fílio et Spirítui Sancto. Sicut erat in princípio,et nunc et semper,et in sæcula sæculórum.
Amen.



MANO SIELA ŠLOVINA VIEŠPATĮ, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Viešpats, ir šventas yra jo vardas! Jis maloningas iš kartos į kartątiems, kurie jo klauso. Jis parodo savo rankos galybę ir išsklaido išdidžios širdies žmones. Jis numeta galiūnus nuo sostųir išaukština mažuosius. Alkstančius gėrybėmis apdovanoja, turtuolius tuščiomis paleidžia. Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui, kad minėtų jo gailestingumą,kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams –Abraomui ir jo palikuonims per amžius.
IMPRIMATUR. + Vysk. Eugenijus Bartulis.Plg. Kario maldos vadovas. Vilnius: Lietuvos kariuomenės ordinariatas, 2003. P. 26.

2010-12-10

Vaclovas Aliulis MIC. Prasidėjusioji nesutepta

Mūsų Bažnyčia puošiasi Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo vardu. Ką jis reiškia? Pastebėta, kad daugelis Marijos nekaltąjį/nesuteptąjį prasidėjimą painioja su jos nepaliesta mergyste, tampant Atpirkėjo motina, bet tai yra visiškai atskiri ir skirtingi dalykai.

Nepaliesta Marijos mergystė reiškia tai, kad ji p r a d ė j o J ė z a u s g y v y b ę Šventosios Dvasios veikimu, be vyro dalyvavimo. Tą įvykį švenčiame kovo 25 d., devyni mėnesiai prieš Jėzaus gimimą (prieš gruodžio 25), ir litanijoje prisimename, vadindami ją Motina nepalytėtąja.

Marijos nekaltasis prasidėjimas reiškia tai, kad j o s p a č i o s g y v y b ė s p r a s i d ė j i m o momentu jos siela buvo nesutepta gimtosios nuodėmės, kurią visi žmonės paveldi iš pirmųjų tėvų. Marijos siela nuo pat jos gyvybės užsimezgimo motinos įsčiose buvo kupina pašvenčiamosios malonės ir laisva nuo visokio polinkio į nuodėmę. Šį įvykį iškilmingai švenčiame gruodžio 8 d., devyni mėnesiai prieš jos gimimą, kurį pagerbsime rugsėjo 8 d. Litanijoje nekaltojo prasidėjimo tiesą paminime kreipiniu Karaliene be gimtosios nuodėmės pradėtoji.

Teologas ir kalbininkas Antanas Liesis, MIC, Psalmyno vertėjas (jo vertimą kasdien girdime šv. Mišių Žodžio liturgijoje) atkreipė dėmesį, kad šis Marijos garbės vardas yra tiksliai išreikštas lotyniškai – immaculata ir lenkiškai niepokalana = n e s u t e p t o j i, bet neapdairiai išverstas lietuviškai. Lotynų ir lenkų kalbos neturi sangrąžinės dalyvio formos prasidėjusioji, o tik neveikiamąją: concepta, poczęta, taip ir lietuviškai buvo neapdairiai išversta „nekaltai pradėtoji“. Turėtume sakyti ir rašyti:

Marija n e s u t e p t a p r a s i d ė j u s i o j i,

Karaliene b e g i m t o s i o s n u o d ė m ė s p r a s i d ė j u s i o j i,

Švč. Marijos n e s u t e p t a s i s p r a s i d ė j i m a s.

Gaila, kad Liturginė komisija nepasinaudojo savo talkininko kun. Liesio pasiūlymu ir praleido tinkamą progą terminui patikslinti – Romos mišiolo išleidimą. Gal bus tai padaryta rengiant antrąjį Mišiolo leidimą? Niekas netrukdo jau šiandien mums kiekvienam pasitikslinti savo suvokimą.

Palaimintasis Jurgis Matulaitis savo dienoraštyje 1911 m. sausio 13 d. parašė:

„Ačiū Tau, Viešpatie, už tai, ką suteikei man ypatingus meilės jausmus prie Švč. Panelės Nekalto Prasidėjimo. Seniau sunkiai man ta malda ėjosi. Dabar gi taip saldu prie Jos kojų pripuolus melstis ir maldoje skendėti. Siela tarsi alpsta saldžių saldžiausių jausmų pagauta, o kūną stebėtini, nepermainomi, neišreiškiami šiurpuliai perėmę laiko. Tą pat beveik patyriau, kaip ir Tavo šv. kryžių prie širdies ir krūtinės glausdamas.“

Kartkartėmis turime prisiminti, kad viskas Marijoje – iš Kristaus ir dėl Kristaus.

Aukštas Marijos sielos šventumas nuo pirmos egzistavimo akimirkos ir per visą gyvenimą – ne dėl jos pačios nuopelnų, o dėl Atpirkėjo Kristaus nuopelnų. Taip pat šios privilegijos paskirtis yra ne jos asmeninei garbei ir grožiui, o tam, kad Atpirkėjo Kristaus pergalė prieš nuodėmę bent jo Motinos asmenyje būtų tobula bei visiška.

Šią tikėjimo tiesą (dogmą) paskelbė 1854 m. popiežius Pijus IX, atsiklausęs viso pasaulio vyskupų ir iš jų patyręs, kad visur pasaulyje katalikai tiki, jog Marija buvo nepaliesta gimtosios nuodėmės. Tokio tikėjimo pagrindas yra Šv. Rašte užrašyti arkangelo Gabrieliaus pasveikinimo žodžiai: „Sveika, Marija, malonėmis apdovanotoji, malonės pilnoji!“ ir nuo senųjų amžių įsigyvenęs Bažnyčios įsitikinimas ypatingu Marijos sielos šventumu. Pavyzdžiui, Rytų Bažnyčios mokytojas šv. Efremas gieda:

„Tik Tu, Viešpatie Kristau, ir Tavo Motina esate tikrai visapusiškai gražūs. Tavyje, Viešpatie, nėra jokios sutepties ir Tavo Motinoje – jokios dėmės“.

Mes meldžiamės ir melsimės:

Marija, be gimtosios nuodėmės prasidėjusioji,

Marija, nesutepta ir šventa prasidėjusioji,

Melski už mus!


Su Kristumi ir Marija Nr. 7, 2006 m. gruodis
Bernardinai.lt

2010-11-27

Rorate Caeli









Rorate caeli desuper, et nubes
pluant iustum.

Rorate caeli desuper, et nubes
pluant iustum.

Ne irascaris Domine, ne ultra
memineris iniquitatis: ecce civitas Sancti facta est deserta:
Sion deserta facta est: Jerusalem desolata est: domus
sanctificationis tuae et gloriae tuae, ubi laudaverunt te
patres nostri.

Rorate caeli desuper, et nubes
pluant iustum.

Peccavimus, et facti sumus
tamquam immundus nos, et cecidimus quasi folium universi: et
iniquitates nostrae quasi ventus abstulerunt nos: abscondisti
faciem tuam a nobis, et allisisti nos in manu iniquitatis
nostrae.


Rorate caeli desuper, et nubes
pluant iustum.


Vide Domine afflictionem populi
tui, et mitte quem missurus es: emitte Agnum dominatorem
terrae, de petra deserti ad montem filiae Sion: ut auferat ipse
iugum captivitatis nostrae.


Rorate caeli desuper, et nubes
pluant iustum.


