Rorate Caeli

Rorate caeli desuper, et nubes pluant iustum. Rorate caeli desuper, et nubes pluant iustum. Ne irascaris Domine, ne ultra memineris iniquitatis: ecce civitas Sancti facta est deserta: Sion deserta facta est: Jerusalem desolata est: domus sanctificationis tuae et gloriae tuae, ubi laudaverunt te patres nostri. Rorate caeli desuper, et nubes pluant iustum. Peccavimus, et facti sumus tamquam immundus nos, et cecidimus quasi folium universi: et iniquitates nostrae quasi ventus abstulerunt nos: abscondisti faciem tuam a nobis, et allisisti nos in manu iniquitatis nostrae. Rorate caeli desuper, et nubes pluant iustum. Vide Domine afflictionem populi tui, et mitte quem missurus es: emitte Agnum dominatorem terrae, de petra deserti ad montem filiae Sion: ut auferat ipse iugum captivitatis nostrae. Rorate caeli desuper, et nubes pluant iustum. Consolamini, consolamini, popule meus: cito veniet salus tua: quare maerore consumeris, quia innovavit te dolor? Salvabo te, noli timere, ego enim sum Dominus Deus tuus, Sanctus Israel, Redemptor tuus. Rorate caeli desuper, et nubes pluant iustum.

Rasokite, dangūs, iš aukštybių, ir debesys teišlyja Teisųjį! Nerūstauk, Viešpatie, daugiau neprisimink nedorybių; štai Šventojo miestas ištuštėjo, Sionas tapo tuščias. Jeruzalė nusiaubta – Tavo šventumo ir garbės namai, kur Tave šlovino mūsų tėvai. Nusidėjom mes ir tapom netyri, ir nukritom visi kaip medžio lapai, mūsų nedorybės nupūtė mus kaip vėjas. Paslėpei nuo mūsų savo veidą ir sudaužei mus mūsų nedorumo ranka. Pažvelk, Viešpatie, į savo tautos nelaimę ir pasiųsk mums tą, kurį žadėjai. Atsiųsk Avinėlį, žemės valdytoją, iš dykumų uolos į Siono dukros kalną, kad jis nuimtų mūs nelaisvės jungą. Nusiramink, nusiramink, mano tauta, greit ateis tavo išganymas. Kodėl nyksti iš sielvarto, persimainius nuo skausmo? Išgelbėsiu tave, nebijok, nes juk esu tavo Viešpats Dievas, Izraelio Šventasis, tavo Atpirkėjas.