Sveikinimas

Šv. Kryžiaus Jonas, kunigas, Bažnyčios daktaras

Kryžiaus Jonas (1542–1591) – kunigas, Bažnyčios daktaras, „doctor mysticus“ (mistinis rašytojas), karmelitų ordino reformatorius.
Jis vadinamas Kryžiaus Jonu, nes savo celėje turėjo tik kryžių ir kiauras naktis melsdavosi iškėlęs kryžiumi rankas.
Jonas gimė netoli Avilos, jaunystėje patyrė skurdą. Mokėsi neturtingųjų mokykloje, vėliau tapo ligoninės direktoriaus tarnu.

Tuo metu jis studijavo ir jėzuitų kolegijoje. Nors būdamas jaunas, daug atgailavo.

Jis suprato, kaip vertinga aukoti savo maldas dėl Jėzaus meilės. Būdamas 21-erių, Jonas pajuto pašaukimą tapti karmelitu.
1563 m. įstojo į karmelitų ordiną, 1564-1567 m. studijavo Salamakoje, 1567 m. susipažino su šv. Terese Aviliete.

Dievas pašaukė jį ir šv. Teresę Avilietę atnaujinti karmelitus, kurių požiūris į regulą tais laikais buvo atsainus.
Jonas su dviem draugais įkūrė pirmąjį reformuotą (arba „basųjų“) karmelitų vienuolyną Duruelo.

1570 – 1572 m. buvo Manceros vienuolyno naujokų mokytoju, nuo 1572 m. – Avilos vienuolyno, kuriame gyveno šv. Teresė, nuodėmklausiu ir dvasios vadovu.
Kryžiaus Jono gyvenimas buvo pilnas išbandymų. Nors jam pavyko įsteigti naujų vienuolynų, kur buvo sekama jo pavyzdžiu, tačiau jis pats buvo kritikuojamas. Tarp reformuotų ir nereformuotų karmelitų kilus ginčui dėl jurisdikcijos, Jonas 1577 m. gruodžio 3 d. naktį nereformuotųjų karmelitų buvo suimtas ir uždarytas į Toledo vienuolyną, iš kur 1578 m. pabėgo. Nelaisvėje jis subrendo kaip didis mistikas.
Vėliau buvo keleto vienuolynų viršininkas, nuo 1585 m. – Andalūzijos generalinis vikaras.
Vienuolyno viršininko pareigas ėjo neilgai. Jis taip ir liko nesuprastas ir iš visur atleistas - 1591 m. kapitula atleido iš visų pareigų ir perkėlė į Penuela vienuolyną.
Kryžiaus Jonas mirė Ubedoje. Jo kultas paplito tuoj pat.
1726 m. Benediktas XIII paskelbė jį šventuoju. Pijus XI paskelbė jį Bažnyčios daktaru 1926 m.
Šv. Kryžiaus Jonas padarė didelę įtaką savo laikams, dvasios broliams, pas jį išpažinties einantiems žmonėms skirdavo daug laiko. Svarbiausi jo veikalai, parašyti poetine forma, rodo jį buvus didelį mistiką ir askezės mokytoją, siekusį sielos vienovės su Kristumi.
Vienu metu jis patyrė didžiulių tikėjimo išbandymų. Jam atrodė, lyg Dievas jį būtų apleidęs; Jonas labai dėl to kentėjo. Tamsą, kurioje bendraudama su dieviškąja išmintimi ir siela susijungia su Dievu, jis vadino „Tamsiąja naktimi“ (garso įrašai).
Šv. Kryžiaus Jonas prašė Dievo, kad jis leistų jam kasdien kentėti dėl Jėzaus. Kai šios neramumų dienos praėjo, Viešpats apdovanojo savo ištikimą tarną, atsiųsdamas į jo širdį gilią ramybę ir džiaugsmą.
Šventasis yra pagarsėjęs savo dvasinėmis knygomis, kurios moko mus augti Viešpaties artumoje. Svarbiausiais savo veikalais – „Solida al Monte Carmelo“, „Noche obscura del alma“, parašytais poetine forma, Jonas davė naują kryptį katalikų asketikai ir mistikai.
Ikonografijoje Jonas vaizduojamas su karmelitų apdaru, jo veidas rimtas, pagarbus ir gražus, jis dažniausiai laiko kryžių su įrašu „Pati et contemni“ („Kentėti ir būti paniekintam“).
Vartai, kurie leidžia įeiti į Jo išminties lobyną, yra kryžius; šie vartai siauri, ir, nors dauguma ieško džiaugsmo, kurio galėtų pasiekti per jį, jie yra atidaromi nedaugeliui – tiems, kurie trokšta pro juos praeiti.
Bernardinai.lt

Ubi cáritas

Ubi cáritas et amor, Deus ibi est.
Congregávit nos in unum Christi amor.
Exultémus, et in ipso iucundémur.
Timeámus, et amémus Deum vivum.
Et ex corde diligámus nos sincéro.

Ubi cáritas et amor, Deus ibi est.
Simul ergo cum in unum congregámur:
Ne nos mente dividámur, caveámus.
Cessent iúrgia malígna, cessent lites.
Et in médio nostri sit Christus Deus.

Ubi cáritas et amor, Deus ibi est.
Simul quoque cum beátis videámus,
Gloriánter vultum tuum, Christe Deus:
Gáudium quod est imménsum, atque probum,
Saécula per infiníta saeculórum.
Amen.

Ave verum Corpus natum
De María Vírgine:
Vere passum,
immolátum
In cruce pro hómine:
Cuius latus perforátum
Fluxit aqua et sánguine:
Esto nobis praegustátum
Mortis in exámine.

O Iesu dulcis!
O Iesu pie!
O Iesu Fili Maríae. Amen.

Ave María, gratia plena,
Dóminus tecum:
benedícta tu in muliéribus,
et benedíctus fructus ventris tui,
Iesus.Sancta María, Mater Dei,
ora pro nobis peccatóribus,
nunc et in hora mortis nostrae.
Amen.

Kur gailestingumas ir meilė, Dievas ten yra.

Surinko mus į viena Kristaus meilė.

Džiūgaukim, ir jame jaukiai būkime.

Bijokime ir mylėkime gyvąjį Dievą.

Ir iš širdies mylėkim vieni kitus nuoširdžiai.

Kur gailestingumas ir meilė, Dievas ten yra.

Kaip kad taigi esame į viena surinkti:

Kad mintimis nesusiskaldytume, saugokimės.

Tegul liaujasi blogio rykštės, tesiliauja ginčai.

Ir mūsų tarpe tebūnie Kristus Dievas.

Kur gailestingumas ir meilė, Dievas ten yra.

Kad kartu su palaimintaisiais matytume.

Šlovingiausią veidą tavo, Kristau Dieve:

Džiaugsmas kuris yra neišmatuojamas ir patikrintas,

Amžiais per begalinius amžius. Amen.