Consolamini, consolamini,
popule meus: cito veniet salus tua: quare maerore consumeris,
quia innovavit te dolor? Salvabo te, noli timere, ego enim sum
Dominus Deus tuus, Sanctus Israel, Redemptor tuus.


Rorate caeli desuper, et nubes pluant iustum.



Rasokite, dangūs, iš
aukštybių, ir debesys teišlyja Teisųjį!


Nerūstauk, Viešpatie,
daugiau neprisimink nedorybių; štai Šventojo
miestas ištuštėjo, Sionas tapo tuščias.
Jeruzalė nusiaubta – Tavo šventumo ir garbės
namai, kur Tave šlovino mūsų tėvai.




Nusidėjom mes ir tapom netyri,
ir nukritom visi kaip medžio lapai, mūsų nedorybės nupūtė mus
kaip vėjas. Paslėpei nuo mūsų savo veidą ir sudaužei mus mūsų
nedorumo ranka.







Pažvelk, Viešpatie, į
savo tautos nelaimę ir pasiųsk mums tą, kurį žadėjai. Atsiųsk
Avinėlį, žemės valdytoją, iš dykumų uolos į Siono dukros
kalną, kad jis nuimtų mūs nelaisvės jungą.





Nusiramink, nusiramink, mano
tauta, greit ateis tavo išganymas. Kodėl nyksti iš
sielvarto, persimainius nuo skausmo? Išgelbėsiu tave,
nebijok, nes juk esu tavo Viešpats Dievas, Izraelio
Šventasis, tavo Atpirkėjas.


2010-11-20

Gailestingumo Motinos Globos atlaidų „Marija – Dievo ir žmonių Tarnaitė“ dienų temos

„Marija – Viešpaties Tarnaitė“ Apreiškimas (Lk 1, 26–38)„Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei” (Lk 1, 38).Marija sako „fiat“ – „tebūnie“, o Jos Dieviškasis Sūnus moko mus maldos: „...teesie Tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mt 6, 10). Alyvų sode Jis ištaria: „Mano Tėve, ...tebūnie Tavo valia!“ Nors esame apdovanoti laisva valia, išmintingai elgtumės visada vykdydami Dievo valią. Šventasis Paulius persergi: „‘Viskas man valia!’ Bet ne viskas naudinga!“ (1 Kor 6, 12). Atminkime, kad Dievo valia – Gailestingumas.

„Marija – žmonių Tarnaitė“ Elzbietos aplankymas (Lk 1, 39–56)
„Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“ (Lk 1, 45).
Matydami pas Elzbietą skubančią Mariją ir girdėdami, kaip Ji Elzbietos akivaizdoje šlovina Viešpatį, galime tarti, kad Marija yra veiksmo ir maldos žmogus. Kristaus Motinos pavyzdys tepadeda mums išsivaduoti iš neveiklaus stebėjimo. Pagelbėkime kitam, įveikime savyje pagiežos piktžoles aplinkiniams ir melskime už artimą. Marija savo pavyzdžiu moko mus būti Dievo Gailestingumo įrankiais.

„Marija – Išganytojo Motina“ Viešpaties Jėzaus gimimas (Lk 2, 1–21)
„...ir ji pagimdė savo pirmgimį sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje“ (Lk 2, 6,7).
Betliejuje (hebr. „Duonos namai“) gimsta Išganytojas, kuris yra didžioji Dievo dovana Jo tautai. Svarbiausią žmonijos istorijoje misiją Jėzus ir Marija pradeda visiškai nusižeminę, kraštutiniame skurde, vieniši nakties tyloje. Jiems rūpi tik tikslas, pavestoji misija, jiems nesvarbu niekas aplink. Argi neakivaizdu, kad jų elgesys radikaliai skiriasi nuo įprasto mūsų kasdienybėje?

„Marija – Sopulingoji Motina“ Jėzaus paaukojimas (Lk 2, 22–38)
„Ir tavo pačios sielą pervers kalavijas“ (Lk 2, 35).
Siaubinga Simeono pranašystė neišveda Marijos iš pusiausvyros, Ji nepasipiktina ir neprotestuoja, nes tvirtai pasitiki Dievu. „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“ (Fil 4, 13). Ji tarsi kalba mums psalmės žodžiais „Pavesk savo rūpesčius Viešpačiui“ (Ps 55, 23). Drauge tai pirmas ženklas aukos, kurios pareikalaus pasaulio išganymas ir kuris verčia mus susimąstyti apie kančios prasmę.

„Marija – ieškantis žmogus“ Jėzaus atradimas (Lk 2, 39–52)
„...Vaikeli, kam mums taip padarei?“ (Lk 2, 48)
Marija kartu su Juozapu kantriai ir ištvermingai ieško dingusio Jėzaus, nes yra atsakinga ir mylinti Motina. O atradusi – bando suprasti, kodėl įvyko tai, kas įvyko. Regime, kaip Kristaus slėpinio pažinimas nuolat auga ir gilėja, kaip Marija vis labiau prie Jo priartėja. Ar mus jaudina klausimai apie tikėjimą, Kristų, amžinybę? Ar ieškome atsakymų į juos?

„Marija – tikinčiųjų Užtarėja“ Vestuvės Kanoje (Jn 2, 1–12)
„Jėzaus Motina Jam sako: ‚Jie nebeturi vyno‘“ (Jn 2, 3).
Marijai rūpi mūsų reikalai ir poreikiai, nes pati patyrė daug sunkumų ir vargų. Ji nori mums padėti, tačiau drauge moko: „Darykite, ką tik Jis jums lieps“ (Jn 2, 5). Ir Jos Sūnus sako: „...kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40). Kaip Galilėjos Kanoje Jėzus Marijos užtarimu išgelbsti jaunuosius iš keblios padėties, taip ir šiandien Gailestingoji Motina išprašo savo Sūnų mums reikalingų malonių. Džiaugdamiesi gauta pagalba, turime pastebėti tuos, kurie tikisi mūsų atjautos ir paramos.


„Marija – Bažnyčios Motina“ Testamentas nuo Kryžiaus (Jn 19, 25–27)
„Moterie, štai tavo sūnus!“ (Jn 19, 26)
Golgota yra Jėzaus ir Marijos Aukos kulminacija. Po Kryžiumi Marija tampa Atpirkimo dalininke, nes už mus paaukoja kančią savo motiniškos Širdies, kuri plyšta iš skausmo dėl iškankinto, pažeminto, nukryžiuoto ir merdinčio Šventojo Sūnaus. Maža to, Ji klusniai priima mirštančio Sūnaus pavedimą būti mūsų visų Motina – ir tų, kurie apimti gailesčio stovi po Kryžiumi, ir tų, kurie Jį nukryžiuoja („...nes jie nežino, ką darą“ – Lk 23, 34). Golgota mums atskleidžia, kokią didelę vertę turi kančia, nes jos dėka išganomas pasaulis. Priimti kančią – tai sutikti su Dievo valia, atleisti ir eiti trumpiausiu keliu į Amžinąjį Gyvenimą.


„Marija – Bažnyčioje“ Laukiant Šventosios Dvasios (Apd 1, 13–14)
„Jie visi ištvermingai ir vieningai atsidėjo maldai kartu su moterimis ir Jėzaus Motina Marija bei Jo broliais“ (Apd 1, 14).
Marija dalyvauja kuriant Bažnyčią – mistinį Dievo Sūnaus Kūną, kuris turi tęsti Išganytojo Jėzaus Kristaus pradėtą darbą. Jei man reikalinga Bažnyčia, tai turiu melsti, kad ji būtų tvirta ir galinga, kad jos tarnai – kunigai būtų ištikimi ir šventi, tinkamai vestų mus į išganymą. Turiu žvelgti į Bažnyčią su tokiu rūpesčiu, kokiu Marija gaubė savo Sūnų.

