Rožinio istorija

Verčiant iš lotynų kalbos Rožinis reiškia „vainikėlis iš rožių“. Rožinio istorija veda į amžių gilumą. Neabejotina, kad pati Dievo Motina įkvėpdavo įvairius žmones melstis.

Vieną Rožinio formą keitė kita. Rožinis pastoviai keitėsi ir tobulėjo. Iš tikrųjų Rožinis yra liaudies pamaldumo forma.

Manoma, kad Rožinio analogas atsirado maždaug 800-taisiais metais Airijoje. Vienuolės skaitė 150 psalmių per dieną, bet žmonės, nemokėję skaityti, keisdavo psalmių skaitymą malda „Tėve mūsų“. Maldų skaičiavimui buvo naudojami rožančiai.

Rožinio kūdikystės laikais, jame nebuvo maldos „Džiaukis, Marija“. Ji, kokią mes žinome dabar, atsirado tik 16 amžiuje. Šios maldos sudėtinga istorija. Jos šaknys glūdi dviejuose Evangelijos pagal Luką tekstuose: angeliškojo pasveikinimo („Džiaukis, palaimintoji, Viešpats su tavimi“) ir Elžbietos žodžių („Tu palaiminta tarp moterų ir palaimintas Tavo įsčių vaisius“).

Po to , kai pasirodė pirminė „Džiaukis, Marija“ forma, kai kurie krikščionys 12 a. pradėjo melstis, atskaičiuodami pagal rožančių 150 maldų – taip, kaip 150 „Tėve mūsų“. Palaipsniui tos praktikos susiliejo į vieną. Pradžioje egzistavo rožančius iš 300 maldų ( 150 porų iš „Tėve mūsų“ ir „Džiaukis, Marija“).

Ištikimieji Marijos širdžiai, skyrė jai savo maldas panašiai kaip rožių vainikus, rožinius. Savo, tapusiu legenda, apsireiškimo jaunam vienuoliui, skaičiusiam rožančių „Džiaukis, Marija“ metu, Švenčiausioji Mergelė uždėjo jam ant pečių spindinčių rožių girliandą. Gali būti, kad būtent nuo to laiko maldos ritualas, naudojant maldas „Tėve mūsų“ ir „Džiaukis, Marija“ ėmė vadintis „Rožiniu“.

Maždaug apie 1400 m. kai kurie jau skaitė Rožinį iš 15 „Tėve mūsų“ ir 150 „Džiaukis, Marija“, padalintų į 15 dešimtukų. Šiame Rožiniame buvo naudojama ankstesnioji, trumpoji forma „Džiaukis, Marija“ ir kiekvieno dešimtuko pabaigoje neskaitoma „Garbė Tėvui...“.

Tuo pat metu paplito kita krikščioniškos maldos naujovė: apmąstymai apie tikėjimo paslaptis ir Jėzaus ir Marijos gyvenimo įvykius. 15 a. viduryje vienas vienuolis sudarė sąrašą iš 50 paslapčių apmąstymams su po to sekančiu skaitymu „Džiaukis, Marija“. Kiti turėjo savo paslapčių sąrašus ir atitinkamas maldas.

Tekstai apmąstymams, savo šiuolaikiniame pavidale, imami iš Šventojo Rašto ir atitinka 15 tradicinių paslapčių.

Rožinių skaitymo praktika egzistuoja katalikiškųjų tradicijų krikščionybėje ir įvairiais laikotarpiais buvo remiama Romos Popiežių.

Rožinio malda, skaitoma pagal rožančių, išreiškia savimi maldų „Tėve mūsų“, „Džiaukis, Marija“ ir „Garbė...“kaitaliojimą, kuriuos turi lydėti apmąstymai apie paslaptis, kurios atitinka tam tikrus evangelinius įvykius. Egzistuoja trys paslapčių rūšys:

Džiaugsmingosios, kuriose mąstoma apie Dievo meilės paslaptį
• Apreiškimas Dievo Motinai
• Mergelės Marijos apsilankymas pas šv. Elžbietą
• Jėzaus Kristaus gimimas
• Išganytojo aukojimas
• Paauglio Jėzaus suradimas Jeruzalės šventykloje

Skausmingosios, kuriose apmąstoma Jėzaus Kristaus paslaptis, kuri įvyko per nukryžiavimą
• Priešmirtinė malda Getsemanės sode
• Jėzaus Kristaus nuplakimas
• Apvainikavimas erškėčiais
• Kryžiaus kelias
• Mirtis ant kryžiaus

Garbingosios, kuriose šlovinamas Kristus, per kurį ir su kuriuo krikščionys siekia amžinojo gyvenimo
• Kristaus atgimimas
• Kristaus pakilimas
• Šventosios Dvasios apsireiškimas Apaštalams
• Švenčiausiosios Dievo Motinos mirtis
• Mergelės Marijos apvainikavimas dangiškąja šlove.

Kiekviena rūšis savyje turi po 5 paslaptis, tokiu būdu, vienas Rožinio ratas leidžia mąstyti apie vieną paslapčių rūšį. Taigi, pilnas Rožinis, jungiantis savyje visas 3 paslapčių rūšis, susideda iš 3 ratų.

Rožinio Maldų skaitymo tvarka

Persižegnojama, bučiuojamas rožančiaus kryžius ir skaitoma įžanginė Rožinio malda.
Imamas kryžius ir skaitoma „Apaštalinis tikėjimo simbolis“.
Imamas pirmas karoliukas ir skaitoma „Tėve mūsų“.
Trimis sekančiais – tris kartus „Džiaukis, Marija“ („Sveika, Marija“). Po to – „Garbė...“. Šios
maldos sudaro Rožinio įžangą.
Po to skelbiama paslapčių rūšis ir pirmoji paslaptis. Didžiuoju karoliuku skaitoma „Tėve mūsų“,
10-čia mažų – „Džiaukis, Marija“ („Sveika Marija“). Kiekvienos paslapties pabaigoje
tariama “Garbė...“.
Baigiant Rožinio maldas, skaitomos baigiamosios maldos. 

2002 metais popiežius Jonas Paulius II pridėjo (tiksliau, „rekomendavo“ neprivalomai) šviesiąsias paslaptis prie trijų istoriniai egzistavusių: džiaugsmingųjų, skausmingųjų ir garbingųjų.