Vienatiniam Trejybėje

Garbė Tau

Garbė Tau, Viešpatie, už amžinąjį taką.
Nuo žemės dulkių lig dangaus žvaigždžių,
Garbė už saulę, kur kas rytą teka,
Ir už didybę mūs mažų širdžių.

Garbė už kalnus, kur žmogus nesiekia,
Garbė už marių paslėptas gelmes,
Garbė Tau, Viešpatie, kad esam niekas Prieš Tavo veidą,
o prieš nieką - viskas mes.

Garbė Tau, Viešpatie, už vardą kur nešioju,
Ir už sodybas mūs tėvų tėvų,
Už žemę, kur mano tauta sustojo,
Už sielą gyvą tik alsavimu Tavu.

Garbė už lopšį kūdikio nekalto,
Garbė už kapą laisvės milžinų,
Už praeitį, sunkių skausmingų sugeltų,
Už ateitį - be nuodemių senų.

Garbė Tau, Viešpatie, nuo amžių iki amžių,
Garbė nuo mirštančios iki nuo gyvos tautos,
Garbė - vardu Jehovos, Dzeuso ir Praamžiaus,
Te minios meilės maldose kartos.

Garbė už išmintį plačiuos takuos žvaigždynų
Ir už menkiausią rūbą rudenio gėlės;
Už žemės viešpačių vėjelio nešamų likimą,


Už tvirtą šaknį mažo daigo pakelės.
Garbė Tau, Viešpatie, šviesi garbė tebūnie,
Galingas Dieve, didis,nemarus,
Garbė už giedrą tyliąją, garbė Tau už perkūną,
Už mirtį mirštančią ir už gyvenimą dalinančius karus.

Garbė patrankų dundesy baisiajam,
Garbė taikos palaimintam šauksme,
Garbė už griūvančios vergų tautos prarajas,
Garbė laisvų padangių aukštume.

Garbė Tau, Viešpatie, tegieda chorai chorai
Archangelų, šventųjų angelų.
Garbė ant aukso papuošto altoriaus,
Garbė prastoj pastogėj vabalų...
(B. Brazdžionis)

Eilės naudojamos kaip malda, tai religinė poezija, rinkau iš 1991 m. maldyno, kurį parengė kun. R. Mikutavičius.