2010-08-03

Marijos Legiono Tessera

 Legión de María

Pradžios maldos

+ Vardan Dievo Tėvo, * ir Sūnaus, * Šventosios Dvasios. Amen

Ateik, Šventoji Dvasia, pripildyk savo tikinčiųjų širdis ir uždek jose savo meilės ugnį.

K. Atsiųsk savo Dvasią ir visa bus sukurta.
A. Ir atnaujinsi žemės veidą.

Melskimės. Dieve, Tu nori, kad kiekvienoje gentyje ir tautoje šventai darbuotųsi Tavo Bažnyčia; paskleisk Šventosios Dvasios dovanas po platų pasaulį ir visiems tikintiesiems įkvėpk tokio uolumo, * kokiu tikintieji Evangelijos skelbimo pradžioje pasižymėjo. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

K. Viešpatie, atverk mano lūpas.
A. Ir aš Tave šlovinsiu.

K. Dieve, ateik man padėti.
A. Viešpatie, skubėk manęs gelbėti.

K. Garbė Dievui Tėvui,* ir Sūnui, * ir Šventajai Dvasiai.
A. Kaip buvo pradžioje,* dabar ir visados, * ir per amžius. Amen

Čia kalbama dalis rožančiaus ir „Sveika Karaliene...“.


SVEIKA KARALIENE


Sveika Karaliene,* gailestingoji Motina, * mūsų gyvybe, paguoda ir viltie, sveika!* Tavęs šaukiamės ištremtieji Ievos vaikai,* Tavęs ilgimės, verkdami ir vaitodami šiame ašarų klonyje.* Todėl Tu, mūsų Užtarėja, savo gailestingas akis į mus atkreipki * ir Jėzų, garbingą Tavo įsčių vaisių, mums po šios tremties parodyk, o geroji, o malonioji, o mieliausioji Mergelė Marija!

K. Melski už mus, Šventoji Dievo gimdytoja,
A. kad taptume verti Kristaus žadėjimų.

Melskimės. Dieve, Tu vienatinio savo Sūnaus gyvenimo, mirties ir prisikėlimo nuopelnais atvėrei mums dangaus vartus. Meldžiame, suteik malonę, kad mes, apmąstydami Švenčiausios Mergelės Marijos rožančiaus paslaptis, gyventume, kaip jos moko, ir pasiektume, ką jos žada. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

K. Švenčiausioji Jėzaus Širdie,
A. Pasigailėk mūsų.
K. Nekaltoji Marijos Širdie,
A. Melski už mus.
K. Šventasis Juozapai,
A. Melski už mus.
K. Šventasis Jonai Evangeliste,
A. Melski už mus.
K. Šventasis Liudvikai Marija de Montfort,
A. Melski už mus.

+ Vardan Dievo Tėvo, * ir Sūnaus, * Šventosios Dvasios. Amen


CATENA LEGIONIS

Priegiesmis. Kas yra Toji, kuri ateina lyg, kad tekanti aušra, graži kaip mėnulis, rinktinė kaip saulė, narsi kaip kariuomenė, pasirengusi žygiui?

Mano siela + šlovina Viešpatį,*
mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,
nes Jis pažvelgė į savo nuolankią tarnaitę, *
štai nuo dabar palaiminta Mane vadins visos kartos,
nes didžių dalykų padarė Man Visagalis,* ir Šventas yra Jo vardas!
Jis maloningas iš kartos į kartą * tiems, kurie Jo klauso.
Jis parodo savo rankos galybę * ir išsklaido išdidžios širdies žmones.
Jis numeta galiūnus nuo sostų * ir išaukština mažuosius.
Alkstančius gėrybėmis apdovanoja, * turtuolius tuščiomis paleidžia.
Jis ištiesė pagalbos ranką Savo tarnui Izraeliui, * kad minėtų Jo gailestingumą,
kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams –* Abraomui ir jo palikuonims per amžius.

Garbė Dievui Tėvui,* ir Sūnui, * ir Šventajai Dvasiai.
Kaip buvo pradžioje,* dabar ir visados, * ir per amžius. Amen

Priegiesmis. Kas yra Toji, kuri ateina lyg, kad tekanti aušra, graži kaip mėnulis, rinktinė kaip saulė, narsi kaip kariuomenė, pasirengusi žygiui?

K. Be gimtosios nuodėmės pradėtoji Marija,
A. melski už mus, kurie šaukiamės Tavo pagalbos.

Melskimės. Viešpatie Jėzau Kristau, mūsų Tarpininke pas Tėvą, kuris teikeisi paskirti savo Motiną, Švenčiausiąją Mergelę, mums Motina ir Užtarėja, meldžiame, suteik, kad visi, kurie tik ateis pas Tave prašyti Tavo malonių, galėtų džiaugtis jas visas per Ją gavę. Amen.


PABAIGOS MALDOS

+ Vardan Dievo Tėvo, * ir Sūnaus, * Šventosios Dvasios. Amen

Tavo apgynimo šaukiamės, * šventoji Dievo Gimdytoja! * Mūsų maldų neatmeski mūsų reikaluose, bet nuo visokių pavojų mus visados gelbėk. * Mergele garbingoji ir palaimintoji, * mūsų Valdove, mūsų Tarpininke, mūsų Užtarėja, * su savo Sūnumi mus sutaikink, * savo Sūnui mus paveski, * savo Sūnui mus atiduoki!
K.Nekaltoji Marija, visų Malonių Tarpininke
(arba prezidiumui atitinkamas kreipinys),
A.Melski už mus.

K. Šventasis Mykolai ir šventasis Gabrieliau, šventasis Rapolai,
A. Melskite už mus.

K. Dangaus Galybės angeliškasis Marijos Legione,
A. Melski už mus.

K. Šventasis Jonai Krikštytojau,
A. Melski už mus.

K. Šventieji Petrai ir Pauliau, ir visi šventieji,
A. Melskite už mus.

Viešpatie Dieve, suteik mums, po Marijos vėliava Tau tarnaujantiems, tokį didelį tikėjimą Tavimi ir pasitikėjimą Ja, kokio reikia, kad Tau laimėtume visą pasaulį. Duok mums gyvą, artimo meile spinduliuojantį tikėjimą, kuris padėtų mums visa daryti iš tyros Tavo meilės ir visada daryti iš tyros Tavo meilės, ir visada matyti Tave, bei tarnauti Tau kiekviename žmoguje; suteik mums tvirtą ir nepajudinamą, kaip uola, tikėjimą, kad išlaikytume ramybę ir nesvyruotume gyvenimo varguose, nelaimėse ir nepasisekimuose. Suteik drąsų tikėjimą, įkvepiantį mus imtis ir nedelsiant nuveikti didžių darbų Dievo garbei bei sielų išganymui; tikėjimą, kuris būtų mūsų Legiono Ugnies Stulpas ir vestų visus drauge, kad įžiebtume visur Dievo Meilės ugnį – apšviestume tuos, kurie tūno tamsybėse ir gyvena ūksmingame mirties slėnyje, kad įžiebtume uolumo atšalusiems – grąžintume gyvybę patekusiems į nuodėmės mirtį. Suteik tikėjimą, kuris kreiptų mūsų žingsnius Taikos keliu, kad po šio gyvenimo kovos visas mūsų Legionas, nepraradęs nė vieno iš savųjų, galėtų susirinkti Tavo meilės ir garbės Karalystėje. Amen.

Mirusių legionierių ir visų mirusių tikinčiųjų sielos Dievo gailestingumu, tegul ilsisi ramybėje. Amen.

+ Vardan Dievo Tėvo, * ir Sūnaus, * Šventosios Dvasios. Amen

TOBULAS PASIAUKOJIMAS JĖZUI PER MARIJĄ

NIHIL OBSTAT. Sac. V. Aliulis MIC, Vilnius, 1992 0921 ad hoc deputatus. IMPRIMATUR. + Juozas Tunaitis Vilnius, 1994 01 24 Generalvikaras

   VTG Vexillum Legio Mariae Legion Of Mary Statue $312 Sol Rukatataku Sol Rukatataku hat sich etwas auf RELIGIOSAS gemerkt. 17 shopgoodwill.com - #31551430 - VTG Vexillum Legio Mariae Legion Of Mary Statue - 7/25/2016 5:30:00 PM  shopgoodwill.com VTG Vexillum Legio Mariae Legion Of Mary Statue Description




2010-07-31

Rožinio istorija


Verčiant iš lotynų kalbos Rožinis reiškia „vainikėlis iš rožių“. Rožinio istorija veda į amžių gilumą. Neabejotina, kad pati Dievo Motina įkvėpdavo įvairius žmones melstis.

Vieną Rožinio formą keitė kita. Rožinis pastoviai keitėsi ir tobulėjo. Iš tikrųjų Rožinis yra liaudies pamaldumo forma.

Manoma, kad Rožinio analogas atsirado maždaug 800-taisiais metais Airijoje. Vienuolės skaitė 150 psalmių per dieną, bet žmonės, nemokėję skaityti, keisdavo psalmių skaitymą malda „Tėve mūsų“. Maldų skaičiavimui buvo naudojami rožančiai.

Rožinio kūdikystės laikais, jame nebuvo maldos „Džiaukis, Marija“. Ji, kokią mes žinome dabar, atsirado tik 16 amžiuje. Šios maldos sudėtinga istorija. Jos šaknys glūdi dviejuose Evangelijos pagal Luką tekstuose: angeliškojo pasveikinimo („Džiaukis, palaimintoji, Viešpats su tavimi“) ir Elžbietos žodžių („Tu palaiminta tarp moterų ir palaimintas Tavo įsčių vaisius“).

Po to , kai pasirodė pirminė „Džiaukis, Marija“ forma, kai kurie krikščionys 12 a. pradėjo melstis, atskaičiuodami pagal rožančių 150 maldų – taip, kaip 150 „Tėve mūsų“. Palaipsniui tos praktikos susiliejo į vieną. Pradžioje egzistavo rožančius iš 300 maldų ( 150 porų iš „Tėve mūsų“ ir „Džiaukis, Marija“).

Ištikimieji Marijos širdžiai, skyrė jai savo maldas panašiai kaip rožių vainikus, rožinius. Savo, tapusiu legenda, apsireiškimo jaunam vienuoliui, skaičiusiam rožančių „Džiaukis, Marija“ metu, Švenčiausioji Mergelė uždėjo jam ant pečių spindinčių rožių girliandą. Gali būti, kad būtent nuo to laiko maldos ritualas, naudojant maldas „Tėve mūsų“ ir „Džiaukis, Marija“ ėmė vadintis „Rožiniu“.

Maždaug apie 1400 m. kai kurie jau skaitė Rožinį iš 15 „Tėve mūsų“ ir 150 „Džiaukis, Marija“, padalintų į 15 dešimtukų. Šiame Rožiniame buvo naudojama ankstesnioji, trumpoji forma „Džiaukis, Marija“ ir kiekvieno dešimtuko pabaigoje neskaitoma „Garbė Tėvui...“.

Tuo pat metu paplito kita krikščioniškos maldos naujovė: apmąstymai apie tikėjimo paslaptis ir Jėzaus ir Marijos gyvenimo įvykius. 15 a. viduryje vienas vienuolis sudarė sąrašą iš 50 paslapčių apmąstymams su po to sekančiu skaitymu „Džiaukis, Marija“. Kiti turėjo savo paslapčių sąrašus ir atitinkamas maldas.

Tekstai apmąstymams, savo šiuolaikiniame pavidale, imami iš Šventojo Rašto ir atitinka 15 tradicinių paslapčių.

Rožinių skaitymo praktika egzistuoja katalikiškųjų tradicijų krikščionybėje ir įvairiais laikotarpiais buvo remiama Romos Popiežių.

Rožinio malda, skaitoma pagal rožančių, išreiškia savimi maldų „Tėve mūsų“, „Džiaukis, Marija“ ir „Garbė...“kaitaliojimą, kuriuos turi lydėti apmąstymai apie paslaptis, kurios atitinka tam tikrus evangelinius įvykius. Egzistuoja trys paslapčių rūšys:

Džiaugsmingosios, kuriose mąstoma apie Dievo meilės paslaptį
• Apreiškimas Dievo Motinai
• Mergelės Marijos apsilankymas pas šv. Elžbietą
• Jėzaus Kristaus gimimas
• Išganytojo aukojimas
• Paauglio Jėzaus suradimas Jeruzalės šventykloje

Skausmingosios, kuriose apmąstoma Jėzaus Kristaus paslaptis, kuri įvyko per nukryžiavimą
• Priešmirtinė malda Getsemanės sode
• Jėzaus Kristaus nuplakimas
• Apvainikavimas erškėčiais
• Kryžiaus kelias
• Mirtis ant kryžiaus

Garbingosios, kuriose šlovinamas Kristus, per kurį ir su kuriuo krikščionys siekia amžinojo gyvenimo
• Kristaus atgimimas
• Kristaus pakilimas
• Šventosios Dvasios apsireiškimas Apaštalams
• Švenčiausiosios Dievo Motinos mirtis
• Mergelės Marijos apvainikavimas dangiškąja šlove.

Kiekviena rūšis savyje turi po 5 paslaptis, tokiu būdu, vienas Rožinio ratas leidžia mąstyti apie vieną paslapčių rūšį. Taigi, pilnas Rožinis, jungiantis savyje visas 3 paslapčių rūšis, susideda iš 3 ratų.

Rožinio Maldų skaitymo tvarka


Persižegnojama, bučiuojamas rožančiaus kryžius ir skaitoma įžanginė Rožinio malda.
Imamas kryžius ir skaitoma „Apaštalinis tikėjimo simbolis“.
Imamas pirmas karoliukas ir skaitoma „Tėve mūsų“.
Trimis sekančiais – tris kartus „Džiaukis, Marija“ („Sveika, Marija“). Po to – „Garbė...“. Šios
maldos sudaro Rožinio įžangą.
Po to skelbiama paslapčių rūšis ir pirmoji paslaptis. Didžiuoju karoliuku skaitoma „Tėve mūsų“,
10-čia mažų – „Džiaukis, Marija“ („Sveika Marija“). Kiekvienos paslapties pabaigoje
tariama “Garbė...“.
Baigiant Rožinio maldas, skaitomos baigiamosios maldos. 


2002 metais popiežius Jonas Paulius II pridėjo (tiksliau, „rekomendavo“ neprivalomai) šviesiąsias paslaptis prie trijų istoriniai egzistavusių: džiaugsmingųjų, skausmingųjų ir garbingųjų.

2010-06-23

Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė























Šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švč. Veido Teresė






ŠV. KŪDIKĖLIO JĖZAUS TERESĖS LITANIJA

Kýrie, eléison! Christe, eléison! Kýre, eléison!
Kristau, išgirsk mus! R. Kristau, išklausyk mus!
Tėve, dangaus Dieve, R. pasigailėk mūsų!
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve,
Šventoji Dvasia, Dieve,
Šventoji Trejybe, vienas Dieve,
Šventoji Marija, R. melski už mus!
Šventoji Dievo Gimdytoja,
Šventoji Mergelių Mergele,
Šventasis Juozapai,
Šventoji Kūdikėlio Jėzaus Terese,
Šventoji švenčiausiojo Veido Terese,
Mažoji Jėzaus gėlele,
Šventosios Dvasios mylimoji,
Dievo meilės pilnoji,
Atsidavusi Dievo tarnybai,
Deganti Jėzaus meile,
Visuomet nusižeminusioji,
Dievo Motinos stebuklingai išgydytoji,
Galingoji pas Dievą,
Dievo gerumo skelbėja,
Dvasinės kūdikystės mokytoja,
Švenčiausiojo Sakramento garbintoja,
Gilaus tikėjimo pavyzdy,
Nekaltoji lelija,
Meilingoji rože,
Garbingoji dangaus gėlele,
Atsižadėjimo paveiksle,
Kryželių mylėtoja,
Didžioji atgailotoja,
Dorybių žvaigžde,
Vienuolių pavyzdy,
Vadove į dangų,
Nelaimingųjų gelbėtoja,
Skausmų ramintoja,
Vargšų užtarėja,
Misijų globėja,
Dangaus rožių dalytoja,
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, R. atleisk mums,Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, R. išklausyk mus, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, R. pasigailėk mūsų!
V. Melski už mus, šventoji Terese. R. Kad taptume verti Kristaus žadėjimų.
Melskimės. Gailestingasis Viešpatie Dieve, šventajai Teresei užtariant, išklausyk mūsų nuolankių maldavimų. Sutvirtink mūsų tikėjimą, uždek mūsų širdyse savo meilę, leisk mums pažinti ir įvykdyti Tavo šventąją valią, kad būtume verti su šventąja Terese ir visais šventaisiais amžinai Tave garbinti. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

MALDA Į ŠV. KŪDIKĖLIO JĖZAUS TERESĘ

Šventoji Terese, mažoji Jėzaus gėlele, globok ir užtark mus! Tavo gyvenimas rodo, jog šventumas yra vertingesnis dalykas, negu visa pasaulio teikiama pagarba; jog dorybė yra daug brangesnė, negu visi pasaulio turtai; kad didžiausias gėris, kurį mes galime palikti žmonėms, – tai pavyzdys, kaip reikia šventai gyventi. Šiame turtus, garbę ir malonumus pamėgusiame pasaulyje mums reikia dvasios paprastumo ir meilės, reikia tyrumo, pamaldumo ir pasiaukojimo dvasios. Šventoji Terese, padėk mums pažinti ir pamilti Dievą visa širdimi. Globok visas tas sielas, kurios mums yra brangios ar už kurias privalome melstis. Išprašyk mums iš Dievo tų malonių, kurių labiausiai reikia mūsų sielos išganymui.
V. Melski už mus, šventoji Terese. R. Kad taptume verti Kristaus žadėjimų.
Melskimės. Viešpatie, Tu esi pasakęs: „Jei nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę“ (Mt 18, 3). Todėl mes trokštame nuolankia ir pagarbia širdimi sekti šventosios mergelės Teresės pėdomis ir su ja džiaugtis Tavimi amžinojoje Tėvynėje, kur Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. R. Amen.

2010-03-25

Šv. ses. M. Faustina Kovalska


Šv. ses. M. Faustina Kovalska yra greta tokių iškilių Katalikų Bažnyčios šventųjų moterų mokytojų ir mistikių kaip šv. Teresė iš Avilos, šv. Margarita-Marija Alacoque, šv. Teresėlė iš Lisieux, intelektualė šv. Kryžiaus Teresė Benedikta (Edita Stein) ar mažosios piemenaitės – šv. Bernadeta iš Lurdo, Liucija iš Fatimos.

Skaitant Faustinos dienoraštį, neapleidžia mintis: koks turi būti būti sukauptas gyvenimo patirties, aplinkos konteksto ir vaizdinių potencialas, kad siela prabiltų ir išsiveržtų šitokia jėga ir tokiomis formomis.

Sesers Faustinos Dienoraštis "Dievo gailestingumas mano sieloje"
1 sąsiuvinys 1-46,
1 sąsiuvinys 46-86,

Amžinasis Tėve, aukoju Tau mieliausiojo Tavo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūną ir Kraują, Sielą ir Dievystę permaldauti už mūsų ir viso pasaulio nuodėmes.
Pater ætérne, óffero tibi Corpus et Sánguinem, ánimam et divinitátem dilectíssimi Fílii Tui, Dómini nostri, Iesu Christi, in propitiatióne pro peccátis nostris et totíus mundi.

Dėl skaudžios Jo kančios būk gailestingas mums ir visam pasauliui
Pro dolorósa Eius passióne, miserére nobis et totíus mundi.

Šventas Dieve, šventas Galingasis, šventas Nemirtingasis, pasigailėk mūsų ir viso pasaulio
Sanctus Deus, Sanctus Fortis, Sanctus Immortális, miserére nobis et totíus mundi.
Kraujau ir vandenie, iš Švenčiausiosios Jėzaus Širdies mums ištryškusi gailestingumo srove, pasitikiu Tavimi!

2010-03-24

Trakų Švč. M. Marijos, Lietuvos globėjos malda


Trakų Švč. M. Marijos, Lietuvos globėjos malda

O Motina, kuri protėvių sostinėje pasirinkai savo sostą, ugdyk mūsų žemėje ir širdyse savo Sūnaus karalystę. Valdyk mus taikoje, stiprink mus priespaudoje, guosk nelaimėse. Būk mūsų kraštui maloninga Valdovė, kaip esi buvusi šimtmečiais. Tegu tavo garbės vainiką nūnai praturtina nekaltumo ir meilės perlai, išaugę iš mūsų jaunimo širdžių ir mūsų tautos tikėjimo. Amen.

Modlitwa do Matki Boskiej Trockiej Patronki Litwy

O Matko, Co stolicę naszych przodków obrałaś za swój tron, uczyń naszą ziemię i serca nasze królestwem Syna Twego. Racz rządzić nami w czasie pokoju, wspieraj w niewoli, pocieszaj w nieszczęściach. Bądź miłościwą Królową naszego kraju teraz jak byłaś przez wieki. Niechaj Twoją koronę chwały ozdobią perły niewinności i miłości z serc naszej młodzieży i wiary naszego narodu. Amen.

Kazimieras Dobkevičius

Trakų Dievo Motina, Lietuvos Globėja.


Bažnyčią nuo seno garsinantis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas glaudžiai siejamas su Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto vardu. XVIII a. pradžioje paveikslo kitoje pusėje atsirado įrašas, kad šį paveikslą Vytautui Krikšto proga dovanojęs Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas (1350–1425). Be to, įraše teigiama, jog tai esanti ikona Nikopėja (graikiškai – Pergalingoji), padėjusi imperatoriui Jonui Komnenui (1087–1143) pralaužti persų apgultį ir sėkmingai grįžti į Konstantinopolį. Nors stinga istorinių žinių apie Vytauto vaidmenį Trakams įgyjant senąjį Dievo Motinos atvaizdą, jo kilmės legenda grindžiama patikimais liudijimais, esą paveikslą jau šeštas šimtmetis gerbia ne tik katalikai bei stačiatikiai, bet ir Vytauto pavaldiniai, vietos musulmonai. XV a. nutapytą gotikinę Trakų Madoną ir ikoną, kurią Bizantijos imperatoriai laikė savo asmens ir sostinės globėja, sieja pirmiausia atvaizdo istorinė prasmė – jis liudija valstybės ir jos valdovo ištikimybę Krikštui, tikėjimo gynimą.

Restauratorių tyrimai atskleidė, kad seniausiame tapybos sluoksnyje glūdi vėlyvosios gotikos stiliaus visafigūris Švč. Mergelės atvaizdas. Ji buvusi pavaizduota vienplaukė, tik su perregimu šydu, galbūt su rožių vainiku ant galvos. XVII a. pradžioje bažnyčioje įrenginėjant naują didįjį altorių, paveikslas pasirodė esąs jam per didelis, todėl nupjauta jo apatinė dalis, iš naujo išraižytas ir perauksuotas, renesansinio stiliaus ornamentu padabintas fonas, Marijos figūra pertapyta suteikiant atvaizdui bizantinę stilistiką – vietoje perregimo šydo nutapytas galvą ir kaktą dengiantis, stambiomis klostėmis figūrą gobiantis maforijus.

Paveiksle, kurį regi šiandienis maldininkas, vaizduojama Hodegetria tipo Dievo Motina, sėdinti veidu į žiūrovą, nukreipusi į jį žvilgsnį. Ant jos kairiojo kelio – purpurinę tuniką vilkintis Kūdikėlis Jėzus, kairėje rankoje turintis knygą, o dešinę tiesiantis link Motinos laikomos, tris rožinio slėpinius simbolizuojančios trižiedės rožės. Maforijaus kaktos srityje nutapytas graikiškas kryžius, o ant kairiojo peties – žvaigždė. Dievo Motinos ikonose ant Marijos kaktos ir pečių vaizduojamos žvaigždės ženklina Mergelės skaistybę. Paveikslui būdinga bizantiškosios ikonų tapybos kanoninė schema (statika, nuo realybės atsietas vaizdas), kartu jis atspindi kai kuriuos Vakarų Europos vėlyvųjų viduramžių tapybos bruožus – plačius, figūrą po sąlygiškomis klostėmis paslepiančius drabužius, idea¬lizuotą, XV a. „gražiąsias Marijas“ (Tota Pulchra) primenantį veidą. Taigi Trakų Dievo Motina išsiskiria tik jai vienai būdingu ikonos, viduramžių ir baroko tapybos stilių deriniu.

1718 m. rugsėjį Trakų Dievo Motinos paveikslas vainikuotas iš Romos atsiųstomis karūnomis. Šiandien vainikavimo ceremoniją primena virš didžiojo altoriaus presbiterijos skliaute kabanti karūna. Trakų Dievo Motinos atvaizdą dengia 1723–1724 m. sukurti auksuoti kalstytos sidabro skardos aptaisai.

Apie sulaukiamas prie paveikslo stebuklingąsias malones liudija votai. Jų būta dar iki XVII amžiaus pradžios pertapymų. Tuo metu votai būdavo kalami vinukais prie paveikslo, iš viso suskaičiuotos net 394 skylutės – votų tvirtinimo pėdsakai. Ankstyviausia votinė plokštelė datuota 1603 m. Dabar prie paveikslo sukabinti votai žymi įvairius išgijimus, kurių dauguma įvyko laikotarpiu nuo XVIII a. pabaigos iki XX a. pirmosios pusės.

Trakų Dievo Motina, Lietuvos Globėja, melski už mus!

2010-03-18

Saleziečiai




Saleziečių bendradarbių sąjunga
, kurios centrinė būstinė yra Romoje, buvo įsteigta kun. Bosko ir patvirtinta Apaštalų Sosto 1876 m. gegužės 9 d. Tai vieša tikinčiųjų sąjunga pagal trečiojo ordino pavyzdį, dvasinio šv. Pranciškaus Saleziečio draugijos paveldo dalininkė, Bažnyčioje skirta plačiam jaunimo ir liaudies apaštalavimui. Saleziečiai bendradarbiai trokšta gyventi pagal Evangeliją, mokomi šv. kun. J. Bosko, kuris nuo pat pradžių kvietė pasauliečius vyrus ir moteris, taip pat ir diecezinius kunigus bendradarbiauti jaunimo, ypač vargingo ir apleisto misijoje.


saleziẽčiai, katalikų vienuolių kongregacija, pasivadinusi savo globėjo Šv. Pranciškaus Saleziečio vardu.


Saleziečių draugija Lietuvoje

Saleziečiai, arba šv. Kun. Jono Bosko Saleziečių Draugija (SDB), yra viena didžiausių mūsų laikų vienuolijų, kurios tikslas globoti jaunimą, ypač neturtingą.

Kongregacijos įsteigėjas kunigas Jonas Bosko gimė 1815 m. rugpjūčio 16 d. Italijoje.

Po didžiosios Prancūzijos revoliucijos Italiją slėgė ne tik ekonominiai sunkumai, bet kamavo ir moralinis nuosmukis. Matydamas vargingą jaunimą, kun. Jonas Bosko nusprendė visą gyvenimą paaukoti jam. Popiežiui pritariant, 1862 metais kun. J. Bosko įsteigė Draugiją, kurią pavadino šv. Pranciškaus Salezo vardu. 1869 m. kovo 1 d. draugija buvo popiežiaus aprobuota.

1901 metais kun. Jonas Bosko jau buvo žinomas visame pasaulyje. Galima sakyti, jog šiais metais buvo žengti ir pirmieji saleziečių žingsniai į Lietuvą: saleziečių archyve yra keli kun. Jono Bosko laiškai į Kauną ir Vilnių.

Saleziečių draugijos įkūrėjas Lietuvoje yra kun. Antanas Skeltys, gimęs 1884 metais sausio 5 dieną, Žalvėdėrių kaime, Griškabūdžio parapijoje. 1902 metais A. Skeltys išvyko pas saleziečius į Italiją ir 1906 m. tapo saleziečiu.

1927 metais Italijoje buvo įsteigti lietuvių saleziečių formacijos namai. 1927-1934 m. ten mokėsi apie 200 auklėtinių, iš kurių 60 tapo saleziečiais. Lietuvių saleziečių misionierių skaičius augo, ypač metais, kai nebuvo sąlygų grįžti į Lietuvą.

1934 metų birželio mėn. į Lietuvą atvyko Saleziečių Centro atstovas ir lietuvių saleziečių globėjas kun. P. Tirone, kuris palaimino Lietuvos Saleziečių veiklą Zamkaus dvare. 1934 metais spalio 24 dieną pagaliau lietuviai saleziečiai atvyko į Lietuvą ir pradėjo savo veiklą tėvynėje.

Saleziečiams atvykus į Vytėnus (Skirsnemunės parap.), J.E. Kauno Arkivyskupas Metropolitas Juozapas Skvireckas pavedė jiems Kauno Švč. Trejybės parapiją, bažnyčią ir pakaunės „Vaikelio Jėzaus Draugijos" prieglaudą.

1939 m. prasidėjęs pasaulinis karas sutrukdė saleziečių misijai - buvo užimti jų namai Vytėnuose. O antrasis pasaulinis karas visiškai sugriovė saleziečių planus. Saleziečių veiklos atgimimas prasidėjo 1985 metais, dar pogrindžio sąlygomis.

Šiuo metu Lietuvoje yra dvi saleziečių bendruomenės: Kaune Palemono ir Vilniuje šv. Kun. J. Bosko parapijoje Lazdynų mikrorajone.

Kunigo Jono Bosko įkurtų saleziečių gyvenimo ašis yra visa apimanti Dievo meilė, iš kurios ir plaukia rūpinimasis žmonėmis, ypač jaunimu. Būtent jaunimo globa yra konkretus salezietiškosios šeimos atsakas į Dievo meilę, o taip pat ir dovana visai Bažnyčiai. Kunigo J. Bosko asmenyje susiliejo šv. Pranciškaus Saleziečio dovanos: švelnumas, meilingumas, gerumas, kantrumas, ir jo paties prigimtinės savybės: begalinis darbštumas, tvirtumas, atkaklumas, paprastumas, mokėjimas užmegzti draugystę.

Sekdami savo įkūrėju, saleziečiai savo pašaukimą Bažnyčioje išgyvena kaip veiklią ir džiaugsmingą apaštališką meilę Kristui. Saleziečių prevencinio auklėjimo sistemos pagrindas yra draugystė ir meilė.

Salezietis - tai geraširdis, suprantantis ir atjaučiantis kitą, kitu besirūpinantis asmuo. Tai nuosaikus ir optimistiškas, dialogo ir darbo žmogus.

Vyskupas V. Brizgys yra pasakęs, kad nė viena Lietuvos vienuolija nėra taip išgarsinusi Lietuvos vardo visame pasaulyje, kaip lietuviai saleziečiai misionieriai.

Pagal krikščionių bendrijos tinklalapyje skelbtą informaciją





Šv. Pranciškus Salezas
(1567–1622) – vyskupas, Bažnyčios Mokytojas, vienas iš pagrindinių krikščioniškojo prancūzų humanizmo kūrėjų. Gimė rugpjūčio 21 d. Thorense, Savojoje, didikų šeimoje, tėvo buvo rengiamas valstybininko karjerai. Greta humanitarinių bei filosofijos (Paryžiuje) ir teisės mokslų (Paduvoje), jis privačiai studijavo teologiją, 1592 m. tapo teisės daktaru, Chambery senato advokatu. Atsisakė siūlomos senatoriaus vietos, 1593-1598 m. grąžino Katalikų Bažnyčiai visą anksčiau į kalvinistus perėjusią Chablais apylinkę. 1599 m. buvo paskirtas Ženevos vyskupo pagalbininku, 1602 m. konsekruotas vyskupu. Ženevos vyskupiją, kurios didesnė dalis su pačiu Ženevos miestu buvo kalvinistų rankose, valdė gyvendamas Anesio miestelyje. Jo įtaka siekė ir už vyskupijos ribų. Jo nuomonės svarbesniais klausimais teiravosi popiežiai, jo patarimais naudojosi Prancūzijos karaliai. Pranciškus daug keliavo.

Pamokslaudamas apvažinėjo visus Prancūzijos ir Svojos miestus. Sakoma, jog po šv. Augustino ir šv. Tomo Akviniečio nebuvę mokytesnio vyro ir po šv. Bernardo – pamaldesnio už jį.

Kartu su šv. Joana Pranciška Šantaliete jis įsteigė Švč. Marijos Aplankymo seserų vienuoliją. Pats įkūrė Florimontaniškąją akademiją.

Jo raštu duoti dvasinio gyvenimo patarimai pusseserei, vėliau paties kiek pataisyti, pritaikyti visiems ir išleisti knygele “Filiotėja”, per trumpą laiką paplito visam pasaulyje. Išlikę ir daug kitų jo kūrinių.

Visa jo kūryba sudaro 26 tomus. Prancūzijos mokyklose šv. Pranciškaus raštai įtraukti į programą kaip kalbos stiliaus pavyzdys. 1877 m. popiežius Pijus IX paskelbė jį Bažnyčios mokytoju. 1923 m. popiežius Pijus XI šv. Pranciškų Salezą paskyrė visų pasaulio katalikiškų žurnalistų ir rašytojų dangiškuoju globėju.


Šv. Pranciškaus Salezo pamokslas trečiam gavėnios sekmadieniui, 1622 m. vasario 27 d.Tarpusavio meilė

Šv. Pranciškus Dorybių lavybos

Šv. Pranciškus Salezietis „Malda senatvėje“

Viešpatie, Tu geriau už mane žinai, kad senstu ir ateis mano saulėlydžio diena.
Apsaugok mane nuo pasipūtimo - noro kiekviena proga ir tema kitus mokyti.
Išlaisvink mane nuo didelės silpnybės - poreikio tvarkyti kitų žmonių gyvenimą.
Išmokyk mane būti išmintingu, bet ne gudragalviu, išmokyk skubėti pagelbėti kitiems, bet nebūti jų atžvilgiu valdingu.
Man atrodo, kad esu sukaupęs daugybę išminties ir trokštu ją perteikti kitiems. Bet juk Tu, Visagali, žinai, kad man būtina išsaugoti bent kelis bičiulius...
Išmokyk mane tylėti apie savo vis daugėjančias ligas ir negales, nes noras apie jas kalbėti auga manyje kasmet. Nedrįstu prašyti Tavo malonės, kad sugebėčiau su atjauta išklausyti kitų pasakojimus apie tai, tačiau išmokyk mane bent jau kantriai tai atlikti.
Nedrįstu Tavęs prašyti geresnės atminties, bet prašau suteikti nors šiek tiek daugiau saikingumo ir mažiau pasitikėjimo savimi, nes manoji atmintis jau prasilenkia su kitų atmintimi.
Išmokyk mane tos įstabios išminties suvokti, kad aš taip pat galiu klysti.
Išsaugok man sugebėjimą švelniai elgtis su kitais kiekvienoje situacijoje. Senas, moralizuojantis niurgzlys - tai geriausias šėtono kūrinys. Išmokyk mane pastebėti netikėtus kitų privalumus. Leisk man, Viešpatie, tuos privalumus iškelti ir puoselėti.
Mano veidas jau raukšlėtas, o plaukai žili. Nenoriu skųstis, bet Tau, Viešpatie, prisipažinsiu. Bijau senatvės. Jaučiuosi taip, tarsi turėčiau atsisveikinti, negaliu sulaikyti plaukiančio gyvenimo ir tenka pripažinti, kad kas dieną mano jėgos senka ir išorinis grožis nyksta.
Taip didžiavausi, kad iki šiol galėjau varžytis su jaunais. Dabar jaučiu ir pripažįstu, kad to nebepajėgiu. Juokingas būčiau, jei norėčiau to. Bet Tu, Viešpatie, pasakei „Kas tiki manimi, tam išaugs sparnai kaip ereliui“.
Suteik mano širdžiai jėgų priimti gyvenimą taip, kaip Tu nori. Be niurzgėjimo, ne kaip išeinančiojo, be apgailėtinos vakaro nuotaikos, bet su dėkingumu ir pasiruošus viskam, ką Tu man skirsi. Duok mano širdžiai daug jėgų - kad pajėgčiau toks būti. Amen.

2010-03-02

Dievo motinos paveikslas Aušros vartų koplyčioje



Dievo motinos paveikslas Aušros vartų koplyčioje

 Vilnius, Lithuania: The Gates of Dawn


LRT Monika Kutkaitytė straipsnis "Stabdo darbus Aušros vartų koplyčioje" skelbtas interneto dienraštyje bernardinai.lt

dėl Aušros vartų remonto LNK informacija skelbta balsas.lt

laikraščio "Rzeczpospolita" informacija lenkų kalba skelbta

 Nuo 1735 m. Aušros Vartuose lapkričio antrą savaitę imta švęsti Dievo Motinos Globos šventę. Ji išaugo į iškilmingus aštuonias dienas trunkančius atlaidus.


Malda


Aušros vartai panoraminės nuotraukos

Apie Aušros vartų praeitį publicistinis straipsnis XXI amžius

2010-02-01

Psalmės

Dienų ir naktų psalmės
Autorius: Paul Beauchamp
Vertėjas: Aušra Grigaravičiūtė
Leidimo metai: 2009
Kodas: ISBN 978-9955-29-113-8

Psalmės net ir dažnam tikinčiajam – vis dar neatrasta žemė. Kas dar vakar iš daugybės krikščionių žinojo apie psalmes daugiau nei tai, kad psalmės sudarė pagrindinę Brevijoriaus ir vienuolių giedamų pamaldų dalį? Taigi ši knyga – puiki galimybė geriau susipažinti su jomis, nes per psalmes Evangelija nušvinta visu ryškumu. Autorius įtikinamai parodo, kad Evangelija gerbia senąsias knygas ir jomis remiasi, padeda geriau jas suprasti, o įsisąmoninus, ryškiau atsiskleidžia ir Evangelijos, ir senovinių knygų prasmė.

Naktis ir diena. Šviesoje ir tamsybėse, džiaugsme ir raudose, šlovinime ir maldavime, tame, kas arti ir kas toli glūdi iš pažiūros prieštaringas tikinčiojo atsakas savo Kūrėjui. Naktis ir diena. Toks yra raktas šios knygos, kurią sudaro trumpi ir paprasti pokalbiai. Juose atskleidžiamas psalmių, o per jas – ir pačios maldos savitumas. Polis Bošamas viliasi, kad ši knyga pamokys ir paskatins melstis psalmėmis ir dar labiau nušvies tai, ką tikime.

Paul Beauchamp (1924–2001) dėstė biblistiką Paryžiaus Sèvres centre.

Ištrauka interneto dienraštyje Bernardinai.lt:
2009-11-15 Psalmės ir mes: atsiversti Psalmyną
2009-11-22 Psalmės ir mes: Vi­sų mal­da vie­na­me (II)





Scribd.com


Dėl magnificat platinimo informacija

2010-01-25

Mylimojo gyvenimas

Autorius: Henri J. M. Nouwen
Vertėjas: Rasa Drazdauskienė
Leidimo metai: 2008
Kodas: ISBN 978-9955-29-034-6


Dvasios gyvenimas sekuliariame pasaulyje

Šis dvasinės literatūros tekstas prasidėjo tiesiog paprastu draugo prašymu. Žurnalistas ir rašytojas Fredas Bratmanas paprašė savo bičiulio garsaus rašytojo Henrio Nouweno parašyti knygą apie dvasinį gyvenimą, suprantamą jam ir jo draugams – be teologijos sąvokų ir specialių terminų. Nouweno atsakymas jam tapo bene labiausiai branginama mūsų laikų knyga.

Tai dvasinis vadovas kiekvienam, kuris nori suprasti savo gyvenimo prasmę, suvokti esminę žmogaus egzistencijos tiesą. Autorius pabrėžia, kad visi esame mylimi Dievo vaikai, Jo išrinktieji, tad turime šių dienų sekuliariame pasaulyje ieškoti grožio ir tiesos, kalbėti apie tikėjimą, meilę ir viltį. Nouwenas tikisi, kad daug kas norės „nugirsti“ jo asmenišką ir tiesią kalbą, o gal net prisidėti prie šių dvasinių ieškojimų. Tiems, kurie dar nėra skaitę jo veikalų, šis bus puikiausia pradžia. Kitiems, jau turėjusiems progą susipažinti su šio iškilaus XX a. rašytojo įžvalgomis, Mylimojo gyvenimas suteiks džiaugsmo kaip dar vienas didis autoriaus pasiekimas.


Henri Jozef Machiel Nouwen laikomas vienu žymiausių šiuolaikinių dvasinių rašytojų. Jis dėstė Notre Damo, Yale’io, Harvardo universitetuose, dešimt metų gyveno Arkos (L’Arche Daybreak) bendruomenėje Toronte, Kanadoje. Iš keturiasdešimties jo dvasinių knygų, vienodai aukštai vertinamų ir protestantų, ir katalikų skaitytojų, garsiausios yra šios: Vidinis meilės balsas (Inner Voice of Love), Čia ir dabar (Here and Now) ir Jėzaus vardu (In the Name of Jesus).

Apimtis – 144 p.
Formatas – 12,6 x 19,8 cm

Anotacija kultūros savaitraštyje „Literatūra ir menas“ 2008-01-18

Ištraukos interneto dienraštyje Bernardinai.lt:
1. Henri J. M. Nouwen. Mylimojo gyvenimas
2. Henri J. M. Nouwen. Mylimojo gyvenimas
3. Henri J. M. Nouwen. Mylimojo gyvenimas

Ištraukų santrauka Scribd.com

2010-01-09

Jėzau Kristau, pas Tave aš ateinu


Jėzau Kristau, ateinu pas Tave, atiduodu savo širdį, aš Tavimi tikiu.

Tau atiduodu, Jėzau, savo širdį - viešpatauk many.

Jėzau Kristau, pas Tave aš ateinu. Jėzau. Savo širdį atiduodu Tau.

Jėzau Kristau, Pas Tave aš ateinu, Tu man duodi savo širdį, Aš Tavim tikiu.

Jėzau Kristau,
Pas Tave aš ateinu,
Tu man duodi savo širdį,
Aš Tavim tikiu.

Jėzau, sukurk manyje nekaltą ir minkštą širdį,
Ieškančią tiktai Tavęs nuo ryto lig sutemos.

Tu man tvirtovė, Jėzau,
Mano skydas - aš pasitikiu Tavim.
Tau atiduodu, Jėzau,
Savo širdį - viešpatauk many.

2010-01-01

Mariją Mylėti vien trokšta širdis


MARIJĄ MYLĖTI vien trokšta širdis, *
skausmuose ir laimėj tarnauti jai vis. *
Širdis mano dega dangaus ugnimi, *
vien meilėj Marijos ji ilsis rami.
O Motina meilės, Marija graži, *
širdin mano Dievo mane Tu neši, *
per ašarų klonį, erškėčių keliais, *
apsupusi meilės skaisčiais spinduliais.
Kas sopulių taurė, kas skausmo ietis? *
Kas myli Mariją, saldi tam mirtis: *
širdžių milijoną norėčiau turėt, *
kad Motiną Jėzaus galėčiau mylėt.
O Motina meilės, malonių versmė, *
per amžius teskamba Tau meilės giesmė; *
imk meilę Trejybės ir viso dangaus, *
ją amžiais aukot Tau širdis nepaliaus.





Šventumas šeimoje. Auklėjimas pagal Marijos Širdį